Abipusis nepasitikėjimas – laimėtojų nėra

Verslininkai, per pastaruosius metus bergždžiai mynę bankų slenksčius, sakosi praradę pasitikėjimą šiomis finansinėmis institucijomis. Ne ką labiau verslu pasitiki ir bankai – su didinamuoju stiklu atidžiai tyrinėjami į finansavimą pretenduojantys projektai, vertinamos galimybės grąžinti lėšas ir t. t. Herkaus Milaševičiaus nuotr. Verslininkai, per krizę patyrę nemažai sunkumų ir bergždžiai varstę bankų duris, sakosi beveik praradę pasitikėjimą šiomis finansų institucijomis. „Bankai netinkamai elgėsi su savo klientais ir prarado jų pasitikėjimą. Dabar klientai puikiai žino, kad tuo momentu, kai jiems bus sunku, o tokia rizika versle visada yra, bankai jiems tikrai nepadės“, – VŽ puslapiuose tikina Saulius Žilinskas, klientų mokumą ir kreditavimo riziką vertinančios UAB „Creditreform Lietuva“ direktorius. „Per krizę bankai labai nuvylė, nes pasielgė pagal posakį, kad dalija skėčius saulei šviečiant ir atima juos lietui prasidėjus“, – antrina Evaldas Remeikis, „UCS Baltic“ vadovas. Atėmus tokius „skėčius“, nukentėjo ne vienas verslo sektorius. Itin skaudžiai dėl tokį bankų elgesį pajuto transporto įmonės – jei iš jų nebūtų atimti išsimokėtinai įsigyti vilkikai, galbūt ne viena bendrovė tebeveiktų iki šiol – tad būtų ir darbo vietų, ir pajamų.
Verslo nuotaikas atspindi ir Statistikos departamento atliktas tyrimas „Verslo sąlygos: įmonių veiklos finansavimas“: pernai beveik kas ketvirta įmonė, prašiusi paskolos, išėjo iš banko nieko nepešusi. Norint išlaikyti verslą įmonėms teko suktis kaip išmano. Kad turėtų lėšų veiklai, beveik trečdalis įmonių skolinosi iš akcininkų, dešimtadalis – iš kitų įmonių, šeštadalis apklaustų bendrovių pagalbos kreipėsi į gimines, draugus ar net savus darbuotojus. Krizei slūgstant pinigų poreikis nemažėja – verslininkai planuoja didinti gamybos ar paslaugų apimtį, investuoti į naują įrangą ar technologijas. Kadangi ne kartą teko grįžti tuščiomis iš banko, nemaža dalis įmonių dabar randa alternatyvių kreditavimo šaltinių – verslininkai linkę pasinaudoti išperkamosios nuomos ar faktoringo paslaugomis, banko sąskaitos perviršio ar kredito limito, subsidijuojamųjų paskolų, prekybos kreditų bei išankstinio mokėjimo galimybėmis. Pasak verslininkų, kuo sunkiau skolina bankai, tuo aktyviau įmonės ieško kitų finansavimo kelių. Ne ką labiau verslu pasitiki ir bankai – su didinamuoju stiklu atidžiai tyrinėjami į finansavimą pretenduojantys projektai, vertinamos galimybės grąžinti skolintas lėšas. Bankai, dar neseniai į kairę ir į dešinę daliję paskolas, karčios patirties nesiruošia pamiršti. Tiesa, anot bankininkų, įmonės paskolų gal ir galėtų sulaukti, tačiau pasigendama gerų, patikimų projektų. Verslininkai atšauna, kad sąlygos kreditui gauti yra tokios drastiškos, kad skolintis – tolygu kilpą užsinerti. Tačiau Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento atliktų bankų ir įmonių naujausių apklausų rezultatai rodo, kad pastarąjį pusmetį bankai pirmą kartą nuo 2006 m. pradžios švelnino skolinimo sąlygas: mažino paskolų palūkanų normas, administracinius mokesčius, apribojimus, keliamus paskolos dydžiui ir paskolos bei užstato santykiui. Bet vakar išgirdome apie naują griežtinimą – LB paskelbė parengęs atsakingo skolinimo gairių projektą, jame, be kita ko, numatyta, kokią maksimalią įkeičiamo turto dalį galėtų finansuoti bankas. Siūlomas maksimalus 85% kredito dydžio ir įkeisto turto vertės santykis. Vitas Vasiliauskas, LB vadovas, aiškina, kad tai bus rinkos drausminimo įnagis – kaip finansinės trumparegystės ir naujų „burbulų“ priešnuodis. Ar tai pagyvins ir apsaugos kreditavimo rinką, ar ją dar labiau užkonservuos, parodys laikas, tačiau norisi tikėti, kad ateis ir abipusės atsakomybės laikas – pvz., nuvertėjus įkeistam turtui (kaip kad atsitiko krizės metu), dalį nuostolių turėtų prisiimti ir bankas.