Verslas į „debesų“ pardavėjus žiūri atsargiai

Marius Urbonas, UAB „Rivilė“ direktorius. Juditos Grigelytės nuotr.

„Dalis klientų domisi „debesų“ kompiuterijos galimybėmis, nes supranta, kad taip gali sutaupyti.“ Naujosios „Hostex“ paslaugos esmė: duomenų centre įkuriamas „debesų“ kompiuterijos tipo infrastruktūros serveris, kuriame yra verslo programinė įranga, veikianti operacinių sistemų „Windows“ ar „Linux“ aplinkose. Serverių ir duomenų priežiūra rūpinasi „Hostex“. Verslo programinės įrangos nuomos licenciją suteikia partneriai – programų gamintojai, tarp jų ir „Microsoft“.
„Mano žiniomis, iki šiol nė viena bendrovė Lietuvoje nenuomoja verslo apskaitos programų „Navision“ licencijų“, – sako Pranas Slušnys, „Hostex“ generalinis direktorius.
„Hostex“ taip pat bendradarbiauja su Lietuvos programinės įrangos kūrėjais, kurie savo produktus bando suderinti su „debesų“ kompiuterijos technologija. Vieni pirmųjų partnerių – buhalterinės apskaitos programos gamintoja UAB „Rivilė
“. Bendrovė į „debesį“ iškėlė buhalterinės apskaitos programą „Rivilė-Gama“. „Rivilė“ iš klientų gauna mokestį už buhalterinės apskaitos programos nuomą, o „Hostex“ pasiima pajamas už serverius ir jų išlaikymą. „Jau kuris laikas prašėme „Hostex“ pradėti teikti šią paslaugą kartu su mumis, nes mums patiems tai būtų kainavę labai daug“, – teigia Marius Urbonas, „Rivilės
“ direktorius. „Hostex“ įsigijo naujų serverių, duomenų talpyklų, skirtų „debesų
“ kompiuterijos technologijoms, virtualios infrastruktūros sprendimą „vSphere“. „Klientams naudotis „debesų“ kompiuterijos sprendimais yra pigiau nei patiems rūpintis programų įsigijimu ir priežiūra. Tačiau tokių paslaugų teikėjų išlaidos didelės, nes jie turi sukurti infrastruktūrą“, – teigia Neringa Romanovskaja, verslo konsultacijų bendrovės „Suntrill“ direktorė. Pasak jos, bendrovė turi turėti šimtus ar tūkstančius klientų, kad ši paslauga apsimokėtų.
Sako, kad geriau
Už „Hostex“ paslaugą klientai mokės mėnesinį mokestį – kelis šimtus litų. IT bendrovė skaičiuoja, kad tokiu būdu įmonės gali sutaupyti kelis tūkstančius litų per metus, mat įmonės perka visą IT paslaugų paketą ir naudojasi tokia dalimi IT infrastruktūros, kokios reikia. Jos gali atsisakyti IT specialistų. „Šiandien nebeliko spartos skirtumo tarp verslo valdymo sistemos biuro serveryje ir duomenų centre, todėl duomenų centruose veiksiančių verslo valdymo sistemų dalis neišvengiamai didės“, – paslaugos ateitimi tiki p. Slušnys. Naująją paslaugą „Hostex“ pristatė rugsėjo viduryje, šiuo metu ja naudojasi daugiau nei 20 klientų. Daugiausia – vidutinio dydžio įmonės. Bendrovė skaičiuoja, kad pelninga paslauga taps per trejus metus.
Virtualūs serveriai, kurie įrengiami IT bendrovių duomenų centruose, Lietuvoje ne naujiena. Šią paslaugą teikia mažiausiai 4–5 bendrovės. Tarp jų – UAB „Baltnetos komunikacijos“, Duomenų centras, „Blue Bridge“. Virtualių serverių paslaugą teikė ir „Hostex“. Skirtumas tas, kad dabar „Hostex“ įsigijo specialią „debesų“ kompiuterijos technologiją, dėl kurios, pasak p. Slušnio, bendrovė esą galės pasiūlyti kokybiškesnę paslaugą.
Visų pirma, „Hostex“ sprendimas leidžia naudotis „Windows“ ir „Unix“ aplinkose veikiančiomis programomis. Kaip žinoma, dauguma verslo valdymo sistemų būtent šių operacinių sistemų pagrindu ir yra sukurtos. Virtualūs serveriai daugiausia naudoja tik operacinę sistemą „Unix“.
„Virtualiame serveryje galima laikyti svetainę, el. paštą. Sudėtingos verslo valdymo sistemos jame sunkiai veiks“, – pažymi pašnekovas.
Taip pat naujoji „Hostex“ paslauga leidžia visiškai atskiri klientų duomenis, tai reiškia, kad sugedus vienam „debesų“ kompiuterijos tipo serveriui, kitas išliks nepažeistas. To esą iki šiol siūlytuose virtualiuose serveriuose padaryti neįmanoma. „Virtualus serveris nuo „debesų“ kompiuterijos pagrindu sukurto serverio skiriasi kaip butas nuo kotedžo. Virtualus serveris yra butas daugiabutyje“, – metaforiškai palygina p. Slušnys.
Ateityje populiarės
„Nors pasitikėjimo šia paslauga dar trūksta, bet dalis klientų domisi galimybe perkelti buhalterinės apskaitos programą į „debesį“. Jiems patogu, kad nereikia rūpintis įranga, galima atsisakyti IT specialisto“, – sako p. Urbonas, „Rivilės
“ direktorius.
„Rivilė“ ne pirmoji nusprendė buhalterinės apskaitos programą įkelti į „debesį
“. UAB „Prototechnika“ prieš metus pristatė buhalterinės apskaitos programą „NetSkaita-Account“, kuri prieinama tik per internetą. Paslaugai teikti įmonė naudoja savo IT infrastruktūrą.
Pasak Kęstučio Skukausko, „Prototechnikos“ direktoriaus, kol kas šis sprendimas bendrovei dar neatsiperka: įmonė turi 18 klientų, kad jis atsipirktų reikia 200–300. Planuojama, kad programa pelninga taps per ateinančius pusantrų metų.
„Kad klientas suprastų, kodėl apsimoka duomenis laikyti virtualiame serveryje, jis turi suprasti, kaip brangu atkurti prarastus duomenis“, – teigia Maksimas Misevičius, IT bendrovės „Teracorp“ direktorius. Jis taip pat dirba IT konsultantu, įmonėms diegė „Rivilės“ programinę įrangą.
Ponas Misevičius skaičiuoja, kad įmonei turint savo serverį programinio gedimo atveju duomenų atkūrimas kainuotų apie 1.000 Lt, o sugedus serverio dalims – ir iki 10.000 Lt.
„Turiu daug klientų, kurie dirba audito bendrovėse, yra buhalteriai. Visi jie žino, kad duomenis reikia archyvuoti ir kopijuoti, tačiau 90% to nedaro“, – pažymi p. Misevičius.
Tiems, kurie baiminasi, kad buhalterijos duomenis laikyti trečiosios šalies virtualiame serveryje yra nesaugu, p. Misevičius ramina: „Nulaužti duomenis galima ir fiziniame įmonės serveryje.“
Pasak jo, duomenis laikyti trečiajai šaliai priklausančiame virtualiame serveryje yra ir kur kas pigiau. Žemiausia serverio vietos ir priežiūros rinkos kaina per mėnesį – apie 200 Lt, o pačiam vien už elektrą tektų sumokėti nuo 140 Lt per mėnesį. Kur dar kitos išlaidos: IT specialistas, licencijos, serverio įsigijimas.