Kas laimės iš egzekucijos

Juditos Grigelytės nuotr.
Gal valstybė, užuot švaisčiusi apsukruoliams šimtus milijonų litų, pagaliau imsis ginti savo viešąjį interesą? Kai kurie požymiai, tiksliau – politikų dievagojimasis, rodo, kad LEO LT istorija artėja prie atomazgos. Energetikos liūtu pramintam dariniui galandama giljotina. Procesą paspartino išrinktosios prezidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimas-nuosprendis: LEO LT turi būti išformuotas kuo skubiau. Trūksta laiko – dirbkite naktimis, pareiškė ryžtingoji rinkimų nugalėtoja. Premjero Andriaus Kubiliaus mėginimas išderėti dar tris liūto gyvavimo mėnesius virto niekais – naujoji prezidentė sprendimo lauks jau pirmąją savo darbo dieną. Arvydas Sekmokas, energetikos ministras, suskubo patikinti, kad visus galimus LEO LT egzekucijos scenarijus pateiks jai anksčiau – kaip "dovaną" inauguracijos šventei.
Valstybės ir privataus kapitalo vedybos neabejotinai apkarto, bent jau vienai „sutuoktinių“ pusei – valstybei. Jei toks gyvenimas nebemielas, vilkinti skyrybų nebėra prasmės niekam – lieka tik kuo greičiau išspręsti teisinius klausimus. Kol kas atrodo, kad abi pusės – ir valstybė, valdanti 62% LEO LT akcijų, ir „NDX energija“, atsiriekusi 38%, turi pakankamai svertų, galinčių vienaip ar kitaip nulemti nevykusio darinio likimą. Kad energetikos liūtas greičiausiai virs menkai pašliaužančiu ropliu, kurio varganas kelias toli neveda, VŽ rašė ne kartą. Įspūdingi planai – pastatyti naują atominę elektrinę, sujungti Lietuvos energetikos sistemą su Vakarais – taip ir liko tolydžio išsikvepiančiomis kalbomis. Projektas, neturintis strategijos, tapo aklagatviu. Pakeliui – tik sugaištas laikas, įspūdingos sumos, išleistos valdymui, ir vėjais nuskridę pažadai.
Oponentai, mėginę pratęsti LEO LT vegetaciją, svaidėsi argumentais, esą skyrybos brangiai kainuos valstybei. Žiniasklaidoje sumirgėjo net milijardiniai skaičiai. Ponas Sekmokas, apkarpęs sumą iki 600 mln. Lt, pastarosiomis dienomis jau tapo paslaptingesnis – skaičiai iš jo kalbų apskritai išsitrynė. Užtat Jurgis Razma, Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų frakcijos seniūnas, teigia, kad 600 mln. Lt valstybė bendrovei „NDX energija“ turės atseikėti – tiek kraičio atsinešė privatus investuotojas. Tiksliau, tiek dividendų jam sukrovė elektros energijos vartotojai, priversti mokėti padidintas elektros kainas. O jas, beje, kilstelėjo monopolininkams palankūs įstatymai. Tačiau gal valstybė, užuot švaisčiusi apsukruoliams šimtus milijonų litų, pagaliau imsis ginti savo viešąjį interesą? Gal padarys tai, ko nepadarė 2003 m., kai UAB „VP Market“, apsukriai pasinaudojusi PVM išimtimi neįgaliųjų bendrovėms, iš valstybės biudžeto susigrąžino 76 mln. Lt PVM. Tuomet nei Valstybinė mokesčių inspekcija, nei Finansų ministerija, tuomet vadovaujama p. Grybauskaitės, nesugebėjo apginti valstybės pinigų. Advokatas Gytis Kaminskas tada aiškino, kad „sandorį galima ginčyti kaip prieštaraujantį valstybės ir visuomenės interesams“ – joks teismas nepriteistų „krautuvininkams“ grąžinti šių pinigų (VŽ, 2002 12 31). Šalies mokesčių mokėtojų pinigai lengva ranka buvo atskaičiuoti į privačios bendrovės kišenę. Dabar prasivėrė ta pati kišenė. Ar ir vėl valstybė nuleis rankas ir praleis progą bylinėtis, juolab kad „VP dešimtukas", eilinį kartą pasinaudojęs įstatymų spragomis, praėjusių metų rudenį iš "nieko" užsidirbo 800 mln. Lt – viso labo tereikėjo sužaisti buhalterinius žaidimus su jiems priklausančios elektros tiekimo bendrovės VST perkainojimo rezervu. Kiek ilgai dar tęsis apsukriuolių žaidimai su neįgalia valstybe?