TŪB ir KŪB turės persitvarkyti

Tokia juridinė forma, kaip tikroji ūkinė bendrija (TŪB) ar komanditinė ūkinė bendrija (KŪB), Lietuvoje nėra itin populiari – šalyje veikia maždaug porą šimtų ūkinių bendrijų. Tačiau kaip ūkinės bendrijos veikia rizikos kapitalo ir verslo angelų fondai.
Mantas Gofmanas, advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“ teisininkas, atkreipia dėmesį į keletą svarbiausių ūkinių bendrijų reglamentavimo pasikeitimų, įsigaliojus Ūkinių bendrijų įstatymo nuostatoms. Vienas jų – dalyvių skaičius.
„Nuo 2 iki 1 sumažintas tikrųjų narių, kurie savo turtu atsako už bendrijos prievoles, skaičius. Iki šiol dažnai ūkinės bendrijos nariai specialiai įsteigdavo įmones, kurios nevykdė jokios veiklos, tačiau buvo tikrosios bendrijos narės. Dabar tokių įmonių nebereikės ir galės likti vienas tikrasis narys“, – aiškina p. Gofmanas.
Panaikintas ir maksimalus dalyvių skaičius, iki šiol narių skaičius galėjo būti ne daugiau kaip 20, o dabar dalyvių skaičius nebus ribojamas.
Pakeitus ūkinės bendrijos veiklos sutartį ir ją priderinus prie naujų Ūkinių bendrijų įstatymo reikalavimų, ši sutartis bus vienintelis dokumentas, reguliuojantis bendrijos veiklą. Iki šiol turėjo būti sudaryta notaro patvirtinta jungtinės veiklos sutartis tarp tikrųjų narių. Kita sutartis buvo sudaroma tarp bendrijos ir komanditorių.
Pakeitus reguliavimą lieka viena veiklos sutartis ir ją privalo pasirašyti visi dalyviai – tikrieji nariai ir komanditoriai.
„Bendrijos, kuriose daug dalyvių, nariai visi vienu metu turės atvykti pas notarą ir patvirtinti sutartį“, – pabrėžia teisininkas.
Nors daugelį su bendrijos veikla susijusių sprendimų ir toliau priims tik tikrieji nariai, tačiau tokius klausimus, kaip naujo dalyvio priėmimas, dalyvio teisių perleidimas, pasitraukimas iš bendrijos, veiklos sutarties pakeitimas, bendrijos reorganizavimas ir pan., spręs tikrieji nariai su komanditoriais.
Ponas Gofmanas atkreipia dėmesį ir į pasikeitimus dėl avansinio pelno paskirstymo. Įstatyme numatyta galimybė avansu pelną skirstyti ne tik tikriesiems nariams, kaip buvo anksčiau, bet ir komanditoriams, jei tenkinami įstatyme numatyti reikalavimai.
Anot teisininko, ankstesnis įstatymas buvo nelankstus – dabar daug nuostatų leidžia šalims veiklos sutartyje įtvirtinti susitarimus savo nuožiūra.
Įprastinės formos nekeis
„Ūkinės bendrijos, veikiančios kaip privataus ar rizikos kapitalo fondai, turėtų atsižvelgti į tai, kad norėdamos gauti Lietuvos banko leidimą veiklai pagal Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinių investavimo subjektų įstatymą, keisdamos veiklos sutartį turėtų papildomai įtraukti į sutartį reikiamas nuostatas, pavyzdžiui, ar tai bus atviro, ar uždaro tipo kolektyviniai investavimo subjektai, taip pat numatyti įnašų įmokėjimo, grąžinimo, vertės nustatymo ir kitokias tvarkas“, – nurodo p. Gofmanas.
Rimantas Čygas, alaus daryklos TŪB „Rinkuškiai“ direktorius, sako, kad Ūkinių bendrijų įstatymą jau išstudijavo. Ir veikiausiai įmonės juridinės formos nekeis. TŪB „Rinkuškiai“ įsteigta 1991 m. ir per daugiau nei du dešimtmečius verslininkai prie tokios veiklos formos įprato.
„Turbūt esame konservatyvūs. Be to, priderinti savo veiklą prie pakitusio reglamentavimo kainuos pigiau, nei persiregistruoti į uždarąją akcinę bendrovę. Veikiausia liksim prie TŪB, kadangi tai mums įprasta“, – svarsto p. Čygas.