Š. Matijošaičio NT sandoriai su paveldėtojais iš Kauno sukėlė dvejonių
Anot tyrimo, senjorė ir jos artimieji disponavo dešimtimis ha žemės Vičiūnuose ir Molėtų rajone, o netrukus, po nuosavybės atkūrimo, NT perleistas Š. Matijošaičiui.
„Kas vyksta Kaune“ surinktais duomenimis, Š. Matijošaitis supirkinėjo ir gavo dovanų žemes ir iš kitų senjorų, kuriems buvo atkurtos nuosavybės teisės į sklypus Kaune. Visgi didžiausia dalis jo supirktų žemių šiais sandoriais atkeliavo iš minėtų kaimynų šeimos.
Žurnalistinio tyrimo autoriai neskelbia teritorijas pardavusių asmenų vardų bei bendros sumos, kurią, Registrų centro pateiktais duomenimis, jie turėjo gauti iš Š. Matijošaičio.
Dalis supirktų sklypų buvo suformuoti Kauno miesto savivaldybės, kurią kontroliuoja jo tėvo V. Matijošaičio vadovaujamas judėjimas „Vieningas Kaunas“.
Seni kaimynai
Matijošaičiai ir sklypus perleidusių paveldėtojų tėvas gyveno kaimynystėje Vičiūnuose. Pastarasis ankstyvaisiais atkurtos nepriklausomybės metais įrodė turįs teisę atgauti daugiau nei 9 ha žemės Vičiūnuose. Jo turtą paveldėjo trys vaikai, kurie po poros metų susigrąžino du apie 60 a ploto sklypus Vičiūnuose, kuriuos tais pačiais metais perleido V. bei Š. Matijošaičiams. Pastarieji tuomet atitinkamai mokėjo po 2.500 Eur ir 9.100 Eur už arą.
Moteriai ir jos artimiesiems pavyko atkurti tik dalį priklausiusios žemės Kaune, likusi konvertuota į didesnius sklypus kitose savivaldybėse.
Atkūrimo procesas įsibėgėjo 2015 m., kai Kauno mero rinkimus laimėjo V. Matijošaitis. „Kas vyksta Kaune“ surinktais duomenimis, dauguma paveldėtojams sugrąžintos žemės – 2015–2020 m. suformuoti sklypai, kuriuos visus įsigijo Š. Matijošaitis.
2015 m. atkurta nuosavybė į maždaug 10 a sklypą Vičiūnuose, Kruonio g., o turtą 2016 m. vasarį paveldėtojai po mėnesio pardavė Š. Matijošaičiui. Už apie 9 a jis mokėjo po maždaug 1.200 Eur/a.
2017 m. Š. Matijošaitis iš moters įsigijo 1,5 ha žemės Vičiūnuose, kurios didžiąją dalį sudarė želdynų paskirties plotai, o apie 18 a – gyvenamoji paskirtis. Už arą jis tuomet mokėjo po 75 Eur.
2019 m. Š. Matijošaitis iš moters įgijo dar 102 a atkurtos žemės Vičiūnuose, mokėdamas po 98 Eur už arą.
2020 m. Š. Matijošaitis iš moters įsigijo 2,6 ha ploto žemės Vičiūnuose – kelis susisiekimo paskirties sklypus ir dalį žemės, ant kurios stovėjo moters tėvo namas, mokėdamas po mažiau nei 400 Eur už arą.
Daugeliu atvejų buvo supirkti ne gyvenamosios paskirties sklypai, kurių paskirtis pakeista nepraėjus metams į gyvenamąją.
Šiuo metu dalis supirktų žemių pardavinėjama, o skelbimuose „Aruodas.lt“ prašoma maždaug 10.000 Eur už kelių ar keliolikos arų sklypus.
2017 m. Š. Matijošaitis iš moters ir jos artimųjų dovanojimu sandoriu gavo daugiau nei 1 ha miško Molėtų rajone.
2019 m. Š. Matijošaitis iš moters už 10.000 Eur įsigijo daugiau nei 13 ha atkurtos žemės Molėtų rajone arba už maždaug 7,5 Eur/a.
2021 m. Š. Matijošaitis iš paveldėtojų įsigijo dar 1 ha žemės, už arą mokėdamas apie 14,5 Eur. Iš viso Molėtų rajone, įskaitant padovanotą 1 ha, jis įgijo apie 15 ha žemės už daugiau nei 11.500 Eur.
„Kas vyksta Kaune“ surinktais duomenimis, Š. Matijošaitis spėjo realizuoti nemažą dalį Molėtų krašte įgyto turto – už trečdalį jo jis gavo beveik 150.000 Eur, arba apie 13 kartų daugiau, nei sumokėjo už visą NT.
2017 m. moteriai buvo atkurtos teisės į 10 a ploto sklypą Svencelėje, besiribojantį su Kuršių mariomis, kurį ji tais pačiais metais padovanojo Š. Matijošaičiui. Šis netrukus už 2.500 Eur įsigijo ir 36 a ploto gretimą sklypą, į kurį nuosavybės teisės atkurtos keleriais metais anksčiau kitam asmeniui.
Ne visi komentuoja
Devintą dešimtį įpusėjusi moteris šiuo metu gyvena buvusiame tėvo name, kurį Š. Matijošaičiui pardavė 2020 m. ir naudojasi juo uzufrukto teise, žurnalistams sakė nenorinti nieko komentuoti.
„Atleiskit, bet aš jums nieko negaliu pasakyt. Klauskit pas Matijošaičius“, – teigė ji.
Jos šeimos nariai, dalyvavę sandoriuose, jų taip pat nekomentavo.
VERSLO TRIBŪNA
Investicijos į nekilnojamąjį turtą ilgą laiką buvo laikomos viena saugiausių kapitalo įdarbinimo formų. Tačiau tradicinė butų nuoma reikalauja laiko, priežiūros ir dažnai tampa papildomu darbu. Vis dažniau investuotojai ieško modelių, kurie leistų gauti pajamas be kasdienės priežiūros.
Vienas iš gerai žinomų Vilniaus viešbučių „Corner“ pakilo į aukštesnę kategoriją – nuo šiol jis priklauso keturių žvaigždučių viešbučių segmentui. Įvertinimą lėmė per pastaruosius dvejus metus įgyvendintos investicijos ir atnaujinta koncepcija.
LKU kredito unijų grupę vienijanti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) kartu su Vilniaus kredito unija (VKU) suteikė 11,5 mln. Eur finansavimą vienai iš didžiausių šalyje nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių „KAITA Group“, sostinės Viršuliškių rajone vystančiai išskirtinį 17 ir 18 aukštų modernių daugiabučių projektą „Newton“.
Norint sutalpinti vien tik Lietuvoje „Storent“ turimą ir statybų sektoriui nuomojamą įrangą, prireiktų daugiau nei dešimties futbolo stadionų. Šis milžiniškas parkas, kurį sudaro daugiau nei 100 000 įrangos vienetų nuo ekskavatorių iki mažiausių elektros instrumentų, padeda bendrovei pasiekti rekordinių rezultatų. „Storent“ auga ne tik Baltijos ir Šiaurės šalyse, bet įžengė ir į didžiausią pasaulio rinką – Jungtines Amerikos Valstijas.
Š. Matijošaitis komentaruose, pateiktuose raštu, pabrėžė, jog kaimynė pati jį pasirinko atkuriamų žemių pirkėju ir pati pasiūlė tokias kainas.
„Mano sumokėta kaina, mano žiniomis, buvo didesnė, nei jiems siūlė Nacionalinė žemės tarnyba. Kad turto vertė keičiasi bėgant laikui, o ypač pastaraisiais metais, manau, nieko nuostabaus ar neįprasto. Ji kyla ir dėl mano investicijų – buvo įrengta infrastruktūra, sklypai išvalyti, nupirkti gretimi sklypai, perjungti, perdalinti, susiderinta dėl servitutų privažiavimui, pakeistos per sklypus einančio kelio vietos, šlapi sklypai pakelti, buvo rengiami detalieji planai, pertvarkymo projektai ir t.t.“, – teigia Š. Matijošaitis, pažymėdamas, kad supirkti sklypai realizuojami toli gražu ne tobulai, nes „dalis po šiai dienai sudėtingi eksploatuoti“.
Dėl teisių atkūrimo minimi paveldėtojai kreipėsi daugiau nei 10 m. praleidę terminą, kurį teismai atnaujino.
„Kas vyksta Kaune“ surinktais duomenimis, prieš nuosavybės teisių atkūrimo prisidėjo teisininkė Simona Morkūnaitė, darbo santykiais susijusi ir su „Vičiūnų“ grupe.
Tai patvirtinusi ji tikino visuomet veikusi klientės naudai ir jai atstovavusi tik nuosavybės atkūrimo procesuose. Prie turto perleidimo Š. Matijošaičiui ji tikino niekaip neprisidėjusi.
„Kaip šalys susitarė, kaip atsiskaitė, kaip susimokėjo – tikrai nei mačiau tų pinigų, nei sandoryje dalyvavau, nei sąlygas kėliau“, – sakė S. Morkūnaitė.
Sulaukė dėmesio
Dar 2022 m. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) skelbė, jog po žemės atkūrimo Kaune 2016–2022 m. proceso 185 sklypai sutelkti penkių asmenų grupių rankose. Antra pagal dydį jų – susijusi su V. Matijošaičio šeima, įsigijusi 37 sklypus.
Tuomet skelbtais STT duomenimis, iš su Š. Matijošaičiu susijusių asmenų 2017–2022 m. įsigytų sklypų, 24 pirkti iš asmenų, kuriems atstovavo su Š. Matijošaičiu darbo santykiais susijęs žmogus.
Anot STT, dėl šio turto labai greitai buvo priimami sprendimai ir gana greitai jie buvo perduodami galutiniam valdytojui. Š. Matijošaitis pasirodžius šiai informacijai tvirtino, kad turtą įsigijo teisėtai.
Vis dėlto dar 2023 m. gegužę skelbta, kad prokurorai nusprendė netirti V. Matijošaičio šeimos sklypų įsigijimo Kaune aplinkybių, nes nenustatė teisės aktų pažeidimų.
Rūta Kaziliūnaitė, STT Tyrimų koordinavimo skyriaus vadovė, žurnalistinio tyrimo autoriams teigė, kad buvo nustatytos kelios korupcinės rizikos dėl reglamentavimo stokos, kurios vėliau ištaisytos jau pasibaigus žemės atkūrimo reformai.
„Visų pirma, paminėčiau (rizikas dėl – VŽ) savivaldybės sprendimų, kokia yra ta laisva žemė, kuri galėtų būti naudojama atkūrimui. Po korupcijos rizikos analizės, įgyvendinant pastabas, tas reglamentavimas radosi. Viena vertus, džiugu, kad į mūsų pastabas buvo atsižvelgta. Kita gi vertus, (sprendimai priimti – VŽ) po to, kai žemės reforma jau iš esmės pabaigta. Tai daugiau jau simbolinis gestas, tenka pripažinti“, – sakė R. Kaziliūnaitė.
