Mygtuką turi paspausti patys

Nors pripažįstama, kad vidurinės grandies vadovai yra vieni iš įmonių variklių, net ir gerais laikais jiems trūko deramo dėmesio. Esą šių vadovų rankos dažnai surištos – sprendimai jiems tiesiog „nuleidžiami“ iš viršaus. Karjeros galimybėmis jie taip pat negali pasigirti, nes kilti aukščiau papraščiausiai nėra kur.
Iškrenta už borto
Įsisiūbavus krizei, šių vadovų padėtis dar labiau prastėja. Pastebima, kad įmonėms įgyvendinant pokyčius dažnai vidurinės grandies vadovai tiesiog „iškrenta“. „Plėtros laikotarpiu šių vadovų reikėjo labai daug. Buvo skaldomi netgi pardavimo skyriai, kuriems vadovavo po kelis žmones. Tačiau šiandien įmonės vykdo reorganizacijas, naikina padalinius, jungia skyrius. Taigi „tarpiniams“ vadovams dažnai nebelieka vietos“, – teigia Palmira Sirusienė, UAB „Noriu personalo sprendimų grupė“ direktorė. Anot jos, statistika kol kas tokių tendencijų neatsispindi, tačiau klientų pavyzdžiai rodo, kad vidurinės grandies vadovų laukia daug išbandymų.
Reikia lankstumo
Patarti, kaip išsaugoti klibančią kėdę, šiais laikais sudėtinga. Mat pagrindinis vadovo darbo rodiklis – rezultatai – priklauso ne tiek nuo asmeninių pastangų, kiek nuo rinkos ir joje pučiančių vėjų. Taigi norintys išlikti įmonėje vidurinės grandies vadovai pernelyg didelio pasirinkimo neturi. „Jie galėtų nebent įvertinti horizontalios karjeros perspektyvas. Pravartu kalbėtis su vadovais ir pabrėžti, kad norite save išbandyti ir kitose srityse. Pavyzdžiui, gal būsite naudingas kitoje grandyje, kuri šlubuoja“, – siūlo p. Sirusienė. Tiems, kas jau atsidūrė už borto, vertėtų remtis panašia logika ir būti kiek įmanoma lankstesniems. Ankščiau ieškodami darbo vadovai buvo įpratę norimą darbo vietą apsibrėžti labai siaurai. „Jie tiksliai žinojo siekiamą atlyginimą, pareigas, darbo pobūdį. Dabar verčiau žvelgti kur kas plačiau ir neatmesti nė vieno varianto. Pastebime, kad vadovai taip ir elgiasi. Jie žvelgia ir į aukštesnes pareigas, bet nespjauna ir į žemesnio lygio darbo pasiūlymus“, – nūdienos tendencijas aiškina specialistė.
Atleidžia brangesnius
Ina Skiauterienė, UAB „Fontes Vilnius“ partnerė ir valdybos narė, taip pat neneigia, kad padaugėjo darbo ieškančių tarpininkais vadinamų vadovų. Be to, jie darbo ieškosi kur kas ilgiau nei iki šiol – pusmetį ar dar daugiau. Tačiau ji perspėja, kad dėl to griebtis žemesnių pareigų gali būti klaidingas žingsnis. „Mat įmonės baiminasi, kad žengdami karjeros žingsnį atgal tokie vadovai praras motyvaciją dirbti. Be to, atsiradus galimybei, tuoj pat pabėgs į kitą įmonę, kuri pasiūlys aukštesnes pareigas“, – klientų nuogąstavimus aptaria ekspertė. Be to, ji nėra linkusi pritarti, kad „tarpinių“ vadovų kėdės šiandien išties dega. Mat dalis įmonių šiuos vadovus linkusios išsaugoti, o atleisti aukštesnius. „Tarpinės grandies vadovai yra universalūs: jie išmano specialistų darbą ir geba jiems vadovauti. Todėl kartais geriau atleisti aukštesnį vadovą ir jo funkcijas perleisti vidurinei grandžiai“, – vieną iš praktikų įvardija p. Skiauterienė.
Pataria saugoti Neapgalvotai atleisti vidurinės grandies vadovą gali būti tas pats, kaip pjauti šaką ant kurios sėdite. Algimantas Vinauskas, UAB „Aim Invest“ valdybos narys, UAB „Avokada“ valdybos pirmininkas, pabrėžia, kad šie vadovai yra kone įmonės variklis. „Bendrovės sėkmė daugiausia priklauso nuo vidurinės grandies. Taigi jeigu įmonės nusprendžia atleisti būtent juos, gali susilpninti visą funkcionavimą“, – perspėja jis. Tačiau pripažįsta, kad krizės akivaizdoje kartais tenka atleisti ir labai stiprius darbuotojus. Bet šiems esą neverta nukabinti nosies, o žvelgti į tokį karjeros vingį kaip į galimybę. Norint išvengti karčios bedarbio duonos, pravartu žinoti, ko iš jūsų tikisi akcininkai. Ponas Vinauskas sako, kad šiandien iš vidurinės grandies vadovų labiausiai laukiama savarankiškumo ir atsakomybės.
„Dažnai tokie vadovai pateikia sprendimą, tačiau mygtuką perleidžia paspausti aukštesniam. To daryti nevertėtų“, – perspėja jis.