Pranašumai ir trūkumai, skaičiuojant palūkanas

Ilgalaikė euro nauda akivaizdi, tačiau ekspertai taip pat skaičiuoja paslėptus kaštus, kurie, kilus naujai krizės bangai, kaipmat užgultų gležnus euro zonos naujokės Lietuvos pečius.

Vakar Latvija pirmąkart po euro įsivedimo pasiskolino tarptautinėse rinkose pigiau nei planuota dėl didesnės paklausos. Pigesnio skolinimosi galime tikėtis Lietuvoje nuo metų vidurio, jei šalis bus pakviesta įsivesti eurą 2015 m.

Latvija dar tik dvi savaitės gyvena su euru, tačiau vakar jau skolinosi pigiau, o skolos pasiūlą 4,5 karto viršijusi paklausa leidžia prognozuoti, kad skolinimosi kaštai dar mažės.
„BLOOMBERG“ NUOTR.

39,8 mlrd. Lt
Tokia nauda iš euro įvedimo prognozuojama Lietuvai iki 2022 m. Įvedimo sąnaudos sudarytų 10,6 mlrd. Lt, o brangiausiai kainuotų įsipareigojimai ES, jei krizė ištiktų iš karto kelias euro zonos šalis. Šaltinis: Lietuvos bankas

Komentarai
Valdemaras Katkus, finansų analitikas: „Einame į brangesnę euro zonos draudimo sistemą, nors kaip TVF nariai ir dabar sunkmečiu galime gauti paskolų tomis pačiomis sąlygomis.“

Ingrida Šimonytė, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja: „Tokių įsipareigojimų, kaip maksimali 8,5 mlrd. Lt įmoka į ESM, Lietuva turi ir kitoms tarptautinėms organizacijoms. Tai ar dėl to reikėtų dabar iš jų visų išstoti?“

**
Nelikus valiutos rizikos, sulauksime tolesnio palūkanų normų mažėjimo.

Euroobligacijų, išperkamų 2018 m., palūkanos %
Lietuva Latvija Vokietija

2008 04 01 5,07 5,79 3,97
2008 07 01 5,62 5,97 4,58
2008 10 01 5,42 5,46 3,95
2009 01 01 8,84 8,63 2,91
2009 04 01 11,35 11,35 2,87
2009 07 01 9,43 10,04 3,26
2009 10 01 6,64 6,95 3,02
2010 01 01 6,57 7,58 3,17
2010 04 01 5,02 5,62 2,82
2010 07 01 5,15 6,11 2,22
2010 10 01 4,58 5,44 1,99
2011 01 01 4,93 5,28 2,51
2011 04 01 4,87 5,16 3,04
2011 07 01 4,50 4,87 2,60
2011 10 01 4,94 4,81 1,36
2012 01 01 5,59 5,21 1,07
2012 04 01 4,05 4,06 1,00
2012 07 01 4,13 3,64 0,74
2012 10 01 3,13 2,67 0,57
2013 01 01 2,25 1,61 0,32
2013 04 01 2,54 1,89 0,27
2013 07 01 3,05 2,15 0,62
2013 10 01 2,43 1,92 0,54
2014 01 01 2,18 1,39 0,65
2014 01 13 2,08 1,32 0,57

Šaltinis: „Bloomberg“

Euro įsivedimo kaina,
2014–2022 m., mlrd. Lt
Nauda
Valstybės skolos valdymo išlaidų sumažėjimas iki 1,6
Įmonių ir namų ūkių palūkanų sutaupymas iki 2,3
Valiutos keitimo sąnaudų sutaupymas ~ 1,9 mlrd. Lt
Tiesioginė nauda iki 5,8
Eksporto laipsniškas padidėjimas ~ 34 Iš viso iki 39,8
Sąnaudos
Vienkartinės euro įvedimo sąnaudos ~ 0,9* Lietuvos įmokos į Europos stabilumo mechanizmą (ESM) 1,1
Lietuvos banko įmoka į ECB kapitalą 0,148
Tiesioginės išlaidos 2,1 Lietuvos maksimalūs įsipareigojimai ESM iki 8,5**
Iš viso iki 10,6 * Pagaminti ir pakeisti litus į eurus, pritaikyti informacines, mokėjimo ir apskaitos sistemas.
** Iki pareikalavimo, jei reikėtų perskolinti iš karto kelios krizės ištiktoms euro zonos valstybėms narėms.
Šaltinis: Lietuvos bankas Lietuvai įsivedus eurą 2015 m., dėl mažesnių palūkanų ir nelikusių valiutos keitimo mokesčių verslas, gyventojai ir valstybė iki 2022 m. sutaupytų iki 5,8 mlrd. Lt. Vienkartinės sąnaudos, keičiant litus į eurus, ir įmokos į Europos institucijas bei solidarumo fondus per keletą metų pasiektų kiek daugiau nei 2 mlrd. Lt, tačiau jei euro zoną ištiktų pakartotinė stipri krizė, Lietuvos euro įsivedimo sąnaudos tuomet jau šokteltų iki 10,6 mlrd. Lt. Tokius skaičiavimus pateikia Lietuvos bankas (LB).