Langų gamintojai išsilaižė krizės žaizdas ir planuoja plėtrą

Ekonominė krizė Lietuvos langų gamintojams smogė žiauriai, tačiau nesužlugdė šio sektoriaus. VLADIMIRO IVANOVO NUOTR. .
**
Eksporto kryptį pasirinkome, nes Lietuvos rinka yra labai nedidelė, iškreipta, korumpuota.
Komentarai
Arūnas Mažonis, medinių langų ir durų gamybos UAB „Arlanga wood“ generalinis direktorius:
„Gargžduose į naujos plastikinių langų gamyklos statybą investuojame 7 mln. Lt, plėsime grupės įmonės „Arlanga pvc“ pajėgumus. Nemažai investuojame ir į medinių langų gamybą Vilniuje – šalia esančių pajėgumų plečiame pastatus, turėsime naujus cechus, investuojame į vieną moderniausių šalyje dažymo liniją.
“
Agnis Magelinskas, medinių langų ir durų gamybos UAB „Megrame medis“ vienas akcininkų, atsakingas už grupės eksporto ir medinių gaminių plėtrą:
„Ką buvome suplanavę, tą ir darome. Toliau investuojame į gamybos įrangą – tiek į medinių, tiek į plastikinių langų, tai būtina sąlyga kokybei gerinti. Vienintelė plano korekcija ta, kad neperkeliame visos gamybos į naujas patalpas.“
Valdemaras Eičas, buvęs UAB „Hronas“ vadovas:
„Buvome per dideli, kad tokioje mažoje rinkoje galėtume išlaikyti sukrėtimą, galbūt per mažai išskaidę verslą. Kai kurie gamintojai išsilaižė, tęsia veiklą. O mes tiesiog padėjome tašką, supratę, kad reikia viską pradėti iš naujo.“

Vytautas Silevičius, UAB „Doleta“ generalinis direktorius „Per krizę bankai elgėsi kaip liūtai džiunglėse. Kone 20 metų buvome deimantinis „Swedbank“ klientas, o vieną dieną pasidarėme jam blogas klientas, nes nesutikau užstatyti savo asmeninio turto. Nors jokių krizės požymių įmonėje nebuvo.“ „Krizė mūsų visiškai nepalietė, nes dirbome tik eksporto rinkoms“, – konstatuoja Arūnas Mažonis, medinių langų gamybos UAB „Arlanga wood“ vadovas. Nuo 1999 m. į Daniją langus pradėjusi eksportuoti įmonė 2004-aisiais paliko Lietuvos rinką – visą produkciją ji parduoda Skandinavijos šalyse, yra Danijos didžiausių langų gamintojų dešimtuke. Į Skandinaviją sėkmingai eksportuoja ir „Arlangos“ grupei priklausanti plastikinių langų gamintoja „Arlanga pvc“, ji šiuo metu čia parduoda apie 70% produkcijos.
Bus nauja gamyklą
„Eksporto kryptį pasirinkome, nes Lietuvos rinka yra labai nedidelė, iškreipta, korumpuota. Visada laikėmės politikos nesivelti į visą tą lietuviškų konkursų šaršalą“, – skeptiškai vietos rinką vertina p. Mažonis. Jo teigimu, įsitvirtinti Skandinavijoje padėjo čia taikytos valstybinės programos, pagal kurią būstus šiltinantiems gyventojams buvo kompensuojamos langų montavimo išlaidos. Be to, „Arlanga wood“ nesibodėjo dirbti su smulkiais užsakovais, o jie per krizę pasirodė esantys patikimesni ir lankstesni nei didieji. „Didelės danų įmonės, dirbusios su stambiais projektais, per krizę turėjo atleisti nemažai žmonių – didieji projektai ir Danijoje ėmė stoti. O mes neatstūmėme nė vieno mažo kliento – gal jis vos po kelis langus per mėnesį nupirkdavo, tačiau kaip bitutė ir toliau užsakymus nešė“, – pasiteisinusią strategiją mini p. Mažonis. „Arlangos“ įmonių grupė, pernai pasiekusi beveik 42 mln. Lt apyvartą, šiemet tikisi dešimtadaliu didesnių pardavimų, yra numačiusi solidžias investicijas į gamybos plėtrą ir žada toliau stiprinti pozicijas Skandinavijos šalyse. „Gargžduose į naujos plastikinių langų gamyklos statybą investuojame 7 mln. Lt, plėsime „Arlanga pvc“ pajėgumus. Senosios patalpos nebeatitinka poreikių – naujai gamybos linijai reikia daugiau erdvės. Nemažai investuojame ir į medinių langų gamybą Vilniuje – šalia esančių pajėgumų plečiame pastatus, turėsime naujus cechus, investuojame į vieną moderniausių šalyje dažymo liniją“, – šių metų plėtros planais dalijasi p. Mažonis.
Bankrotų banga
Toli gražu ne visų šio sektoriaus įmonių istorijos buvo tokios sėkmingos, krizės smūgius ypač skaudžiai pajuto plastikinių langų gamintojai. Per krizę smarkiai sumažėjus statybos darbų mastui ( 2009 m., palyginti su 2008 m., jos sumenko 48,7 %), plastikinių langų gamyba 2009 m. krito 53,5%, skaičiuoja Arvydas Klimkevičius, Respublikinės langų ir durų gamintojų asociacijos prezidentas. Nemažai įmonių bankrutavo, tarp jų – viena didžiausių tuometinės rinkos žaidėjų UAB „Hronas“ ir su juo susijusios kelios įmonės. Restruktūrizavimo procedūras teko pradėti UAB „Sabonio klubas ir partneriai“, vienai pirmųjų Lietuvoje pradė
jusiai gaminti plastikinius langus. UAB „Via regia“, prekės ženklo „Plaza Langai“ savininkei, buvo iškelta bankroto byla, šiuo metu su šiuo žinomu prekės ženklu dirba UAB „BBK LT“. Verslo žemėlapyje nebeliko UAB „Langų gausa“, UAB „Lanlita“, UAB „Runika“ ir daugelio kitų, kai kurios vėliau atgimė kitais vardais. Krizė peržiūrėti planus privertė ir „Megrame“ grupę, planavusią visas grupės įmonės perkelti į 2007 m. pradėtą statyti naują kompleksą Trakų rajone. Šiuo metu čia veikia tik grupei priklausanti „Gealan Baltic“, o visos kitos gamyklos liko kur buvusios.
Buvo per dideli
„Per krizę neatlaikė tie, kurie buvo per dideli savo rinkai. Ne vienas „Hronas“ subyrėjo – turėjome daug partnerių ir Airijoje, ir Škotijoje, ir kitose šalyse, jų irgi nebeliko. Buvome per dideli, kad tokioje mažoje rinkoje galėtume išlaikyti tokį sukrėtimą, galbūt per mažai išskaidę verslą. Kai kurie gamintojai išsilaižė, tęsia veiklą. O mes tiesiog padėjome tašką, nes supratome, kad reikia viską pradėti iš naujo“, – kalba Valdemaras Eičas, buvęs UAB „Hronas“ vadovas. Anot jo, kitos išeities nebuvo, nes užgriuvus krizei ir suklupus statybų bei NT bendrovėms sutriko atsiskaitymo grandinė. „Galima sakyti, kad „investavome“ į NT plėtotojų verslą, vien per 2 mėnesius dingo 12 mln. Lt“, – prisimena jis. Iš buvusios „Hrono“ grupės įmonių šiandien dirba UAB „Staticus“, buvę „Hrono fasadai“, nuo grupės atsiskyrę dar 2007 m. Tai viena sėkmingiausiai veikiančių šalies statybų sektoriaus įmonių, projektuojanti, gaminanti ir montuojanti fasadų konstrukcijas ir didžiąją dalį užsakymų vykdanti Skandinavijos šalyse. Panašia kaip „Hronas“ veikla šiuo metu užsiima UAB HCTC, gaminanti medinius ir aliuminiu kaustytus medinius langus ir lauko duris. Anot p. Eičo, ji iš dalies pasinaudojo „Hrono“ specialistų įdirbiu ir patirtimi.
Prasti metai „Pagrindinis mūsų krizės įveikimo būdas buvo juodai dienai prikaupti finansiniai lašiniai. Prieš pat krizę, 2008 m., buvome pasirengę rimtoms investicijoms į plėtrą, laimė, laiku sustojome“, – įmonės antikrizinį receptą nurodo Vilius Eidukevičius, UAB „Aveplast“, gaminančios plastikinius langus su „TIKS langai“ prekės ženklu, vadovas. „Aveplast“ tenka konkuruoti pigesnių plastikinių langų segmente su vadinamąja garažine produkcija ir pigių langų iš Lenkijos importuotojais, šią produkciją šalies langininkai įvardija kaip itin nekokybišką. Ponas Eidukevičius pripažįsta – ekonomikos nuosmukis įmonei smogė žiauriai.
„Prieš krizę turėjome per 250 darbuotojų, po 2 metų liko vos 100. Pardavimų apimtis smuko du kartus. Dirbome kaip statybinių organizacijų tiekėjai, ir kai jos pajuto sunkumų, atsirado skolų, vėliau jas teko nurašyti kaip beviltiškas“, – prisimena jis. Įmonė, pakilimo metais eksportavusi apie 10% produkcijos, išeities pradėjo ieškoti užsienyje, padidino eksportą, tačiau pagrindinė jos rinka šiandien tebėra Lietuva. 2012 m. UAB „Aveplast“ nebuvo sėkmingi – įmonės pardavimai siekė 16,4 mln. Lt (2011 m. ji uždirbo per 20 mln. Lt), praėjusius metus baigė su nuostoliais.
„Lietuvoje mes pardavimų planus daugiau mažiau įveikėme, o eksporto padėtis pernai buvo prasta, planuotų skaičių nepasiekėme“, – konstatuoja vadovas. Ir prikiša valdžiai – verslo paramos programos nebuvo nukreiptos į paramą technologijoms įsigyti.
„Vyriausybė investicijų į technologijų atnaujinimą nebuvo linkusi remti, lengvatų neteikė, todėl ir dirbame su įranga, su kuria užsienio kompanijos dirbo prieš 5 metus, mūsų našumas gerokai mažesnis. O šalia yra Lenkija, jos gamintojams skiriama daug paramos“, – apie nelygias konkurencines sąlygas kalba p. Eidukevičius.
Tik kokybė
Anot p. Klimkevičiaus, nors statybos darbų apimtis menko visoje Europoje, kai kurios Lietuvos įmonės medinių langų gamybą ir pardavimus didino tiek 2009 m., tiek 2010 m, ši tendencija tęsiasi. „Kai Lietuvoje prasidėjo krizė, užsakymų šalyje sumažėjo apie 60%. Jei būtume orientuoti tik į Lietuvos rinką, fabriką greičiausiai būtų tekę uždaryti. Bet tuo metu jau buvome gana gerai išvystę eksportą ir tą laikotarpį palyginti lengvai pragyvenome. Krizę jutome gal tik metus, o paskui pardavimai ėmė augti“, – prisimena Agnis Magelinskas, vienas didžiausių šalies medinių langų ir durų gamintojos „Megrame medis“ akcininkų, atsakingas už grupės eksporto ir medinių gaminių plėtrą. Anot jo, eksportuoti įmonė pradėjo prieš 13 metų. „Kai kurie tada prie smilkinio pirštą sukiojo ir sakė – nesąmonių prisigalvojai, Lietuvoje užsakymų pilna. O aš turėjau kitokią viziją – Lietuva mums yra per maža, todėl reikia eiti į užsienio rinkas ir būtina orientuotis į aukščiausios kokybės gaminius“, – sako p. Magelinskas. Anot jo, „Megrame medis“ šiandien tvirtai ant kojų stovi ir dėl to, kad nepasidavė vienadienei pagundai gaminti prastesnės kokybės, tačiau pigesnius langus. O tokių siūlymų iš verslo partnerių tekę išgirsti ne vieną ir ne du. Dar vienas teisingas „krizinis“ sprendimas, jo vertinimu, buvo „Megrame“ grupės gaminamų plastikinių ir medinių langų pardavimų atskyrimas. „Kai atsirado grupė vadybininkų ir jie susitelkė tik į medinių langų pardavimus ir aptarnavimą, prekyba šoko į viršų, atsirado daugiau klientų. Medinių ir plastikinių langų pirkėjai yra iš skirtingų segmentų, reikalingas visai kitas požiūris, aptarnavimas“, – aiškina jis. Ponas Magelinskas didžiulių „Megrame“ investicijų į naujos gamyklos statybas nelinkęs vadinti nesėkmingu projektu. „Tikslas buvo didelis ir gražus – pastatyti gražų pastatą, visas grupės įmonės sutelkti į vieną vietą. Kai kurią veiklą ten perkėlėme, čia sėkmingai dirba plastikinių langų sistemų gamintoja „Gealan Baltic“. O perkelti kitas įmonės dabar nėra poreikio, nes įmonei su senais įrenginiais ateiti į naują vietą nėra prasmės – mūsų tikslas buvo perkelti pramonę su nauja, visiškai automatizuota gamyba“, – aiškina p. Magelinskas. Likusias patalpas „Megrame“ išnuomojo – čia įsikūrė logistikos bendrovės, gamybą netrukus pradės viena didžiausių pasaulyje žemės ūkio technikos gamintojų „Kinze Manufacturing“. „Ką buvome suplanavę, tą ir darome. Toliau investuojame į gamybos įrangą – tiek į medinių, tiek į plastikinių langų, tai būtina sąlyga kokybei gerinti. Vienintelė plano korekcija ta, kad neperkeliame visos gamybos į naujas patalpas. Pirmiausia dėl to, kad turime ilgalaikės nuomos sutartis. Antroji priežastis – kol kas nėra poreikio atlaisvinti Šiaurės miestelio Vilniuje teritoriją, kurioje dirba mūsų gamyklos, nes rinka dar nėra pasirengusi dideliems projektams, kurie čia galėtų būti įgyvendinami“, – aiškina p. Magelinskas.
Kaip liūtai džiunglėse
Į eksportą orientuota ir medinių langų gamintoja „Doleta“, svetur išgabenanti apie 80% produkcijos – daugiausia į Didžiąją Britaniją, Airiją, Prancūziją, Rusiją, Ukrainą, Baltarusiją, Kazachstaną. Pajamos iš eksporto į Vakarus ir į Rytus pasiskirsto maždaug vienodai, anot Vytauto Silevičiaus, UAB „Doleta“ generalinio direktoriaus, tai išskaidoma rizika. „Vienas paskutinių mūsų užsakymų – langai Kazachstano prezidentūros pastatui. Tokiuose objektuose konkurencija pasaulinė, tačiau esame šioje šalyje atlikę ne vieną darbą ir gerai užsirekomendavę, mums teikiama pirmenybė dėl išskirtinių sprendimų“, – pasigiria p. Silevičius. Krizė „Doletą“ palietė tik šiek tiek, nes įmonė nedirbo labiausiai kritusiame pigių langų segmente. Anot p. Silevičiaus, gerokai smarkiau įmonei pakenkė „Swedbank“ pretenzijos ir 2010 m. banko inicijuotas bankrotas, tiesa, teismas šias pretenzijas atmetė. Tačiau su banku „Doleta“ teismuose aiškinasi iki šių dienų. „Per krizę bankai elgėsi kaip liūtai džiunglėse. Kone 20 metų buvome deimantinis „Swedbank“ klientas, o vieną dieną pasidarėme jo blogas klientas, nes nesutikau užstatyti savo asmeninio turto. Nors jokių krizės požymių įmonėje nebuvo“, – skundžiasi p. Silevičius. „Doleta“ skaičiavo 2010 m. netekusi iki 8 mln. Lt vertės užsakymų ir dalies partnerių, dėl to ji kaltina „Swedbank“, bandžiusį įmonei iškelti bankroto bylą „Swedbank“ šią istoriją aiškina kiek kitaip – esą bankas buvo priverstas imtis atitinkamų kredito sutartyje bei įstatymuose numatytų veiksmų ir ginti savo interesus, nes „Doleta“ nevykdė finansinių įsipareigojimų. Ponas Silevičius įsitikinęs, kad, nepaisant užsitęsusio bylinėjimosi su „Swedbank“, įmonei kritinis laikotarpis jau praeityje. O pardavimų šuolį ji planuoja 2015 m., kai turėtų būti pradėta įgyvendinti didžioji dalis projektų, kuriuose įmonė dalyvauja. „Komercijos skyriuje mūsų partneriams padaryta tiek skaičiavimų, kad jei bent 10% šių objektų bus, turėtume darbo trejiems metams“, – pasidžiaugia jis.
2012 m. 27 mln. Lt apyvartą pasiekusios įmonės vadovas šiemet planuoja saikingą pardavimų augimą – galimybes, anot jo, riboja dėl didelės konkurencijos sumažėjęs langų kainų lygis ir nuogąstavimai dėl recesijos Europoje, mat tai neleidžia artimiausiu laiku čia tikėtis statybų plėtros.