Sudarai sutartį - išnarstyk partnerį po kaulelį

Įsisukus krizei, statybos įmonės susitarė dėl tarpusavio atsiskaitymo, tačiau dabar ginčija. Vladimiro Ivanovo nuotr. Alvydas Ringaila, UAB „Šebsta“ direktorius: Marius Koncevičius, UAB „Alseka Kaunas“ direktorius: Saulius Aviža, advokatų profesinės bendrijos „MAQS Law Firm“ advokatas, partneris:
**
Įmonėms trūksta apyvartinių lėšų, yra pritaikyta turto areštų. Ar tai reiškia, kad bet kurį sandorį, tokiai įmonei bankrutavus, bus galima užginčyti?
KOMENTARAS:
„Formuojama tokia teismų praktika, kad tikriausia nėra įmonių, su kuriomis būtų galima sudaryti sutartį.“ „Jei įstatymais būtų nurodyta, kad kur nors reikia pasižiūrėti prieš sudarant sutartį, tai atliktume. Dabar neaišku, kuo vadovautis.“ „Aiškių kriterijų, kaip nustatyti, ar veiklą dar vykdanti įmonė yra jau nemoki, ar turi kokių problemų, nėra. Ir praktiškai kaskart sudarydamas sandorį su įmone verslininkas rizikuoja. Net ta aplinkybė, kad vėliau bankrutavusiai įmonei nebuvo pritaikyti areštai, nereiškia, kad bankroto byla negalės būti iškelta po mėnesio ar dviejų ir pan. Teismų praktikos problema ta, kad, nors ir formuluojamos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės, skirtos kreditorių apsaugai, negalima pamiršti ir sąžiningumo, teisinio aiškumo, apibrėžtumo principų. Ir nė vieno iš šio principų dabartinė teismų praktika, deja, neužtikrina. Viena vertus, tokia priemonė, actio Pauliana ieškinys, padeda apginti kreditorių interesus, bet tais atvejais, kai ji pradedama taikyti per daug plačiai ir neįvertinant, ar tas sandoris buvo naudingas įmonei, ar ne, verslą vykdyti tampa rizikinga, nes niekada nežinai, kada pasibels į duris ir paprašys grąžinti pinigus. Negali būti vertinama tik viena sandorio pusė (pavyzdžiui, tik mokėjimas subrangovui už darbus), turi būti vertinama ir tai, ką įmonė gauna ir už kiek ji tai perparduoda kitiems. Priešingu atveju nieko paguodžiamo tai įmonei, su kuria sandoris buvo pripažintas negaliojančiu, pasakyti negalima, nes ji įrašoma į kreditorių sąrašą ir jos reikalavimas tenkinamas įprastine bendra tvarka. Tai reiškia, kad tikimybė atgauti bent dalį savo pinigų yra labai maža.“ Teisėjams pastaruoju metu tenka nagrinėti vis daugiau bylų, kuriose bankrutuojančios įmonės administratorius reikalauja pripažinti negaliojančiais prieš keletą metų sudarytus susitarimus ir prašo priteisti sumas, kurias darbus vykdę subrangovai gavo tiesiogiai iš užsakovo, nors savo atlygio sulaukė ir vėliau bankrutavęs rangovas.