Žemės paklausa kiek primena NT burbulą

Nekilnojamojo turto specialistai teigia, kad žemės ūkio paskirties žemė pastaraisiais metais brango nuo kelių iki keliasdešimt procentų, daugėja ir sandorių. Paklausą kuria savo valdas plečiantys ūkininkai. Be to, į tokią žemę žiūrėti kaip į pelningą investiciją skatina lūkesčiai, jog nuo kitų metų ūkininkams gerokai padidės ES išmokos.

Žemės ūkio paskirties žemės kainos:

7.000 – 14.000 Lt/ha
7.500 – 9.000 Lt/ha
4.000 – 6.000 Lt/ha
6.000 – 10.000 Lt/ha Tauragė
7.000 – 14.000 Lt/ha
7.000 – 14.000 Lt/ha Utena
9.000 – 14.000 Lt/ha Kaunas
5.500 – 7.000 Lt/ha Marijampolė
4.000 – 5.500 Lt/ha Alytus
5.000 – 12.000 Lt/ha Panevėžys
9.000 – 11.000 Lt/ha Vilnius

Šaltinis: „Inreal“ „Praėjusių metų derlius buvo rekordinis, todėl ūkininkai turi sukaupę daugiau lėšų ir jas gali investuoti į žemes. Vyrauja toks požiūris: jeigu dabar nenupirksiu aš, nupirks kas nors kitas. O pardavėjai žvalgosi į kaimynus ir prašo už sklypus tokios pačios arba didesnės kainos. Emociškai tai truputį primena NT burbulo laikus“, – pasakoja Arnoldas Antanavičius, „Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas. Jis teigia, kad paklausa pastaruoju metu padidėjo iš žemės ūkio sektoriuje veikiančių bendrovių, kurios dėl gero pernykščio derliaus turi sukaupusios nemažai kapitalo, taip pat paklausą didina spekuliacinių paskatų turintys žemės pirkėjai. Anot p. Antanavičiaus, laikinu stimulu pirkti žemę minėtoms pirkėjų kategorijoms gali būti valdžios svarstymas griežtinti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo tvarką.
„Stambieji ūkininkai ir bendrovės sujudo, nes vėliau gali būti uždrausta valdyti daugiau nei 500 ha net ir per susijusias bendroves. Įstatymas dar tik bus svarstomas Seime, bet jaučiamas rinkos nerimas, kad jis gali būti priimtas“, – kalba p. Antanavičius.
Linas Juozaitis, „Ober-Haus“ Vakarų Lietuvos regiono vadovas, nesutinka, kad rinkos suaktyvėjimui didelės įtakos turi siūlomos įstatymo pataisos.
„Įstatymas dar nėra priimtas. Be to, 500 ha yra didelis kiekis žemės ir jį nedaug kas gali įsigyti. O kas norės, tai ir vėliau ras būdų“, – neabejoja p. Juozaitis. Pasak jo, rinkoje aktyvūs ūkininkai, kurie nori stambinti savo valdas. Viena iš rimtų paskatų – nuo kitų metų augsiančios ES išmokos realiai žemę dirbantiems ūkininkams.
Europos Komisijos (EK) pateiktame 2014–2020 metų ES biudžeto projekte numatoma, kad išmokos Lietuvos ūkininkams didės vidutiniškai trečdaliu per visą laikotarpį – jos palaipsniui augs nuo 459 Lt iki 614,6 Lt už hektarą.