Praplepėti milijonai

Mindaugas Ubartas, UAB „Tele2“ Prekybos departamento direktorius:
„Tai, kad Vyriausybei pavaldžios institucijos paskelbs, ką ir už kokią kainą pirko pernai ir ką pirks šiemet,jau žingsnis į priekį.“


Maksimas Staškūnas, „CSC Telecom“ vadovas:
„Ledai pajudėtų, jei Vyriausybė, Viešųjų pirkimų tarnyba viešai įpareigotų perkančiąsias organizacijas peržiūrėti nuo monopolio laikų besitęsiančias senąsias sutartis ir skelbti konkursus.“

Darius Gudačiauskas, TEO LT Pardavimo ir klientų aptarnavimo tarnybos vadovas: „Konkursai telekomunikacijų paslaugoms pirkti buvo ir yra skelbiami. Vien šiuo metu TEO dalyvauja keliose dešimtyse tokių konkursų.
Apgailestaujame, kad kai kurie konkurentai, keldami konkursų klausimus, nekelia paslaugų kokybės ir klientų pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis klausimo.“ Apie valstybės institucijose įsišaknijusią ydingą praktiką neskelbti konkursų telekomunikacijų paslaugoms pirkti dalis ryšių bendrovių šaukia jau ne vienus metus. Bet padėtis nesikeičia net Vyriausybei paskelbus taupymo vajų.
Daugybė biudžetinių įstaigų ne tik neskelbia konkursų, bet netgi nevykdo šių pirkimų neskelbiamų apklausų būdu, o jei vykdo, į jas kviečia ne visus potencialius tiekėjus. Metų metais paslaugos perkamos iš to paties tiekėjo už jas mokant gerokai brangiau nei siūloma rinkoje.
Mindaugas Ubartas, UAB „Tele2“ Prekybos departamento direktorius, sako, jog, „Tele2“ skaičiavimais, šalyje yra 5.500 perkančiųjų organizacijų. Viešuosius mobiliojo ryšio paslaugų pirkimus pagal įstatymo raidę jos turėtų skelbti kas 3 metai, taigi kasmet turėtų vykti bent 1.600 konkursų. Tačiau realiai paskelbiama vos keli šimtai.
„Dauguma institucijų neskelbia konkursų ir mobilųjį ryšį perka iš to pačio tiekėjo. Mūsų žiniomis, kai kurios institucijos dėl to už pokalbius moka kosminiais tarifais – 50 ct ir net 80 ct už minutę. O paskelbusios konkursą ar bent apklausą, galėtų kainas susimažinti vidutiniškai 30%“, – pasakoja jis.
„Tele2“ skaičiavimais, jei mobiliojo ryšio viešieji pirkimai pajudėtų, vien šiemet valstybė sutaupytų iki 100 mln. Lt. Visa biudžetinė mobilioji rinka, jos vertinimu, sudaro apie 400 mln. Lt.
Slepia, kiek moka
„Viena iš priežasčių, kodėl nieks nesikeičia – kad Viešųjų pirkimų tarnyba neskiria baudų už konkursų neskelbimą“, – sako p. Ubartas. Tačiau tikrai ne vienintelė.
Pvz., Lietuvoje net nėra sudaryta patikimo ir nuolat atnaujinamo perkančiųjų organizacijų sąrašo.
„Nors teoriškai jį Ūkio ministerija yra patvirtinusi dar 2003 m., bet jis neišsamus. Pvz., pabandykite jame rasti kad ir LEO Lt. Taigi realiai ne tik tiekėjai, bet ir pati valstybė dorai nežino, kurios institucijos iš tikro turi vykdyti viešuosius pirkimus pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ir ką reikėtų kontroliuoti“, – šypsosi p. Ubartas.
„Tele2“ giria Teisingumo ir Susisiekimo ministerijas, internete jau paskelbusias, ką ir už kiek pirko pernai ir ką žada pirkti šiemet.
„Deja, dauguma institucijų iki šiol tokią informaciją slepia“, – kalba p. Ubartas.
Pvz., „Tele2“ buvo 5.500 perkančiųjų organizacijų išsiuntusi paklausimus, iš kokio tiekėjo ir už kokią kainą jos pirko mobiliojo ryšio paslaugas, kada vėl planuoja pirkti.
„Atsakyti teikėsi vos 50, nors pagal viešojo administravimo įstatymą tokią informaciją jos privalo pateikti“, – sako „Tele2“ atstovas.