Tarp audros ir šilto pavasario

Kai kurių VŽ skaitytojų atsakymai:
Anketos klausimai:
1. Kiek padidės (sumažės) 2013 m. Lietuvos BVP?
2. Kokia bus 2013 m. vidutinė metinė infliacija? 3. Koks bus 2013 m. vidutinis metinis nedarbo lygis? 4. Kuri problema taps didžiausiu iššūkiu Lietuvai 2013 m. – energetika, politikos nestabilumas, pagrindinių eksporto rinkų silpnėjimas ar kita? 5. Atomas, dujos, atsinaujinantys šaltiniai ar kita – kurią kryptį pasirinks Lietuva 2013 m. reformuodama energetikos strategiją. 6. Ar Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė pajėgs laikytis fiskalinės drausmės, didindama minimaliąją algą, keldama atlyginimus? Ar bus įvesti GPM progresiniai mokesčiai?

Nerijus Mačiulis, banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas
1. 4% 2. 3,3% 3. 11,5% 4. Ypatingų skandalų greičiausiai nekils, tačiau pagrindinis praradimas bus tas, kad Lietuva nepasinaudos galimybe pagerinti savo tarptautinį įvaizdį. 5. Suskystintųjų dujų terminalo statybos tęsis, o atominės energetikos projektas taip pat bus toliau vertinamas, tačiau išlieka nemaža tikimybė, kad jo bus atsisakyta. Jo ateitis priklausys ir nuo kaimyninių valstybių apsisprendimo dalyvauti projekte. „Strateginė“ kryptis priklausys ir nuo atsinaujinančių energijos išteklių (ypač biokuro) gamintojų lobistinės įtakos. Neadekvačios subsidijos saulės energijai bus vienkartinė 2012 metų patirtis. 6. Fiskalinės drausmės įstatymo nebus atsisakyta, pažadai bus vykdomi atsižvelgiant į jį. Todėl didžiausią pavojų finansų stabilumui gali kelti PVM lengvatų dalybos. Didelė tikimybė, kad pajamų apmokestinimo progresyvumas didės, tačiau tai bus labiau deklaratyvus veiksmas, o biudžeto pajamoms ir mažiau uždirbančiųjų pajamoms pastebimo poveikio nebus.

Tomas Šiuškus, ryšių su visuomene UAB „Nova media LT“ asistentas Pagrindinė įmonės veikla – ryšiai su visuomene 1. 2–2,8%
2. 4,5% 3. 15% 4. Eksportas išliks stabilus, vargiai įmanomas „perversmas“ ir energetikos sektoriuje. Tačiau politinė padėtis, pradėjusi kaisti 2012 m. pabaigoje, gali išvirsti jei ne į išankstinius Seimo rinkimus, tai į valdančiosios koalicijos pertvarkymus. Kitas rimtas iššūkis – Lietuvos pirmininkavimas ES. Nėra aišku, nei kiek konkrečiai tam bus skirta lėšų, nei kokia komanda bus atsakinga už projekto įgyvendinimą, išteklių valdymą ir kt. Tai gali sukelti rimtą politinį farsą Europos mastu, Lietuva atsidurs politiškai nelogiškų valstybių sąrašo viršuje. 5. Panašu, kad 2013 m. kairiųjų Vyriausybė trypčios vietoje arba lakstys tai nuo vieno energijos šaltinio, tai prie kito. Tačiau norisi tikėti, kad visgi nebus laidojamas VAE projektas, kas užtrauktų didelę nepagarbą projekto partneriams, o tai gali atsiliepti ir tiesioginių užsienio investicijų srautams, tokiu atveju jie sumažėtų. 6. Sunku tikėtis, kad Vyriausybė, kurios vieni nariai neigė 2008 m. ekonomikos krizę, o kiti vis dar gyvena planinės ekonomikos laikais, sugebės laikytis fiskalinės drausmės, didindama MMA ir socialines išmokas. Tokiu atveju tektų didinti mokesčius, o ne juos mažinti, nes sunku tikėtis, kad staiga išaugs užsienio investicijų apimtis ir daugės investuotojų Lietuvoje skaičius. O progresiniai mokesčiai liks kitų rinkimų programos koziris.


Viktorija Trimbel, įmonių valdymo, įsigijimų ir susijungimų konsultacijų UAB „Quantum Capital“ generalinė direktorė 1. 3,1% 2. 2,7% 3. 11,9% 4. Didžiausias iššūkis bus tiek naujų užsienio investicijų pritraukimas (neskaitant jau paskelbtų projektų), tiek vidaus investicijų didinimas dėl neapibrėžtumo mokesčių politikoje ir užmojų revizuoti anksčiau pradėtus projektus. Vis labiau išryškės struktūrinio nedarbo ir vidaus paklausos problemos. 5. Dėl atominės energetikos 2013 metais bus daug diskusijų, blaškymosi ir mažai sprendimų. Atsinaujinančių šaltinių plėtrą gali pristabdyti riboti lėšų šaltiniai subsidijoms, tačiau kalbų ir deklaracijų apie šį sektorių bus daug. Dujų sektoriuje tikėtina mažiausiai blaškymosi, nebent keisis požiūris į 3 ES direktyvos įgyvendinimo būdus ir spartą. 6. Ketinimai toliau didinti MMA ir kelti mokesčius darbo pajamoms turėtų aprimti. Progresiniai mokesčiai įvesti nebus, nepaisant visų kalbų, gali keistis pats mokesčio tarifas arba būti išplėsta mokesčio bazė.
Vaidotas Šernius, VšĮ Geopolitinių studijų centro analitikas
1. 3,1% 2. 3,8% 3. 11,9% 4. Energetikos srityje daug pradėtų, bet nebaigtų darbų. Tęsti pradėtus darbus būtina, nors ir veikia povandeninės srovės iš Rytų. Eksporto rinkos neturėtų silpnėti. Rusijos ekonomika auga, ES krizė rimsta, todėl eksportas į Vakarus neturėtų smukti. Didžiausias iššūkis bus Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungai. Vyriausybėje trūksta charizmatiškų personų, didelę patirtį tarptautinėse institucijose sukaupusių politikų. Lietuva gali prarasti šansą bent iš dalies išspręsti šalį kamuojančias problemas, pirmiausia energetinės nepriklausomybės. 5. Lietuva, 2013 m. reformuodama energetikos strategiją, atomą pristabdys, dujų terminalo statybas tęs. Derybos su „Gazprom“, tikėtina, kad bus efektyvios, tačiau ne dėl Vyriausybės nuopelnų, o dėl mažėjančių dujų kainų Europoje. Tikėtina, kad daugiau dėmesio bus skirta biokurui, kitai atsinaujinančiai energetikai. 6. Progresiniai mokesčiai 2013 m. nebus įvesti, valdančiajai koalicijai pritrūks valios. Fiskalinė drausmė bus išlaikyta.

BVP pokytis,
%
2005 m. 7,8
2006 m. 7,8
2007 m. 9,7
2008 m. 2,9
2009 m. -14,8
2010 m. 1,5
2011 m. 5,9
2012 m. 3,5*
2013 m. 3**
* Laukiama, pagal Finansų ministerijos prognozę
** VŽ orakulų prognozių vidurkis (atmetus kraštutines nuomones)


VŽ „Metų orakulo“ dalyvių prognozės*,
2013 m., %
BVP augimas 3
Infliacija 3,22
Nedarbo lygis metų pabaigoje 10,88
* Vidurkis, atmetus išimtinai kraštutines prognozes
ŠALTINIS: VŽ „Metų orakulo“ rinkimuose šiemet – didžiulės žirklės. Anketas užpildžiusių įmonių vadovų, žinomų analitikų, studentų, menininkų, vadybininkų, specialistų makroekonomikos rodiklių prognozėse – BVP pokyčiai nuo +11% iki -24%, infliacijos — nuo 13,4% iki -0,3%, vidutinio nedarbo lygio — nuo 10% iki 24%. Didžiausiu optimizmu tarp orakulų pasižymėjo Ilja Kurliandčikas, ryšių įrangos ir priežiūros UAB „Hannu Pro Vilnius“ direktorius, pesimizmu — Česlavas Kaminskis, Mykolo Romerio universiteto studentas.
„Jei žmonės nėra makroekonomikos specialistai, jie suabsoliutina savo asmenines aplinkybes, prognozuodami ateitį remiasi savo nuotaikomis“, — kraštutinumus atmesti siūlo Vilija Tauraitė, SEB banko Lietuvoje vyriausioji analitikė.
Profesionalių analitikų bankų prognozės 2013 metams, pasak jos, telpa į siaurus ruožus. Šiemet Lietuvos ekonomikai numatomas nuosaikus augimo kelias. Atlikus VŽ orakulų prognozių korekcijas, tai yra pašalinus itin išskirtines prognozes, pavyzdžiui, kad BVP sumažės 24% arba augs beveik 11%, VŽ orakulų makroekonomikos rodiklių vidurkis sutapo su Finansų ministerijos prognozėmis: BVP šiemet turėtų augti 3% (FM prognozuoja 3%), infliacija turėtų siekti 3,22% (FM prognozuoja 3%), nedarbo lygis metų pabaigoje turėtų siekti 10,88% (FM prognozuoja 11,5%). Pagal vidurkį, artimiausi prognozuotojai yra Alfonsas Misevičius, Kauno technologijos universiteto profesorius, ir Aurimas Šumbrauskis, kelionių agentūros „West Ekspress“ pardavimo ir rinkodaros vadovas. Jie didžiausiu iššūkiu Lietuvai 2013 m. įvardija politikos nestabilumą. Nemaža dalis VŽ orakulų pritaria jiems. Bet kitu galimu blogėjančio Lietuvos įvaizdžiui veiksniu jie nurodo nuo 2013 m. liepos 1 d. prasidėsiantį Lietuvos pirmininkavimą ES. Vyriausybėje trūksta charizmatiškų asmenybių, patirties tarptautinėse institucijose sukaupusių politikų – į tai atkreipiamas dėmesys VŽ skaitytojų prognozėse. Kilęs skandalas dėl prasto užsienio kalbų mokėjimo tik paliudija, kad Vyriausybė (bent jau kol kas) nėra pasiruošusi pirmininkauti ES. Lietuva gali prarasti idealų šansą pasinaudoti puikia galimybe ir bent iš dalies išspręsti šalį kamuojančias problemas, pirmiausia energetinės nepriklausomybės. Trylikos metų VŽ „Metų orakulo“ rinkimų patirtis rodo, kad kartais net iš pirmo žvilgsnio utopinių ir ekonomiškai nepagrįstų BVP rodiklių autoriai tampa „Metų orakulais“. Šiuo titulu 2009 m. vainikuotas Jevgenijus Oksenkrugas, UAB „Eugvilsta“ direktoriaus pavaduotojas, prisipažino, kad jo prognozes nesąmone vadino ir jo kolegos. Tačiau atrodęs nerealus skaičius pasirodė besąs arčiausiai tiesos, o rugsėjo mėnesį atitiko ir FM prognozę. Kelerius pastaruosius metus nugalėtojais tapdavo vienas iš anketų autorių, kuris ignoruodavo Finansų ministerijos tuo metu galiojusias prognozes, nes oficiali valstybės prognozuotoja savo skaičius keisdavo du tris kartus per metus, o kartais — ir iš esmės. „Prielaidų, kad Lietuvos ekonomika gali gauti smūgį iš išorės, yra. Krizės žarija Europoje nėra užgesinta. Pasaulyje karštųjų taškų netrūksta“, — blogojo scenarijaus tikimybių siūlo neatmesti SEB banko Lietuvoje vyriausioji analitikė. Kur kas pesimistiškesnį variantą nei VŽ orakulai 2013 m. turi parengęs krizės pranašu vadinamas ekonomistas Nourielis Roubini. Jis prieš porą metų JAV televizijai CNBC teigė, kad JAV, Europos ir kitos tautos kol kas su ekonominėmis problemomis tvarkosi gana gerai, bet nauja krizė jas visas pasieks 2013 metais.
„Visos pasaulio šalys bando nustumti savo problemas į ateitį, – kalbėjo jis. – Privati skola, valstybės skola, tarptautinė skola – visa tai prives prie audros 2013 metais.“