Atgal į Lietuvą

Yra temų, kurias žmonės diskutuoja klaidinamai. Viena iš tokių – kad mokslui nėra pinigų

Dr. Dalius Misiūnas, VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Vandentvarkos katedros docentas, sako, jog svarbiausias asociacijos „Futura Scientia“ (FS) tikslas – susigrąžinti į Lietuvą tuos, kurie gali dirbti čia, kaip sakoma, vos išsikrovę lagaminus. Tuos, kurie gali daryti realų poveikį Lietuvos mokslo kokybei. Juditos Grigelytės nuotr.

„Grįžusieji iš dalies yra lunatikai, įskaitant ir mane patį, – juokiasi dr. Dalius Misiūnas. – Tai nieko bloga – turi būti toks, nes kitaip nėra lengva. Turi atsiriboti nuo tam tikrų dalykų. Neklausti savęs per daug dažnai – kodėl aš taip darau. Reikia tikėti ir džiaugtis tais mažais dalykais, kuriuos gauni.“



Asociacija „Futura Scientia“ Įsteigta Vilniuje 2009 m. sausį. Tai yra nevyriausybinė organizacija, paremta į Tėvynę sugrįžusių ir pasaulyje pasklidusių lietuvių mokslininkų bendradarbiavimu. Asociacijos steigimo iniciatyvinę grupę sudarė neformalaus Užsienio lietuvių mokslininkų forumo (ULMF) nariai, jau keletą metų aktyviai dalyvavę buriant išeivijos akademinę bendruomenę, siekiančią Lietuvos mokslinių tyrimų ir technologijų sektoriaus atsinaujinimo ir plėtros. Asociacijos nariai dirba Lietuvos, JAV, Švedijos, Olandijos, Belgijos, Airijos ir kitų valstybių akademinėse ir verslo organizacijose. Remdamasi savo narių sukaupta profesine patirtimi bei pasauliniu kontaktų tinklu, asociacija aktyviai dalyvauja Lietuvoje kuriant šiuolaikinę mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemą.

Šaltinis: www.futurascientia.lt Šifruojantis pokalbį su technologijos mokslų dr. Daliumi Misiūnu, VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Vandentvarkos katedros docentu, į rankas pateko „Šiaurės Atėnai“. Pirmajame savaitraščio puslapyje poetas, humanitarinių mokslų dr. Dainius Razauskas didelėmis raidėmis klausia: „Kodėl Lietuvoje nebesinori gyventi?“ Humanitaro svarstymai buvo pesimistiški: "Vienintelė išeitis yra nebebūti šiukšle. O tai reiškia nebenusileisti, nebepasiduoti. /.../ Nes tai, regis, paskutinis likęs būdas ir Lietuvoje, ir gyventi."
Apie tuos pačius dalykus, tik apvertę juos kita puse ir nepalyginti šviesiau – kodėl reikia grįžti į Lietuvą? – kalbėjomės su dr. Misiūnu. Vienoje iš energetikos įmonių dirbantis, universitete dėstantis VŽ „Savaitgalio“ pašnekovas yra ir asociacijos „Futura Scientia“ (FS), skatinančios į Lietuvą grįžti užsienyje mokslus baigusius ir ten dirbančius lietuvių mokslininkus, valdybos narys. Pats užsienyje baigęs mokslus ir gavęs ten daktaro laipsnį, p. Dalius prieš 5 m. grįžo dirbti į Lietuvą. Ne žygdarbis, kai pagalvoji, tačiau tokie žmonės, kurie Lietuvoje yra veikiau taisyklė nei išimtis, vis dar stebina.
Asociacija ir emigracija
Dr. Misiūnas pasakoja, jog FS kaip asociacija išaugo iš Užsienio lietuvių mokslininkų forumo (ULMF), maždaug 2000-aisiais sukurto tarp užsieniuose doktorantūrą studijavusių mūsų tėvynainių ir ten jau dirbančių mokslininkų. Nebaigtoje tvarkyti ULMF duomenų bazėje dabar tokių – apie 300. „Artimiausiu metu, – sako p. Dalius, – jei pavyks sulaukti Ūkio ar Švietimo ir mokslo ministerijų paramos, padarysime inventorizaciją – kiek turime pasaulyje lietuvių su užsienietiškais diplomais.“ Jis spėja, jog skaičiai bus įspūdingi: „Prijungus tuos, kurie svetur įgijo bakalauro laipsnį, 1.000 susidarys labai greitai.“ Proceso evoliucija intensyvi: dešimtojo dešimtmečio pradžioje, kai mokytis į užsienius pradėjo keliauti pirmieji studentai, tai buvo išskirtiniai atvejai, tik antrosios arba trečiosios pakopos mokslai – magistrantūra arba doktorantūra. Dabar, sako pašnekovas, „mokytis svetur važiuoja nuo mokyklos laikų, ir tai yra puiku“. Tas „puiku“ skamba kaip provokacija – ypač dabar, kai apie nepaliaujamą studentų emigraciją į svečias šalis, protų nutekėjimą bei jaunos darbo jėgos praradimą girdime kasdien. Pašnekovas sutinka: ši tema labai aktuali, tačiau neteisinga, jog emigranto etiketė klijuojama visiems – išvažiuojantiems ir dirbti, ir studijuoti, o žmogus, kartą pavadintas emigrantu, tarsi pastūmėjamas negrįžti.
„Dabar kuriami planai, kaip sulaikyti tuos žmones. Mano galva, nereikia jų laikyti, priešingai. Žinoma, būtų gerai, kad jaunimas studijuotų Lietuvos mokyklose. Tai reikštų, jog tos mokyklos turi pakankamą kokybės standartą. Tačiau bet kuriuo atveju mokykla turėtų skatinti studentą bent pusę metų pasimokyti svetur. Ypač Lietuvos mentaliteto žmonėms naudinga pabūti kitur, paimti tai, kas ten yra gero, ir parsivežti atgal.“ Pašnekovo manymu, esminė problema yra ne sulaikyti tuos žmones, o susigrąžinti juos. Toks yra FS svarbiausias tikslas – sugrąžinti į Lietuvą tuos, kurie gali dirbti čia, kaip sakoma, vos išsikrovę lagaminus. Tuos, kurie gali daryti realų poveikį šalies mokslo kokybei.