Eksporto skatinimas ne tiems, kurie eksportuoja
Simonas Žunda, VšĮ „Consensus Europae“ direktorius: „Apriboti eksportuotojų galimybes pasinaudoti ES parama, šiandien būtų neteisinga.“ Herkaus Milaševičiaus nuotr.
Simonas Žunda, VšĮ „Consensus Europae“ direktorius: „Taip diskriminuojamos produkciją jau eksportuojančios įmonės.“
Vž info
Reikalavimai pareiškėjams
Remiamos veiklos:
* įmonės produkcijos eksporto plėtros strategijos parengimas; * įmonę dominančių užsienio rinkų tyrimai ir informacijos apie rinkos dalyvius įsigijimas; * rinkodaros medžiagos, galinčios įmonę padaryti žinomesnę užsienio rinkose, parengimas; * įmonės ir jos produkcijos pristatymas užsienyje vykstančiose parodose, prekybos mugėse ir pan.; * eksporto rinkodaros specialistų įdarbinimas įmonėje. Prašomos pagalbos dydis: * nuo 25.000 iki 200.000 Lt; * finansavimas iki 70 %.
Atitikties kriterijai: * įmonė, veikianti ne mažiau kaip 2 m.;
* eksportas sudaro ne daugiau kaip 50% bendrųjų pardavimų; * pareiškėjo eksporto apimtis per 3 m. po projekto įgyvendinimo turi išaugti ne mažiau kaip 10% punktų nuo bendrųjų pardavimų.
Šaltinis: Ūkio ministerija Dėl ES paramos negalės pretenduoti ištisi sektoriai, kurių įmonės eksportuoja daugiau kaip pusę produkcijos, pavyzdžiui, tekstilės ir aprangos sektorius. Parama būtų teikiama rinkos tyrimams atlikti, eksporto strategijai parengti ar rinkodaros specialistui įdarbinti. „Daugelis mūsų sektoriaus įmonių gyvena tik iš eksporto. Manau, teisinga skatinti tuos, kurie dar tik dairosi užsienio rinkų. Tačiau kur kas svarbiau skirti paramą eksportuotojams, kurie jau įsitvirtinę. Nes šiandien, norint įeiti į svetimas rinkas, teks įveikti kur kas aukštesnį barjerą, ir pinigai gali būti išmesti į balą“, - įspėja Gediminas Viškelis, Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos generalinis direktorius.
Išdalyti pinigus naujokams, stebint, kas iš to išeis, pasak jo, būtų neatsakinga.
Kad finansavimo taisykles kuriantis ES paramos stebėsenos komitetas, nubrėžęs eksporto skatinimo ribą ties 50%, daro klaidą, įspėja ir Simonas Žunda, VšĮ „Consensus Europae“, konsultuojančios, kaip įsisavinti Europos Sąjungos bei nacionalinę paramą, direktorius.
„Gal tai iš pirmo žvilgsnio protinga, tačiau taip diskriminuojamos produkciją jau eksportuojančios įmonės“, – pabrėžia p. Žunda, išsakydamas argumentus, kodėl būtina leisti eksportuojančioms įmonėms pasinaudoti parama eksporto plėtrai. Vienas jų – nors įmonės eksportas sudaro daugiau kaip pusę visų pardavimų, nebūtinai produkcija išvežama į patraukliausias, pelningiausias šalis. Arba eksportuotojui būtų paranku eksportuoti ne į vieną šalį, o į keletą. Todėl apriboti jų galimybes pasinaudoti ES parama, bus mažų mažiausiai neteisinga. Kadangi taisyklės dar derinamos, jo nuomone, jas galima ir būtina keisti.
Simonas Žunda, VšĮ „Consensus Europae“ direktorius: „Taip diskriminuojamos produkciją jau eksportuojančios įmonės.“
Vž info
Reikalavimai pareiškėjams
Remiamos veiklos:
* įmonės produkcijos eksporto plėtros strategijos parengimas; * įmonę dominančių užsienio rinkų tyrimai ir informacijos apie rinkos dalyvius įsigijimas; * rinkodaros medžiagos, galinčios įmonę padaryti žinomesnę užsienio rinkose, parengimas; * įmonės ir jos produkcijos pristatymas užsienyje vykstančiose parodose, prekybos mugėse ir pan.; * eksporto rinkodaros specialistų įdarbinimas įmonėje. Prašomos pagalbos dydis: * nuo 25.000 iki 200.000 Lt; * finansavimas iki 70 %.
Atitikties kriterijai: * įmonė, veikianti ne mažiau kaip 2 m.;
* eksportas sudaro ne daugiau kaip 50% bendrųjų pardavimų; * pareiškėjo eksporto apimtis per 3 m. po projekto įgyvendinimo turi išaugti ne mažiau kaip 10% punktų nuo bendrųjų pardavimų.
Šaltinis: Ūkio ministerija Dėl ES paramos negalės pretenduoti ištisi sektoriai, kurių įmonės eksportuoja daugiau kaip pusę produkcijos, pavyzdžiui, tekstilės ir aprangos sektorius. Parama būtų teikiama rinkos tyrimams atlikti, eksporto strategijai parengti ar rinkodaros specialistui įdarbinti. „Daugelis mūsų sektoriaus įmonių gyvena tik iš eksporto. Manau, teisinga skatinti tuos, kurie dar tik dairosi užsienio rinkų. Tačiau kur kas svarbiau skirti paramą eksportuotojams, kurie jau įsitvirtinę. Nes šiandien, norint įeiti į svetimas rinkas, teks įveikti kur kas aukštesnį barjerą, ir pinigai gali būti išmesti į balą“, - įspėja Gediminas Viškelis, Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos generalinis direktorius.
Išdalyti pinigus naujokams, stebint, kas iš to išeis, pasak jo, būtų neatsakinga.
Kad finansavimo taisykles kuriantis ES paramos stebėsenos komitetas, nubrėžęs eksporto skatinimo ribą ties 50%, daro klaidą, įspėja ir Simonas Žunda, VšĮ „Consensus Europae“, konsultuojančios, kaip įsisavinti Europos Sąjungos bei nacionalinę paramą, direktorius.
„Gal tai iš pirmo žvilgsnio protinga, tačiau taip diskriminuojamos produkciją jau eksportuojančios įmonės“, – pabrėžia p. Žunda, išsakydamas argumentus, kodėl būtina leisti eksportuojančioms įmonėms pasinaudoti parama eksporto plėtrai. Vienas jų – nors įmonės eksportas sudaro daugiau kaip pusę visų pardavimų, nebūtinai produkcija išvežama į patraukliausias, pelningiausias šalis. Arba eksportuotojui būtų paranku eksportuoti ne į vieną šalį, o į keletą. Todėl apriboti jų galimybes pasinaudoti ES parama, bus mažų mažiausiai neteisinga. Kadangi taisyklės dar derinamos, jo nuomone, jas galima ir būtina keisti.
Tik iki birželio 10 d.
fiziniams asmenims nuo 16 Eur/mėn.
- Esminių naujienų santrauka kasdien
- Podkastai - patogu keliaujant, sportuojant ar tiesiog norint išnaudoti laiką produktyviau
- „Mano pinigai“ - praktiški patarimai apie investavimą, realūs dienoraščiai