Pinigų yra, – ko reikia, kad smulkusis verslas juos paimtų?

„Tačiau realiame gyvenime kredituotojai dažniausiai turi savo prioritetinius segmentus, – aiškina L. Armalys. – Absoliuti dauguma kredituotojų linkę teikti dideles – dažnai šimtų tūkstančių ar kelių milijonų eurų – paskolas su užstatais įmonėms, kurios turi ilgą veiklos istoriją, stabilius ir prognozuotinus pajamų srautus. Kuo didesnė įmonė, kuo didesni jos finansiniai poreikiai, tuo didesnis pasirinkimas, iš ko pasiskolinti.“

Lietuvoje greitieji kreditai verslui išstumti

Tačiau smulkusis verslas, kuris sudaro apie 84% šalies įmonių, paprastai neturi milijoninių apyvartų. Mažos įmonės nori pasiskolinti gerokai mažesnes sumas, kurios siekia kelias dešimtis tūkstančių eurų.

Pasak „Noviti Finance“ vadovo, Europoje smulkiojo verslo vidutinė kreditavimo suma sudaro apie 20.000 Eur, o paskolų rėžis dažniausiai svyruoja tarp 10.000–50.000 Eur. Kreditų tikslai pasiskirsto beveik lygiomis dalimis: pusė prašo pinigų investicijoms, kita dalis – apyvartiniam kapitalui (prekėms, žaliavoms, mokesčiams ir pan.).

„Daugeliui kredituotojų tokio dydžio paskolos toli gražu nėra prioritetinės. Tuo labiau, kad šios įmonės dažnai neturi tinkamo užstato, ilgos veiklos istorijos ir prognozuojamų pinigų srautų, o kredituotojai visuomet siekia sumažinti riziką, – aiškina L. Armalys. – Finansuodamos verslus didesnę riziką prisiima valstybinės agentūros, bet ir jos pastaruoju metu stengiasi veikti kuo tvariau ir taiko panašius reikalavimus kaip komerciniai finansuotojai.“

Todėl, pasak L. Armalio, mažesnėms įmonėms finansuotojų dažniausiai tenka ieškoti tarp mažesnių bankų ir nebankinių kredituotojų, o greitieji kreditai daugeliui tampa paskutine vieta, kur kreipiamasi dėl finansavimo – nes ten jis brangiausias.

„Lietuvoje greituosius kreditus beveik visiškai išstūmė nebankinės kreditavimo įstaigos, o Latvijoje ir Lenkijoje greitieji kreditai verslui vis dar sudaro nemenką dalį. Negavus kredito iš banko, tose šalyse smulkiajam verslui nelabai kas ir belieka. Tad šia prasme Lietuvos verslas turi žymiai geresnes sąlygas gauti pigesnių pinigų“, – teigia „Noviti Finance“ vadovas.

Mažieji verslai negali tikėtis pasiskolinti pigiau

Ekspertai vieningai sutaria, kad, įvertinus atnešamą naudą, pinigai paskolos pavidalu verslui yra vienas iš pigesnių resursų. Tačiau, anot L. Armalio, vis dar pasitaiko, kad verslininkas savo paskolas lygina su kaimyno, kuris pasiskolino būstui įsigyti jį užstatęs. Pasak „Noviti Finance“ vadovo, mažieji verslai negali tikėtis pasiskolinti pigiau nei tokie pasauliniai gigantai kaip BMW ar „Siemens“. Net didžiausios Europos įmonės skolinasi rinkoje už 5–7%, o didžiausi Lietuvos nekilnojamojo turto vystytojai obligacijų rinkoje – mokėdami apie 9%. Tad kelių darbuotojų įmonei be užstato, be nuosavo kapitalo skolintis už 12–15% – reali kaina, mokama kredituotojui už prisiimamą riziką. Beje, Lenkijos ir Latvijos smulkieji verslininkai žymiai geriau suvokia pinigų kainą ir skolinimosi naudą plėtojant verslą.

„Jei už skolintus pinigus verslininkas įsigyja prekių ar žaliavų, iš tiesų ši kaina yra nedidelė, net jei skolinamasi su metinėmis palūkanomis, kurios galiausiai siekia 12 ar visus 15%. Tai per mėnesį sudaro apie 1–1,25%, o, pavyzdžiui, prekybos įmonių pelno rodiklis paprastai siekia keliasdešimt procentų nuo kas mėnesį parduotų prekių. Kita vertus, jei žaliavoms ar prekių didmeninei kainai taikoma kelių ar keliasdešimt procentų nuolaida, tai ji iškart, vos įsigijus prekių ar žaliavų, jau atperka palūkanas“, – galimą kredito naudą verslui pataria skaičiuoti finansų ekspertas.

Kreditavimo šaltinis turi tapti finansiniu svertu

„Priežastys, kodėl Lietuvos smulkusis verslas vengia skolintis, nors pasiskolinti pinigai yra pigūs ir padeda gerokai sparčiau plėtoti verslą, auginti apyvartą, pelną, pačios įvairiausios. Mūsų verslininkai per retai į kreditavimo šaltinius žiūri kaip į finansinį svertą – parduoti daugiau, augti greičiau, veikti efektyviau. Nesinaudoti skolintais pinigais – tai neišnaudoti galimybių“, – sako „Noviti Finance“ vadovas.

Kita vertus, pinigus taip pat būtina naudoti atsakingai – ne prabangai ar nebūtinoms išlaidoms, o įmonės augimui. L. Armalys išveda paralelę tarp skolintų pinigų ir papildų: jei papildų naudosime per daug, organizmas patirs problemų. Net per didelis kiekis vandens organizmui kenksmingas – gali sutrikti organų veikla.

„Taip ir su pinigais. Jei pasiskolinsime per daug, verslui jie gali tapti našta, įmonė gali nesugebėti vykdyti finansinių įsipareigojimų. Tačiau kai pasiskolinti pinigai naudojami augimui, įmonė gali augti greičiau, turėti našesnę įrangą, gaminti daugiau, kokybiškiau, uždirbti daugiau, mokėti didesnius atlyginimus, prisikviesti geresnių specialistų ir užimti didesnę rinkos dalį“, – aiškina „Noviti Finance“ vadovas.

Tačiau, anot jo, vis dar retas smulkusis verslininkas sugeba susiskaičiuoti naudą, kurią gali suteikti skolinti pinigai, o žodžiai „skola“ ir „paskola“ skamba vienodai neigiamai. Todėl didelė dalis smulkiųjų verslų auga lėtai, tik iš pelno, nors galėtų atsakingai skolintis ir augti nepalyginamai greičiau.

„Kiekvienam nesiskolinančiam verslininkui rekomenduočiau suskaičiuoti, kiek negautos naudos jis praranda. Juk ne be reikalo teigiama: jei verslas neauga, jis miršta, bankrutuoja, nes neaugantį verslą užgožia tie, kurie auga“, – reziumuoja „Noviti Finance“ vadovas.

Kaip nepasimauti ant skaičių kabliukų?

L. Armalys atkreipia dėmesį, kad didelė dalis smulkiųjų verslų kredito kainą vis dar vertina žiūrėdami tik į siūlomas palūkanas.

„Tai žinodami dalis kredituotojų pasiūlymuose rodo mažas palūkanas, o kitus mokesčius maksimaliai užkelia, todėl reali galutinė paskolos kaina išauga net dvigubai, palyginti su deklaruojamomis palūkanomis. Tokia praktika rinkoje gana dažna, – perspėja L. Armalys. – Nereikia „pasimauti“ ant procentų kabliuko – paskola kainuoja eurus ir lyginti privalu eurus. Suskaičiuoti kredito galutinę kainą lengviausia paprašius tokio pat dydžio ir vienodo termino paskolos iš skirtingų kredituotojų. Kur mėnesio įmoka mažesnė, ten paskola bus pigesnė.“

Dar vienas kredituotojų triukas – pateikti mokėti palūkanas pridėjus pridėtinės vertės mokestį (PVM) argumentuojant, kad įmonė PVM vis tiek susigrąžina.

„Tačiau būtina žinoti, kad palūkanos PVM mokesčiu neapmokestinamos“, – atkreipia dėmesį „Noviti Finance“ vadovas.

Taip pat būtina išsiaiškinti, kas parašyta sutartyje apie tokius atvejus, kai paskolos įmoka vėluos kelias dienas ar ilgiau. Juk per 2–5 metų laikotarpį gali nutikti visko.

„Būtina atidžiai išanalizuoti sutartį, kas atsitiks vėlavimo atveju: ar kredituotojas automatiškai padidins palūkanas, uždės baudą, perskaičiuos likusios paskolos dalies kainą, ar yra lankstus ir numato laiko tarpą, kiek paskolos įmoka gali vėluoti be pasekmių skolininkui“, – pataria finansų ekspertas.