Atgal į muziejų

Pasauliui esame įdomūs tiek, kiek vertiname patys save


"Gali daryti daugybę gerų darbų, bet žingsnis po žingsnio privalai žengti artyn bendruomenės, ją integruoti į muziejų, muziejaus bičiulių klubą", – sako Raimundas Balza, Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininkas, Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius. Sigito Stasaičio nuotr.

Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje. Juditos Grigelytės nuotr.
Rokiškio krašto muziejus. Jolantos Malinauskienės nuotr.
Iš vieno šiuolaikiškiausių Lietuvos muziejų – Lietuvos banko Pinigų muziejaus ekspozicijos. Herkaus Milaševičiaus nuotr.


Muziejų lankytojai

Lietuvos muziejus 2011 m. aplankė 2.654.681 žmonių (2010 m. – 2.727.437)
Daugiausia lankytojų sulaukė respublikiniai ir nacionaliniai muziejai:
Trakų istorijos muziejus – 304.915 (2010 m. – 275.994)
Lietuvos dailės muziejus – 267.011 (2010 m. – 260.126)
Lietuvos nacionalinis muziejus – 243.113 (2010 m. – 247.067)
Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus – 131.371 (2010 m. – 116.755)

Lietuvos jūrų muziejus – 120.777 (2010 m. – 330.881)
Šiaulių "Aušros" muziejus – 107.973 (2010 m. – 139.108)
Iš savivaldybių muziejų lankomiausias A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko muziejus (100.155), Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis (75.898), Kretingos muziejus (66.322). Iš žinybinių lankomiausias Genocido aukų muziejus (56.485), iš VšĮ – "Grūto parkas" (45.496).

Šaltinis: Kultūros ministerijos apibendrinta statistika Šie metai Lietuvoje paskelbti Muziejų metais. Daugeliui mūsų žodis „muziejus“ pernelyg teigiamų asociacijų nekelia, labiau siejasi su gana nuobodžiomis ir, iš pirmo žvilgsnio, – vienodomis ekspozicijomis, savitu „dulkėtu“ kvapu, jaukiai girgždančiu parketu, garbaus amžiaus prižiūrėtojomis, kurių akyse tampi potencialiu kenkėju vos įžengęs į salę. Bet – keičiasi laikai, keičiasi ir muziejai, vis daugiau jų radikaliai gerina savo įvaizdį drauge keisdami mūsų supratimą apie muziejus apskritai. Gegužės 12 d., minint Dionizo Poškos Baublių, pirmojo viešo Lietuvos senienų muziejaus 200 metų sukaktį, prasidėjo vienas iš pagrindinių Muziejų metų renginių – Muziejų kelias. Jo programa truks iki rugsėjo vidurio ir apims 87 muziejus, per kuriuos tas kelias ves. Muziejų kelio renginiai nemokami, jų bus daugiau nei 100.
Gegužės 18 d. – Tarptautinė muziejų diena, išvirsianti į lankytojams nemokamą Muziejų naktį, taigi žodis „muziejus“ šiomis dienomis eteryje skamba dažnai. Apie tai, ką Muziejų metai reiškia muziejams ir jų lankytojams, VŽ „Savaitgalis
“ kalbasi su Raimundu Balza, Lietuvos muziejų asociacijos (LMA) valdybos pirmininku, Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriumi. Dabartinis sujudimas iš dangaus nenukrito. Pasak p. Balzos, muziejų modernizacijos programa Lietuvoje pradėta vykdyti 2007-aisiais. Muziejų metų programa vykdoma nuo 2012-ųjų pradžios – LMA bendrame stende prisistatė Vilniaus knygų mugėje ir turizmo parodoje „Vivatur“. Šį savaitgalį Vilniuje, Rotušės aikštėje, 30 Lietuvos muziejų rengia Muziejų mugę, kur pristatys savo edukacines programas ir šventes. O per visus metus muziejininkai bandys parodyti visuomenei, ką jie veikia, kaip už europinius pinigus atnaujino ekspozicijas, restauravo didžiulius rūmus ir kompleksus. Tokių objektų Lietuvoje pakankamai daug – ir didžiuosiusose miestuose, ir regionuose.
Kaip geruosius pavyzdžius p. Balza vardija Rokiškio krašto muziejų-dvarą, Kernavės muziejų (pastatas, nauja archeologinė ekspozicija atidaromi gegužės 18 d.), naują Kretingos muziejaus kompleksą ir ekspoziciją. Etnografinę kaimo malūnininko sodybą su trobesiais atidaro Telšių „Alkos“ muziejus, didžiuliai darbai atlikti Kėdainių krašto muziejuje. Radviliškio rajone esančiame Burbiškio muziejuje praėjusį savaitgalį vyko tradicinė tulpių šventė, tačiau lankytojams įdomi ne tik ji, bet ir atstatytas dvaro kompleksas. Šeštadienį „Aušros“ muziejus Šiauliuose atidaro Chaimo Frenkelio vilos parką su statiniais. Anot p. Balzos, naujų ir atnaujintų objektų šiomis dienomis pristatoma per visą Lietuvą, stengiantis atkreipti vietos žmonių dėmesį į tai, kad pačioje jų pašonėje esama unikalių dalykų. „Muziejų metų motto – kiek galima plačiau atsiverti bendruomenei. Pasauliui esame įdomūs tiek, kiek vertiname patys save. Kitaip sakant, jeigu vertiname savo muziejus, jeigu jie sutvarkyti, mums patiems brangūs ir įdomūs, ir atvykstantiems į Lietuvą jie bus įdomūs“, – kalba LMA vadovas.
Kur muziejų pinigai?
Remiantis statistika, 2011 m. Lietuvos muziejų tinklą sudarė 4 nacionaliniai, 17 respublikinių, 62 savivaldybių, 14 žinybinių bei neturinčių juridinio asmens statuso, t. y. veikiantys kaip tam tikrų institucijų skyriai, ir 6 – privatūs muziejai bei VšĮ. Tai – pagrindinis mūsų muziejų laukas. Didžioji jų dalis išlaikomi iš biudžeto (nacionaliniai, respublikiniai, savivaldybių); privačių muziejų, tokių, kaip VšĮ „Europos parkas“ ar "Grūto parkas", turime nedaug. Pasak p. Balzos, didesnę dalį lėšų atsinaujinimui muziejai ir dvarai – Kretingos, Burbiškio, Rokiškio ir kt. – gavo per Ūkio ministeriją, dalyvaudami ES programoje, skirtoje turizmo plėtrai. Kultūros ministerijos duomenimis, investiciniams muziejų projektams 2011 m. skirta 23.407.463,61 Lt (2010 m. – 19.470.617 Lt).
„Džiaugiamės, kad ES lėšų pagaliau atsirado ir muziejams. Pilys, dvaro rūmai – ne vieno milijono reikalas, iš valstybės vargu ar kada nors būtume sulaukę tokių pinigų“, – sako p. Balza. Anot jo, ES kultūros tiesiogiai nefinansuoja, mat laikomasi nuostatos, kad tai – kiekvienos valstybės reikalas. O turizmo, kaip ūkio šakos, plėtrai pinigų skiriama. Kasmet Lietuvos muziejai Kultūros ministerijai (KM) pateikia statistinius duomenis. Remiantis KM Kultūros politikos departamento Informacinės visuomenės plėtros skyriaus apibendrinta statistika, pagrindines muziejų pajamas sudaro steigėjo skirtos lėšos, o patys muziejai daugiausia uždirba iš bilietų, ekskursijų ir edukacinių programų, daugėja teikiamų mokamų paslaugų. Didžiausią muziejų išlaidų dalį sudaro darbuotojų atlyginimai, komunalinės paslaugos. Tiesioginei muziejų veiklai lieka nedaug. Įdomu (ir teikia vilčių) tai, jog išnaudodami alternatyvaus finansavimo galimybes, muziejininkai kasmet vis daugiau lėšų gauna iš įvairių fondų bei programų. Bent jau KM pateikiami duomenys rodo smarkų jų augimą: 2005 m. iš fondų gauta 2.635.863 Lt, 2010 m. – 17.181.604 Lt (iš ES struktūrinių fondų – 14.881.266 Lt), 2011 m. – 28.086.924,56 Lt (iš ES struktūrinių fondų – 24.243.154,06 Lt).