Vilniaus oro uostas po 11 val. trukusio uždarymo atnaujino darbą, gali vėluoti skrydžiai
Atnaujinta Kęstučio Budrio komentaru.
„Oro erdvės ribojimai panaikinti 5 valandą. Vilniaus oro uoste visos operacijos vyksta įprastai“, – nurodė Lietuvos oro uostai (LTOU).
Oro uosto darbas dėl iš Baltarusijos į Lietuvą leidžiamų kontrabandinių balionų keliamos grėsmės buvo sustabdytas beveik vienuolika valandų – nuo 18.09 val. sekmadienį.
Dėl šių laikinų oro erdvės ribojimų buvo paveikta virš 7.400 keleivių ir 50 skrydžių: 31 skrydis atšauktas, 10 nukreipta, o 9 pavėlinti.
Pirminėmis žiniomis, sprendimą dėl oro erdvės ribojimų lėmė navigacinės atžymos, būdingos balionams, judančios Vilniaus oro uosto kryptimi.
„Primename, kad dienos eigoje gali būti fiksuojami pavieniai skrydžių vėlavimai dėl sutrikusios įgulų ir orlaivių rotacijos. Keleiviai, kurių skrydžius sutrikdė ribojimai, kviečiami tiesiogiai susisiekti su savo oro bendrovėmis dėl detalesnės informacijos“, – nurodo LTOU.
„Oro navigacijos“ vadovas: balionai tokiose vietose leidžiami tyčia
Kontrabandiniai balionai tyčia leidžiami į pavojingas aviacijai zonas, sako Saulius Batavičius, valstybės valdomos įmonės „Oro navigacija“ vadovas.
„Matome, kad jie labai tiksliai leidžia balionus į tas vietas, kurios mums, aviacijai, eismui į Vilniaus oro uostą yra jautriausios“, – pirmadienį LRT radijui sakė S. Batavičiaus.
Pasak jo, balionai buvo leidžiami tam tikrais laiko tarpais, kad nuolat būtų bent keletas kritinėse eismui į Vilniaus oro uostą vietose.
„Mes tik bejėgiškai galėjom stebėti, kaip balionai kaba ir negalėjom atnaujinti eismo į Vilniaus oro uostą“, – sakė jis.
Anot S. Batavičiaus, per 11 valandų, kuomet iš sekmadienio į pirmadienį buvo uždarytas Vilniaus oro uostas, fiksuoti 60 balionų, iš kurių 40 buvo kritinėse vietose.
„Iš viso buvo apie 60 balionų, apie 40 balionų buvo kritiškai svarbiose eismui į Vilniaus oro uostą vietose. Jie nuolat buvo leidžiami, kariuomenė nuolat mums pranešinėdavo apie vis naujas žinias. Ir jie skirtinguose aukščiuose, keli grupėmis praktiškai užtverdavo kelią į Vilniaus oro uostą“, – sakė jis.
Kontrabandiniams rūkalams gabenti naudojamų meteorologinių balionų, leidžiamų iš Baltarusijos, pastaruoju metu Lietuvoje teko kelis kartus stabdyti Vilniaus ir Kauno oro uostų darbą. Paskutinį kartą dėl kontrabandinių balionų skrydžiai oro uoste buvo sustabdyti aštuonioms valandoms šeštadienio naktį.
Sostinės oro uoste laikinai orlaivių eismas buvo sustabdytas ir naktį iš penktadienio į šeštadienį.
K. Budrys prašo daugiau sankcijų Baltarusijai ES lygmeniu
Su Kaja Kallas, Europos Sąjungos diplomatijos vadove, pirmadienį telefonu kalbėjęsis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys paragino neleisti Baltarusijai atsikratyti sankcijų.
„Baltarusijos režimas jau ne pirmą kartą pasitelkia hibridines priemones prieš ES valstybes. Prieš kelerius metus tai buvo instrumentalizuota migracija, dabar – kontrabandiniai balionai. A. Lukašenkos režimas, šantažuodamas Lietuvą ir reikalaudamas politinio dialogo, siekia nulaužti kietą ES poziciją – išeiti iš tarptautinės izoliacijos ir atsikratyti sankcijų. Negalime leisti, kad tai įvyktų“, – Užsienio reikalų ministerijos pranešime cituojamas K. Budrys.
Jis akcentavo, kad Bendrija turi imtis veiksmų apginti savo piliečius, demonstruodama ryžtą ir vienybę ne tik solidarumo pareiškimais, bet konkrečiais veiksmais.
K. Budrys tikisi, kad artimiausiu metu bus pasiekta progreso dėl Lietuvos spalio pabaigoje Europos Komisijai (EK) pateiktų papildomų Baltarusijos sankcijų pasiūlymų.
„Griežtesnės sankcijos Baltarusijos režimui – būtinas atsakas į vykdomus veiksmus. ES negali tyliai stebėti ir toleruoti, kaip Lukašenkos režimas beatodairiškai terorizuoja ES valstybę, grobia turtą ir tikslingai kelią riziką piliečių saugumui. Tai yra ataka ne tik prieš Lietuvą, bet prieš visą ES. ES turi parodyti savo stuburo tvirtumą“, – sakė ministras.
VERSLO TRIBŪNA
Europos logistikos sektorius patiria vieną intensyviausių transformacijų per pastaruosius dešimtmečius. Kaštų augimas, darbo jėgos trūkumas ir griežtėjantis reguliavimas reikalauja iš įmonių greitos adaptacijos ir aiškių sprendimų. Anot Pavel Kveten, vienos didžiausių Europoje transporto bendrovių „Girteka Logistics“ generalinio direktoriaus, rinkos dinamika šiandien keičiasi greičiau nei bet kada, todėl gebėjimas reaguoti tampa strategine kompetencija.
Daugiau nei du dešimtmečius aviacijoje praleidęs JAV verslininkas Emzon Shung šiandien stovi prie aviacinio turto valdymo bendrovės „WOLF Holding“ vairo. Nors įmonę „Avia Solutions Group“ įsteigė tik šiemet, jos numatomas vaidmuo grupės strategijoje – išties ambicingas. Šiuo metu bendrovė siekia pritraukti 500 mln. JAV dolerių, atveriant trečiosioms šalims galimybę investuoti į orlaivius ir orlaivių variklius. Pasak Emzon, buvimas globalios aviacijos grupės dalimi ir auganti ACMI (orlaivių nuomos su įgula, technine priežiūra ir draudimu) rinka sukuria unikalų vertės pasiūlymą turto valdymo sektoriuje.
Šiandien Airijos bendrovė yra didžiausia pasaulyje orlaivių nuomos su įgula, technine priežiūra ir draudimu (ACMI) paslaugų teikėja, veikianti net 68 šalyse. Tačiau augimo galimybės dar tikrai neišsemtos, o kaip teigia grupės generalinis direktorius Jonas Janukėnas, artimiausiuose planuose yra ACMI oro linijų bendrovių tinklo ir orlaivių parko plėtra visame pasaulyje, skiriant ypatingą dėmesį Azijos ir Lotynų Amerikos regionams.
Autoservisų industrija ilgą laiką naudoja pasenusias operacines sistemas. Kliento registracijos rašomos į sąsiuvinį, kontaktiniai duomenys saugomi telefono adresų knygelėje, o verslo rodikliai vertinami subjektyviai. Tokia realybė ir toliau vyrauja daugelyje autoservisų šalyje. Tačiau šią situaciją keičia sparčiai augantis startuolis „Nevažiuoja", sukūręs pirmąjį moderniausią dirbtinio intelekto (DI) sprendimą, automatizuojantį visą autoserviso veiklą - nuo skambučių konvertavimo į užsakymus dirbtinio intelekto pagalba iki išsamios klientų duomenų bazės ir analitinės statistikos sukūrimo.
Dėl nuolatinių balionų su kontrabandinėmis cigaretėmis įskridimų į šalį Lietuva buvo uždariusi sieną su Baltarusija.
Premjerė Inga Ruginienė yra sakiusi, jog Vyriausybė pasilieka teisę bet kada neribotam laikui vėl uždaryti sieną, jeigu Baltarusijos hibridinė ataka tęsis.
Lietuvos politikai kontrabandinių balionų skrydžius į Lietuvos teritoriją vadina hibridine Minsko ataka.
