Automatizuotą prekybą politikai linkę mesti ant laužo

Automatizuota prekyba vertybiniais popieriais, anksčiau laikyta natūraliu technologijų pažangos rezultatu, po finansų krizės vis dažniau atsiduria politikų akiratyje ir laikoma blogiu, kuris turi būti naikinamas. Scott Eells „Bloomberg“ nuotr.

70% tiek, skaičiuojama, automatizuota prekyba JAV sudaro visos prekybos akcijomis biržose Vokietija pretenduoja tapti viena iš pirmųjų pasaulio valstybių, apribosiančių vadinamąją algoritminę prekybą (angl. high-frequency trading) vertybiniais popieriais, t. y. tą, kuri paremta specialiai sukurtų kompiuterinių programų veikimu pagal iš anksto nustatytas investavimo taisykles.
Planuojama pradėti licencijuoti tokias prekybos sistemas, standartizuoti ir suženklinti visas programas, kurios prekiauja pagal nustatytus algoritmus be žmogaus įsikišimo, ir įvesti tam tikrus limitus tokiems automatiniams sandoriams.
Pagal naująją tvarką, makleriai ar investicijų bendrovės, kurių programos viršys nustatytus limitus ir atliks daugiau nei leidžiama operacijų, būtų baudžiami.
„Tokio teisės akto tikslas yra paprasčiausiai apriboti automatizuotą prekybą vertybiniais popieriais“, - kalba vienas Vokietijos vyriausybės pareigūnas, nenorintis viešai skelbti pavardės, nes naujas teisės aktas dar tik rengiamas.
Pačios brokerių įmonės naujoves vertina neigiamai, tačiau Vokietijos akcijų biržos operatorė „Deutsche Borse“ suskubo sveikinti planuojamus pasikeitimus.
„Pakeitimai būtų naudingi visiems Vokietijos finansų sektoriaus dalyviams. Patvirtinus naująją tvarką, turėtume realią galybę ir mandatą kovoti su automatizuota prekyba vertybiniais popieriais“, - rašoma biržos komentare.
Rengiamus teisės aktus dar turės patvirtinti abeji Vokietijos parlamento rūmai. Svarbu tai, kad, remdamasi šia tvarka, Europos Sąjunga gali pradėti raginti panašias taisykles rengti visose 27-iose bloko šalyse.
Gal būti, kad tai įvyks jau artimiausiu metu - dar trečiadienį Europos parlamento Ekonomikos ir monetarinės politikos komitetas svarstė, kaip tobulinti prekybą vertybiniais popieriais tobulėjant technologijoms.
Komitetui priėmus išvadas ir suformulavus siūlymus, jie būtų aptariami su Europos Parlamentu ir atskirų šalių vyriausybėmis.
Tiesa, idėjos priešininkai turi labai svarbų argumentą - apribojus automatinę prekybą ir įvedus daugybę papildomų reikalavimų, tai neabejotinai papildomai kainuotų, o ši suma, tikėtina, būtų perkelta ant galutinių vartotojų pečių.