Kreditavimas pagreičio dar neįgauna

Be bendrų pastangų joks postūmis neįvyks. Reikėtų ieškoti būdų, kaip išjudinti kreditavimo sąstingį – padrąsinti ir bankus, ir verslą. Galbūt valstybė galėtų priimti kokių nors įsipareigojimų, iki šiol nematome jokių ženklų nei iš Ūkio, nei iš Finansų ministerijos. Juditos Grigelytės nuotr. Dar, ko gero, ne vieną kartą minėsime patirtį ir pamokas, kurias išmokti privertė krizė. Šįkart – apie verslo sugebėjimą išgyventi be bankų paskolų. Tikriausiai ne viena įmonė galėtų papasakoti apie bergždžius mėginimus prieš keletą metų prisibelsti į bankų duris. Apie rimtesnes investicijas sunkmečiu galvojo reta bendrovė, tačiau apyvartinių lėšų stygių tada pajuto nemaža dalis verslininkų. Kai kuriems tai reiškė verslo pabaigą, bankrotą ir pan. Kiek lengviau krizės vėjus atlaikė tie, kurie buvo užsiauginę „lašinių“. Įmonės, sugebėjusios atsitiesti, investicinius projektus pradėjo įgyvendinti iš nuosavų lėšų. Sunkiau sekėsi su ES finansuojamais projektais – bankų buvo beveik neįmanoma įtikinti, kad suteiktų verslininkams tą dalį lėšų, kuri buvo reikalinga minėtiems projektams bendrai finansuoti.
Tačiau nuosavos lėšos senka, ir verslininkai vis dažniau ima žvalgytis bankų pusėn, juolab kad paskolos šiuo metu itin pigios. Prognozuojama, kad kreditų poreikis ypač didės pramonėje – mat pramonės įmonės jau dabar beveik visiškai išnaudoja turimą gamybos pajėgumą. „Šiuo metu gamybos pajėgumo išnaudojimo lygis pramonėje yra labai aukštas – net 75%, jau pasiektas iki krizės buvęs lygis. Įmonės jau maksimaliai naudoja gamybos pajėgumą, o didėjant eksportui, taigi ir paklausai, įmonės neišvengiamai turės investuoti į pajėgumo didinimą ir skolintis. Augant gamybai ir apyvartinių lėšų joms reikės daugiau“, – VŽ aiškino Aleksandras Izgorodinas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitikas (2013 11 20).
Verslininkai sako puikiai suprantantys, kad skolinti pinigai yra pigesni nei nuosavas kapitalas, nors ir rizika didesnė. Tačiau Lietuvos banko (LB) statistika rodo, kad verslas vis dažniau kreipiasi į bankus – per šių metų sausį–rugsėjį verslui suteiktų naujų paskolų dydis išaugo 17%, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tai pirmas padidėjimas po ketverius metus iš eilės buvusio mažėjimo. LB duomenimis, antra iš 500 apklaustų įmonių nurodė, kad ateinantį pusmetį planuoja daugiau skolintis, čia aktyviausiai reiškiasi pramonės ir prekybos įmonės. Skolintomis lėšomis ketinama finansuoti vidutiniškai 13% plėtros, įmonės daugiausia numato įsigyti ar remontuoti įrenginius, mašinas, transporto priemones.
Ypač aktualios materialinės investicijos eksportuojančioms įmonėms, tai vienintelis būdas konkuruoti ir pažįstamose rinkose, ir veržtis į naujas. Tačiau kreditavimas vis dar neįgauna pagreičio. Dalis įmonių, prisimindamos gana arogantišką bankų elgesį ir jų keliamus sunkiai įvykdomus reikalavimus, vis dar vengia kreiptis dėl paskolų, nors metas dabar tam išties palankus. Juolab kad eksporto rinkose, kuriose prekiauja lietuviai, randasi vis daugiau pozityvumo. Tik trūksta postūmio, kad procesas pajudėtų, o tai neleidžia įsukti ekonomikos smagračio. Bankai vis dar laukia ekonomikos atsigavimo, tad finansavimo modelis taip ir lieka nesuderintas. Aišku tik viena – be bendrų pastangų joks postūmis neįvyks. Reikėtų ieškoti būdų, kaip išjudinti kreditavimo sąstingį – padrąsinti ir bankus, ir verslą. Galbūt valstybė galėtų priimti kokių nors įsipareigojimų, iki šiol nematome jokių ženklų nei iš Ūkio, nei iš Finansų ministerijos. Tiesa, Ūkio ministerija kiekvieną penktadienį atsiunčia gražių atvirukų, aprašydama būsimą ministerijos veiklos savaitę. O apie ekonominę politiką nieko negirdėti. Gal tuomet Evaldas Gustas bent galėtų pasidalinti turistiniais įspūdžiais iš Malaizijos ir Izraelio?