Gruziniški vynai: apie naujai atrandamą seną

Iš knygos Ne taip toli praeityje laikai, kai patirti prancūziško ar ispaniško vyno skonį galėjai skaitydamas Ernesto Hemingvėjaus "Fiestą" arba pasiklausęs, ką apie tokį vyną pasakoja iš užjūrių grįžęs bičiulis. Vynai iš tolimų kraštų buvo tokia pat egzotika, kaip ir tolimosios šalys, vyno mėgėjai gėrė moldavišką, armėnišką, gruzinišką vyną, kol jie tyliai, nepastebėtai išnyko nuo parduotuvių lentynų. Beveik taip pat nepastebėti jie vėl pradėjo jose rastis.
Nė metų nebus, kai užkietėję vyno mėgėjai parduotuvėse aptiko gruziniškų vynų. Mėgėjai gėrė, gėrėjosi ir gyrė nuosaikią vyno kainą, žinovai gėrė ir niurzgėjo, jog tikro gruziniško vyno tuose buteliuose – kaip vasarą ledo. Tie, kam grynoji rūšis mažiau svarbi nei nuosaiki kaina, perka UAB "Mineraliniai vandenys" iš Vengrijos vežamus ten pilstomus gruziniškus vynus.
Kas teikia pirmenybę gryniesiems produktams, dairosi brangesnių, Gruzijoje pagamintų ir ten pat išpilstytų vynų.
15 pavadinimų gruziniškus vynus į Lietuvą ne taip seniai pradėjo vežti UAB "Importiniai gėrimai", perkanti juos iš kelių Gruzijos gamintojų – "Telavi Wine Cellar" ir GWS bendrovių.
"Telavi Wine Cellar" – Telavio vyno rūsiai, įsikūrę Kachetijoje, bene garsiausiame Gruzijos vyno gamybos regione. Iš kitų regioną išskiria derlinga žemė ir unikali geografinė padėtis: vynuogienojai tarpsta 200–500 m virš jūros lygio esančiame Alazani upės slėnyje, kairįjį upės krantą nuo pasaulio siena skiria Kaukazo kalnai, dešinįjį – Civ-Gomborsko kalnų ketera. Privati kompanija po Gruzijos, kaip ir kitų buvusių Sovietų Sąjungos vynininkyste besiverčiančių šalių, vyno gamybos nuosmukio atsigavo 1997-aisiais, ėmusi bendradarbiauti su garsiais Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos, kitų šalių vyno gamintojais. Užsienio vyndarių patirtis ir kapitalas ant kojų atsistoti padėjo ir kitai Gruzijos įmonei – "Gruzijos vyno ir alkoholinių gėrimų kompanijai" – GWS. GWS 1993-aisiais Gruzijoje sykiu su vietiniais vyndariais įkūrė prancūzų kompanija "Group Pernod Ricard", savo filialus turinti beveik visose vyną gaminančiose šalyse. Dabar kompanijai priklauso daugiau nei 500 ha šalies vynuogynų ir kelių vyno gamyklų kontroliniai akcijų paketai. Vyndarystė yra bet kurios vyną gaminančios šalies neatsiejama kultūros dalis. Gruzijoje vynas idealizuojamas, jis yra savotiška šalies religija. Matyt, neveltui: skulptorius, V mūsų eros amžiuje kūręs Gruzijos globėjos Noni figūrą, į rankas jai įbruko kryžių, pagamintą iš supintų vynuogių kekių. Vynuogių kekės Gruzijoje puošia beveik visų architektūros paminklų bareljefus, o archeologų randami indai vynui laikyti ir pilstyti, manoma, žiesti net prieš 2–3 tūkst. metų. Dažnas gruzinas didžiuodamasis primins, jog vyndarystės tradicijos šioje šalyje siekia antikos laikus, jog gruzinų Iberijos ir Kolchidos vardas sutinkamas Homero "Odisėjoje".
Yra teigiančiųjų, jog būtent iš Užkaukazės, taip pat ir Gruzijos, kilo pirmosios vynuogės, iš čia jos paplito po Europą.
Dar toliau nuėjo kalbininkai, žodį "vynas" kildinantys iš gruzinų kalbos.