Išmanieji ateities miestai

Kopenhagoje jau apie dešimtmetį važinėja su autobusų tvarkaraščiu suderinti metro, kuriems nereikia vairuotojų. HERKAUS MILAŠEVIČIAUS NUOTR.
Įdomūs faktai:
Konsultacijų kompanijos „McKinsey&Company“ vertinimu, optimizuojant viešąją infrastruktūrą pasauliniu mastu galima sutaupyti 1 trln. USD per metus.
„McKinsey“ ekspertai skaičiuoja, kad 2013–2030 m. pasaulio miestų infrastruktūrai plėtoti reikės 57 trln. USD.
60% buičiai naudojamo vandens tiekiama į didmiesčius.
Pasaulio banko duomenimis, geriamojo vandens nuostoliai dėl nuotėkio ir vagysčių kasmet siekia 14 mlrd. USD.
Šaltinis: „McKinsey&Company“ PB Anot jo, ateities mieste automobiliai nestovės spūstyse, energija ir kiti ištekliai nebus švaistomi veltui, o šiukšlių konteineriai bus valomi vos tik prisipildys.
„Daiktų internetas – tai visuotinis informacijos tinklas, jungiantis ne tik kompiuterius, bet ir kokybines aplinkos stebėjimo sistemas, buities prietaisus ir įvairiausius jutiklius“, – aiškina p. Presseris.
Pasak jo, techninių ribojimų didesniam technologijų integravimui į šiuolaikinių miestų valdymą iš esmės nėra. Sparti fizikos ir informacinių technologijų (IT) plėtra jau dabar užtikrina pakankamą aplinką stebinčių jutiklių ir žmogų aptarnaujančių sprendimų kiekį. Visa tai tereikia sujungti į vieną visumą. Tokiame ateities mieste keleivių srautą nuolat stebėtų ir transporto intensyvumą, gatvių apšvietimą ir visus miesto inžinerinius tinklus kontroliuotų kompiuteriai, arba vadinamosios kognityvinės (besimokančios) sistemos. Pavyzdžiui, specialiais jutikliais aprūpinti šiukšlių konteineriai, pasiekę nustatytą pripildymo ribą, galėtų siųsti signalą centriniam kompiuteriui, kuris planuoja šiukšliavežių maršrutus. Tai sumažintų ne tik atliekų tvarkymo tarnybų sąnaudas, bet ir aplinkos taršą, nes sunkvežimiai mažiau važinėtų miesto gatvėmis, sako mokslininkas.
Trūksta lėšų
Vizija graži, o ir standartizuotų išbandytų išmaniųjų miestų sprendimų pasaulyje netrūksta. Juos siūlo ne tik milžinai, tokie kaip IBM, „Oracle“, „Siemens“, „Schneider Electric“, SAP ir NEC, bet ir mažesnės bendrovės bei pradedantieji verslininkai.
Tad kur slypi problema? Kodėl mūsų miestai vis dar nėra išmanieji? Kaip visada, esmė – pinigai. Miestus prižiūrinčios privačios urbanistikos, komunalinių paslaugų ir inžinerinių sprendimų bendrovės, į naujausias technologijas investuoja tik tada, kai bendrovės finansiniai rezultatai netenkina valdybos, ir jei naujų sprendimų atsipirkimo laikotarpis trumpas arba vidutinis.
Savo ruožtu savivaldybės, tiek Lietuvoje, tiek ir kitose pasaulio šalyse, paprastai neturi pakankamai pinigų, kad galėtų greitai paversti miestus išmaniaisiais. Daugelyje pasaulio didmiesčių diegiamos vienokios ar kitokios išmaniosios sistemos. Tačiau dėl lėšų stygiaus tenka dėlioti prioritetus ir sprendimus diegti po vieną. Todėl miestų „išmanėjimo“ procesas trunka dešimtmečius, ir veikiausiai užtruks dar keliskart tiek.