Verslas ar valdžia turėtų rūpintis istorijos paveldu?

Mūsų bendrovės padėtis yra unikali dviem aspektais, tačiau palengvinti jos būtį "nėra pagrindo", teigia valdininkai.
Taigi pradėsiu nuo to, kad "Žemkalnijos", kurios akcijos priklauso Bažnyčiai, bendras nuomojamas žemės plotas sudaro 6,27 ha, iš jų tik 3 ha žemės nuomojama gamybinei veiklai. Likusių 3,3 ha paskirtis yra žemės ūkio: joje auga prieškarinis istorinis sodas, supantis kultūros paminklą – buvusią Vilkaviškio vyskupijos kunigų seminariją, vieną iš gražiausių išlikusių prieškario pastatų Vilkaviškyje. Jame ir įsikūręs "Žemkalnijos" fabrikas. Vadinasi, nuomojama teritorija yra architektūros paminklo apsaugos zona.
Sodo, kuris tinkamas nebent Vilkaviškio orui gryninti, o gamybai nenaudotinas, priežiūrai mes kasmet išleidžiame apie 17.000 Lt, taigi iš viso ši žemė kartu su nuoma kasmet mums atsieina 43.370 Lt. Minėtam architektūros paminklui, kuris yra avarinės būklės, remontuoti iš viso reiktų 1,2-1,4 mln. Lt, šiam reikalui "Žemkalnija" turi skirti apie 600.000-700.000 Lt. Tačiau mūsų bendrovė nepajėgi viena atlikti šių darbų, mat mums būtina toliau modernizuoti įrangą, didinti darbo užmokestį, nes tai neišvengiama dėl darbuotojų migracijos į kitas Europos Sąjungos šalis.
Mus suprato ir paminklo svarbą suvokė aukštesnės institucijos, tokios kaip Lietuvos kultūros ministerija, Kultūros vertybių apsaugos departamento vadovybė, taip pat ir savininkai – tie, kam brangi Lietuvos istorija, tačiau mūsų Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybai mano argumentai buvo nesvarbūs. Štai viena citata iš šios savivaldybės atsakymo į mūsų kreipimąsi: "Kadangi Jūsų bendrovė registruota įmonių rejestre, tai taikoma tik ši bendra mokesčio lengvata".
Taigi net neužsimenama apie unikalią mūsų įmonės padėtį ir mums taikoma standartinė tvarka. Tačiau dar įdomesnis atsakymas į mūsų prašymą gautas pernai: "Išimties tvarka mokesčių lengvatos taikomos arba atleidžiamos nuo jų mokėjimo bendrovės, kuriose savivaldybės taryba turi pagrindinį akcijų paketą arba yra visų akcijų turėtoja, įvertinant finansinės atskaitomybės rezultatus, sudėtingą finansinę situaciją, susidariusią dėl biudžetinių įstaigų kreditorinio įsiskolinimo. Remiantis šiuo sprendimu, Jūsų bendrovei sumažinti valstybės žemės nuomos mokestį arba visai atleisti nuo jo mokėjimo nėra pagrindo".
Galiausiai mane liūdina tai, kad mūsų į savivaldybę išrinkti žmonės per daug nesigilina į kiekvienos įmonės padėtį, neatsižvelgia, kad "Žemkalnija" į valstybės biudžetą kasmet sumoka per 3 mln. Lt, fizinių pajamų mokesčio susidaro apie 1,5 mln. Lt, ir nemaža jo dalis nubyra į rajono biudžetą.
Tikriausiai dalis Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos narių gyvena šiandiena įsikandę nuostatą, kad tik nepristigtų pinigų atlyginimams išmokėti ir kad mokesčių mokėtojai nekeltų triukšmo, o patriotinių jausmų ir tautinės savimonės, jog kultūros paminklus reikia saugoti bendromis pastangomis, jiems trūksta.
Tačiau jei nesikeis požiūris į pagrindinius biudžeto pildytojus, vis labiau trūks pinigų mokėti kitiems, tarkim, pedagogams. Per metus mūsų įmonė neteko 70 darbuotojų, nes neįstengiame mokėti tokių atlyginimų, kad galėtume prilygti kitoms Europos šalims.
Tačiau algas reikia kelti nedelsiant. Būtina rasti būdą šiai problemai spręsti, nes dabar dėl darbuotojų praradimo kenčia ir rajono biudžetas. Tad prašom valdžios, kad dabartinė žemės paskirtis būtų pakeista – tuomet už ją reikės mažiau mokėti, o geriausia, kad gamybinei veiklai nereikalingi plotai apskritai nebūtų apmokestinti.
Beje, ši žemė priklauso Bažnyčiai, tik ji dar nėra jai grąžinta. Vadinasi, iš esmės mokame nuomą už pačių žemę.