Nori specialisto – užsiaugink pats

Kol Lietuvoje metų metais braižomas profesijų žemėlapis, vis daugiau įmonių pačios imasi iniciatyvos parengti sau reikalingų specialistų. Juditos Grigelytės Apsižiūrėjusi, kad Lietuvoje per mažai rengiama paklausių specialistų, Vyriausybė nusprendė nubraižyti vadinamąjį profesijų žemėlapį – šalies ūkio poreikius atitinkantį specialistų kvalifikacijų žemėlapį. Tiesa, reikėtų priminti, kad tokį žemėlapį pasišovė parengti dar Andriaus Kubiliaus Vyriausybė – 2010 m. Švietimo ir mokslo ministerija žadėjo, kad jis bus sudarytas dar iki tų metų rugsėjo ir pateiks 2011–2016 m. prognozę. Įžengėme į 2014-uosius, o tokio žemėlapio iki šiol nėra, užtat specialistų poreikio studijoms išleista dešimtys tūkstančių litų, nepaklausių specialybių studentų rengimui – milijonai. Dabar užduoties ėmėsi Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė – žadėta, kad profesijų žemėlapis atsiras ne anksčiau kaip 2014 m. pavasarį, bet panašu, kad ir šis terminas bus nukeltas.
O štai kai kurios įmonės, užuot dejavusios dėl kvalifikuotų darbuotojų trūkumo ir dėl mokymo programų, neatitinkančių darbo rinkos poreikių, pačios imasi iniciatyvos parengti sau reikalingų specialistų. Tarp tokios iniciatyvos lyderių – technologijų įmonės Lietuvoje. Nelaukdamos iš valdžios metų metais žadamos problemos sprendimo, jos pačios ima bendradarbiauti su universitetais bei mokyklomis. Štai „Thermo Fisher Scientific Baltics“ (TFSB) inicijavo, kad biotechnologijų specialybė atsirastų Vilniaus kolegijoje, o kartu su Vilniaus universitetu biotechnologijų bendrovė vykdo projektą „Mobilioji bioklasė“. Kilnojamoji laboratorija vyksta į mokyklas ir supažindina moksleivius su naujausiais gyvybės mokslų laimėjimais, kasdiene šio sektoriaus įmonių veikla. Ši bendrovė skiria stipendijas geriausiems kelių universitetų studentams, suteikia jiems galimybę atlikti praktiką įmonėje. Tokių pavyzdžių Lietuvoje vis daugėja. Asociacija „Infobalt“ ir Visorių informacinių technologijų parkas jau 2 m. vykdo suomių „Demola“ iniciatyvą, skirtą studentams, norintiems pradėti verslą ir pradedantiesiems. IBM kartu su Vytauto Didžiojo universitetu vykdo projektą ir juo siekia padėti 11–12 klasių moksleiviams pasirengti valstybiniam IT egzaminui. Šios srities profesionalai yra itin paklausūs rinkoje, juolab kad į Lietuvą ateina vis daugiau užsienio kompanijų ir jos tiesiog susiurbia IT specialistus. TFSB vadovas Algimantas Markauskas sako matęs keliaujančių laboratorijų JAV ir Vokietijoje, tad nusprendė tokią idėją įgyvendinti ir Lietuvoje. Claudia Schreier, Vokietijos profesinio rengimo ir mokymo ekspertė, siūlo Lietuvos darbdaviams aktyviau dirbti su profesinėmis mokyklomis ir taip išsiugdyti reikalingų specialistų. Pasak jos, ekonominės krizės laikotarpiu ES ypač išaugo jaunimo nedarbas, todėl šalys, kuriose ši problema yra skaudžiausia, dabar siekia perimti Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos, Danijos patirtį, nes čia nedarbo lygis yra labai žemas. Taip yra todėl, kad ten didžioji dalis profesinio mokymo vyksta bendrovėse pagal verslo ir konkrečius ekonominius poreikius – veikia lygiagretusis (dualinis) profesinis mokymas. Įmonės, pačios apmokiusios būsimus darbuotojus, yra tikros, kad nestokos tinkamų specialistų ateityje – tai yra tikroji lygiagrečiojo profesinio mokymo sistemos paslaptis. Ponia Schreier sako, kad Vokietija šiame projekte bendradarbiauja su keliomis ES valstybėmis, tarp jų – su Latvija. Siūloma prisijungti ir Lietuvai.
Tai, ko gero, būtų kur kas efektyviau nei laukti mistinio profesijų žemėlapio, kurio vis nesugeba sudėlioti kelių vyriausybių specialistai.