Tekstilininkai ginkluojasi lazeriais ir kitomis technologijomis

Naujų gaminių skalbimu besiverčianti UAB „Žlugtas“ įsigijo lazerį, UAB „Haltex“ investavo į įrangą regbio marškinėlių apykaklėms siūti, o trikotažo UAB „Omniteksas" ieško netradicinės gamybos. Tekstilininkai stengiasi tenkinti europiečių poreikius ir patebi, kad gamintojai iš Kinijos pamažu grįžta į Europą.

Tekstilininkų būtinybė – spėti su mada. Jeigu spėji – turėsi užsakymų.

VLADIMIRO IVANOVO NUOTR.

Aidas Vodeikis, Panevėžio „Žlugto“ direktorius:
„Mes dar tik pradėjome mokytis dirbti su lazeriu, dar nespėjome sudaryti kainoraščio, bet susidomėjimas didžiulis.“

VŽ komentaras
Linas Lasiauskas, Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos prezidentas, pabrėžia: tekstilės bendrovių ar joms paslaugas teikiančių įmonių stiprėjimas palankus visam sektoriui. Ir įmonės nėra konkurentės viena kitai – atvirkščiai, kuo didesnę pasiūlą Lietuvoje suras atvykęs užsakovas, tuo daugiau iš to laimės visi.
Jo įsitikinimu, užsakovai rečiau važiuos į šalį, kurioje tik kelios, kad ir stiprios įmonės, o labiau pageidauja vienoje vietoje rasti kuo didesnę gamintojų ir paslaugų įvairovę – tai daro sektorių patrauklesnį.
Statistikos departamentas Lietuvoje priskaičiuoja apie 1.000 aprangos ir tekstilės bendrovių, bet stambesnių ir vidutinių yra apie 300. Stambios įmonės gali patraukti vieno ar kito stambaus užsakovo dėmesį. Bet bėda, jog jam pasitraukus, įmonei sudėtinga susirasti kitą užsakovą. Mažesnės įmonės yra pranašesnės, jos lengviau randa nišą.
Tačiau tekstilės sektoriui dar labai trūksta naujos įrangos, naujausių technologijų, o mažas produktyvumas ir žema sukuriama vertė daugeliui sektoriaus įmonių užkirto kelią į ES paramą. Sektoriaus svarba turėtų būti vertinama ir pagal darbo vietų skaičių, ir pagal galimą sukurti pridedamąją vertę.

Ikimokestinis pelnas
per 9 mėn., mln. Lt
2010 m. 2011 m.
Tekstilės gaminių gamyba 41,9 69,3
Drabužių siuvimas (gamyba) 38 53,9
ŠALTINIS: STATISTIKOS DEPARTAMENTAS

Statistikos departamento duomenimis, darbo našumas tekstilės ir drabužių siuvimo pramonėje per 2010 m. išaugo nuo 15 Lt iki 19,4 Lt pridėtinės vertės vienai faktiškai dirbtai valandai. Nors jis dar atsilieka nuo našumo visame šalies ūkyje (33,8 Lt), tačiau aplenkia našumą, pavyzdžiui, žemės ūkyje (12,6 Lt) ar apgyvendinimo įstaigose (16,9 Lt).

Kuria drabužių legendą
Trikotažo UAB „Omniteksas“ šiemet planuoja įsigyti įrangos, kuria išbandytų naujų, inovatyvių produktų gamybos galimybes – savo istoriją turintį gaminį lengviau parduoti nei tradicinį.
„Omniteksas“ garsėja netradiciniais gaminiais – iš modifikuotų bambukų, sojų ar pieno baltymų pluošto. „Atlikdami naujų medžiagų tyrimus naudojamės Kauno technologijos ir Kauno sveikatos mokslų universitetų laboratorijomis. Pirkti specialią laboratorinę įrangą mums per brangu, bet pavyzdžiams gaminti svarstome galimybę įsigyti keletą mašinų“, – tvirtina Vydas Damalakas, „Omnitekso“ pirkimo direktorius ir akcininkas.
Kokių naujų produktų bandymus planuoja įmonė, p. Damalakas neatskleidžia. Tačiau, anot jo, išmaniajai tekstilei vis aktyviau veržiantis į gyvenimą, tenka rizikuoti ir investuoti į bandymus, kurie gali ir nepasiteisinti. Tačiau rizika gali grįžti ir didesniu pelnu, nes gaminius, turinčius tam tikrą istoriją, lengviau parduot nei įprastinius.
„Šiandien lengviau parduoti istoriją, o ne gaminį, o norint sukurti istoriją būtini tyrimai, bandymai, kad galėtum akcentuoti gaminio savybes“, – pabrėžia pašnekovas.
Pirkėjus traukia peiliu neperpjaunami megztiniai, savaime išsivalantys švarkai, atstumianti purvą, laidi orui, atspari vabzdžiams, bakterijoms, saulei ir kt. apranga.
„Nesvarbu, kad tu nesi vienintelis išskirtinių drabužių gamintojas – svarbu, kad viena ar kita drabužių savybė būtų patvirtinta laboratoriniais tyrimais“, – aiškina p. Damalakas.
Praėjusiais metais „Omniteksas“ investicijoms skyrė apie 1,8 mln. Lt, šiemet numatyta investuoti maždaug 1,5 mln. Lt. Pernai įmonė pirko technologinės įrangos – sukirpimo kompleksą su klojimo stalais ir automatiniu sukirpimu, džiovinimo įrenginių, tris dešimtis siuvimo mašinų. Vieni įrenginiai padės pasiekti geresnės kokybės, kiti leis išplėsti gaminamos produkcijos apimtį.
„Technologinę įrangą būtina atnaujinti, jei sieki didesnio darbo našumo“, – teigia įmonės bendraturtis.
Apie 70% gaminių – daugiausia į Skandinavijos šalis – eksportuojantis „Omniteksas“ drabužius parduoda su „Thermowave“, „Dressed in Green“, „Natali Silhouette“ prekių ženklais.

Vydas Damalakas, „Omnitekso“ pirkimo direktorius ir akcininkas: „Kad sukurtum drabužių istoriją, reikalingi moksliniai tyrimai ir nauji įrenginiai, – naujovių nesukursi pažvelgęs į lubas, tam būtinos investicijos.“ „Tai vienintelis tokio tipo lazeris Baltijos šalyse, juo per dieną galima padaryti apie 400 stambių aplikacijų“, – aiškina Aidas Vodeikis, Panevėžio „Žlugto“ direktorius.
Kiek toks lazeris įmonei kainavo, panevėžiečiai nenori atskleisti, tik tvirtina – brangiai. Ir sako, kad su lazeriu galima padaryti tai, ko su spausdintuvu ar šilkografijos būdu nepavyks. Audinį su lazeriu galima išpiešti, išmarginti, išblukinti, perforuoti ar paženklinti taip, jog atrodys, kad audinys taip išaustas. O štai spausdintuvu ar šilkografijos būdu ant audinio perkeliami piešiniai yra tarsi svetimkūniai. „Jo galimybės fantastiškos. Įsivaizduokite, kad „Verslo žinioms“ mes su juo galėtume išpiešti ir išpjaustyti vėliavą – su įmonės logotipu ir iš kokio tik norėtumėt audinio: džinso, lino, trikotažo“, – su užsidegimu aiškina Ričardas Grainys, „Žlugto“ vadybininkas.
Išnaudoti kuo daugiau lazerio galimybių ir improvizuoti „Žlugtą“ ragina ir naujovėmis suinteresuoti dizaineriai. Taip bendradarbiaujant dizainerių sukurtos kolekcijos tampa savotiška reklama bendrovei.
Iki šiol vienintele Lietuvoje, turinčia lazerius, skirtus audinių graviravimui, deginimui, aplikacijų gamybai, skelbėsi UAB „Ivega ir Ko“ – įmonė buvo oficiali 2011 m. Europos krepšinio čempionato atributikos gamintoja. Anot p. Grainio, bendrovė privalo teikti paslaugas, atitinkančias mados tendencijas – nespėsi koja į koją su mada, sezonas bus prarastas. Kol kas „Žlugtas“ spėja. Tai įrodo ir tokių aprangos milžinų kaip „Marks & Spencer“ ar „Hugo Boss“ vizitai. Pernai atlikę auditą, įvertinę įmonės įrangą, darbuotojų darbo bei poilsio vietas ir atlyginimų dydį, jie liko patenkinti. Tai reiškia, kad šiemet galima tikėtis užsakymų.
„Žlugto“ verslas – skalbimas, cheminis valymas, dažymas, tekstilės apdaila. Čia skalbiami ir valomi, dažomi ir minkštinami Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ar Baltarusijoje pasiūti nauji drabužiai. Džinsai, kostiumai ar kita apranga, tik pasiūta, iškart skalbiama ir apdorojama, kad vėliau valoma ar plaunama neprarastų formos. „Naują paslaugą – aplikacijas lazeriu, džinsų sendinimą, blukinimą ir panašiai – pirma pasiūlysime savo klientams, tačiau priimsime ir ne aprangos sektoriaus bendrovių užsakymus“, – tvirtina vadovas.