„Linava“ viliasi, kad Lietuva atvers sienas Baltarusijai, ministras teigia, kad tai svarstytina
Papildyta K. Budrio komentaru.
Lenkija pirmadienio naktį atidarė du – Kuznicos ir Bobrovnikų – pasienio punktus su Baltarusija. Anot Olego Tarasovo, iš Baltarusijos į Lenkiją jau įvažiavo dalis vilkikų, o tai, kaip sklandžiai vyks tolesni procesai pasienyje, parodys, kaip galėtų reaguoti Lietuva.
„Visi dabar žiūri, kaip ten Lenkija atidaro pasienį, antrą valandą nakties jau pirmas vilkikas įvažiavo iš Baltarusijos pusės per Lenkijos pasienio punktą. Reikia stebėti, kiek čia sklandžiai viskas praeis, tas sienos atidarymas, – pirmadienį BNS sakė O. Tarasovas. – Tada maždaug jau žinosim, koks bus poveikis, koks pralaidumas per parą ten, kaip ten tarnybos visos veikia iš abiejų pusių. Tuomet lauksime atitinkamų kažkokių reakcijų visų kitų kaimyninių valstybių“.
BNS rašė, kad per Kuznicos perėją bus praleidžiami tik lengvieji automobiliai, o per Bobrovnikų perėją – ir Europoje įregistruoti sunkvežimiai.
Prezidento patarėjui Deividui Matulioniui pirmadienį teigiant, kad antradienį turėtų prasidėti techninės derybos su Baltarusija dėl įstrigusių Lietuvos vilkikų grąžinimo, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis BNS sako, kad tokios derybos planuojamos.
„Rytoj yra planuojamas (susitikimas – BNS) techniniu lygiu, susitiks žemesnio rango pareigūnai. Tikrai ne vadai, tikėtina, kad tai galėtų būti tarnybos pavaduotojai“, – pirmadienį BNS sakė G. Mišutis.
O. Tarasovas: lenkai kuo puikiausiai užims rinką
Savo ruožtu O. Tarasovas tikisi, kad bus susitarta ir Lietuva sieną atidarys.
„Aš labai tikiu, kad sveikas protas nugalės, nes mes nelabai turim kažkokios kitokios išeities. Viskas aiškiai pasakyta iš tos (Baltarusijos – BNS) pusės ir vėlgi aš nežinau, kaip buvo tartasi. Mes (asociacija – BNS) jokių signalų neturime, matome situaciją tik iš spaudos. Vieni sako „mes nekalbėsim“, kiti sako „reikia techniniu lygiu kalbėti“, – teigė „Linavos“ viceprezidentas.
Anot jo, asociacijos reikalauto konkretaus veiksmų plano iš Vyriausybės vežėjai dar nėra sulaukę: „Dar labai mažai laiko praėjo, dar nėra jokios reakcijos.“
Premjerei Ingai Ruginienei ne kartą kartojus, kad verslas turėjo prisiimti rizikas, O. Tarasovas savo ruožtu sako, kad šis argumentas nesulaiko Lenkijos atidaryti sienas ir taip palengva nukonkuruoti Lietuvos logistikos sektorių.
„(Valdžios atstovai – BNS) kalba apie tai, kad verslui reikėjo prisiimti riziką, bet visos kaimyninės šalys dirba. Ir šitoj vietoj mes paprasčiausiai būsime išstumti iš šitos rinkos ir prarasime visas tranzitines galimybes. Ir nepaisant to, kad kai kurie sako „rizikinga rinka“, lenkai kuo puikiausiai užims tą rinką, nes paprasčiausiai atidaro sienas ir važiuoja“, – sakė O. Tarasovas.
Savaitgalį apie 20 sunkvežimių vairuotojų sostinėje surengus neoficialią protesto akciją dėl Baltarusijoje įstrigusių vilkikų, „Linavos“ viceprezidentas sako, kad asociacija to nepalaiko ir tikisi dialogo su Vyriausybe.
„Linava“ tikrai tų akcijų neorganizavo ir atsiriboja nuo to, nes mes, kaip ir kalbėjome po kongreso, pasakėm – ištiesiam ranką Vyriausybei ir nenorim ten spausti kažkaip su visokiomis akcijomis. Mes norime išlaikyti tą dialogą ir tikime, kad valdžia mūsų išgirs ir girdi“, – BNS teigė O. Tarasovas.
„Linava“ pirmadienį dar kartą kreipėsi į Vyriausybę pabrėždama, kad Lenkijos pavyzdžiu būtina nedelsiant atstatyti Lietuvos–Baltarusijos pasienio pralaidumą.
Asociacijos teigimu, per pirmąsias 12 valandų po sienos atidarymo į Lenkiją iš Baltarusijos įvažiavo apie 1.300 transporto priemonių.
K. Budrys: situacija su kontrabandiniais balionais suvaldoma, todėl sienų atvėrimas svarstytinas
K. Budrys svarsto, jog ankstesnis sienų atvėrimas yra galimas.
„Aš manau, kad mes turime vadovautis tomis pačiomis priežastimis ir parametrais, dėl ko buvo priimti sprendimai, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas. – Aš manau, kad tai yra tai yra svarstytina.“
Taip jis kalbėjo paklaustas, ar pasienio punktai galėtų būti atidaryti iki anksčiau nei šiuo metu yra nusprendusi Vyriausybė. Ministrų kabinetas sieną su Baltarusija su tam tikromis išimtimis uždarė iki lapkričio 30-osios.
„Žiūrim, kas vyksta danguje ir ant žemės, ar mes funkcionuojam, ar nefunkcionuojam. Čia uždavinys mūsų nėra ir niekada nebuvo (...) kažką tai pasiekti iki tam tikros datos ar kažkokius dar aukštesnius tikslus. Yra siekis užkardyti prieš mus vykdomas hibridines atakas, tam, kad režimas pakeistų savo elgesį“, – tikino K. Budrys.
VERSLO TRIBŪNA
Autoservisų industrija ilgą laiką naudoja pasenusias operacines sistemas. Kliento registracijos rašomos į sąsiuvinį, kontaktiniai duomenys saugomi telefono adresų knygelėje, o verslo rodikliai vertinami subjektyviai. Tokia realybė ir toliau vyrauja daugelyje autoservisų šalyje. Tačiau šią situaciją keičia sparčiai augantis startuolis „Nevažiuoja", sukūręs pirmąjį moderniausią dirbtinio intelekto (DI) sprendimą, automatizuojantį visą autoserviso veiklą - nuo skambučių konvertavimo į užsakymus dirbtinio intelekto pagalba iki išsamios klientų duomenų bazės ir analitinės statistikos sukūrimo.
Sunkiasvorio transporto aptarnavimo tinklas UAB „Voltronas LT“ plečia veiklą Vakarų Europoje – šiemet duris atvėrė du nauji servisai Nanto (Nantes) ir Bordo (Bordeaux) regionuose. Abi lokacijos pasirinktos dėl strateginės reikšmės Europos logistikos maršrutams ir augančio poreikio užtikrinti greitą techninę pagalbą tarptautiniuose keliuose.
Transporto sektoriuje vyksta struktūrinis pokytis - vairuotojų rengimas tampa technologijomis ir duomenimis grįstu procesu. Virtualios realybės (VR) sprendimai, kurie dar prieš kelerius metus buvo laikomi papildomu mokymo įrankiu, šiandien formuoja naują standartą, leidžiantį matuoti ne tik žinias, bet ir praktinius vairuotojų įgūdžius bei elgseną kelyje.
Ar jūsų verslas dažnai siunčia siuntas klientams? Jei taip, tikriausiai jau žinote, kad pristatymo procesas gali ženkliai sumažinti pelną. Tačiau vienas sprendimas gali padėti sutaupyti net iki 70 % pristatymo išlaidų – tai „Ecoparcel“ galia. Kad geriau suprastumėte, kokią naudą suteikia tapimas „Ecoparcel“ klientu, pateikiame keturias pagrindines priežastis, kodėl verta išbandyti šiuolaikinius siuntimo sprendimus.
Anot K. Budrio, situacija dėl oro balionų yra suvaldoma.
„Situacija, kaip aš matau, kuri yra šiai dienai, net ir esant palankiems vykdyti prieš mus hibridines atakas orams, suvaldoma. Ta prasme, kad mūsų oro uostai funkcionuoja“, – teigė ministras.
D. Matulionis: vienintelis tuo metu tinkamas atsakas buvo sienos uždarymas
Paklaustas, ar sieną su Baltarusija Lietuva gali atidaryti anksčiau nei lapkričio 30-oji, prezidento patarėjas sako, kad tai priklausys nuo Baltarusijos veiksmų.
„(Sienos atidarymas – BNS) priklauso nuo to, kaip iš tikrųjų kita pusė reaguoja ir yra pasirengusi prisidėti sprendžiant šią konkrečią problemą (kontrabandinių balionų – BNS) (...). Mes suprantame, kad Lietuvoje reikia daug padaryt, bet jeigu ir toliau jie bus leidžiami, tai liksime toje pačioj situacijoje“, – vėliau pirmadienį Seime žurnalistams sakė D. Matulionis.
„Techniniai pokalbiai ir būtų reikalingi tam, kad geranoriškai pasišnekėti, kaip atrodo iš tikrųjų situacija, ar jie (Baltarusija – BNS) ėmėsi kažkokių veiksmų (dėl kontrabandinių balionų – BNS), ar ne. Čia yra grynai techninis, nepolitinis klausimas ir tikrai jį įmanoma išspręsti, todėl kažkoks politizavimas visos šitos problemos yra šiai dienai nereikalingas“, – pridūrė jis.
Portalas „15min“, remdamasis šaltiniais Vyriausybėje, rašo, kad jau yra parengtas siūlymas šią savaitę atidaryti pasienio punktus. Ministrų kabinetas dėl to ketina apsispręsti trečiadienį.
„Tai yra valdomas procesas kitoje pusėje (Baltarusijoje – BNS). Ir jei bus geranoriškumas iš Baltarusijos pusės, aš tikrai noriu garantuoti, kad niekas Lietuvoje nėra suinteresuotas ir toliau laikyti uždarytus sienos perėjimo punktus“, – LRT radijuje pirmadienį sakė D. Matulionis.
Jis teigė šiuo metu nematantis galimybių su Minsku derėtis aukštesniu lygiu.
„Viską buvo įmanoma išspręsti per kelias dienas, tačiau tas nebuvo padaryta. Ir čia dažnai taip būna anoje pusėje – sukuri problemą ir po to siūlai ją spręsti. (...) Šiai dienai aš nematau reikalo, kodėl mes turėtume eiti į kažkokias tai tolimesnes derybas. Taip, jos bus rytoj (antradienį – BNS), pasižiūrėkim, kaip viskas atrodys ir tada mūsų Vyriausybė priims protingiausią sprendimą“, – teigė D. Matulionis.
Anot jo, reaguojant į civilinei aviacijai kylančią grėsmę sienos uždarymas su Baltarusija buvo vienintelis kelias.
„Vienintelis tuo metu tinkamas atsakas ir buvo uždaryti pasienio perėjimo punktus. Ir šioje vietoje bandymas dabar apversti viską aukštyn kojom ir sakyti, kad vilkikai tai yra pagrindinė problema yra labai neteisingas požiūris. Nes realiai tai yra iš esmės sukurta Lukašenkos režimo problema“, – sakė prezidento patarėjas.
Socialdemokratas Remigijus Motuzas, Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas, sako, kad susitikimu ministrų lygiu Lietuva pripažintų Baltarusijos režimą, todėl tokia galimybė šiuo metu nėra svarstoma.
„Mes nuolaidžiauti režimui šiam etape, kai Lukašenka sako susitikt užsienio reikalų ministrų lygiu, tai būtų legitimus pripažinimas Lukašenkos kaip prezidento ir režimo, dėl to mes kol kas norime derėtis ir išspręsti (problemą – BNS) žemesniame lygmenyje“, – pirmadienį Seime žurnalistams teigė R. Motuzas.
Jis pripažino, jog Vyriausybės komunikacija dėl pasienio punktų uždarymo buvo ne visai tinkama.
„Klaidų mes padarome, iš tikrųjų galbūt Vyriausybės nariai turėjo šiek tiek daugiau dėmesio skirti pasiaiškinti, kiek tų vežėjų išvyko, kiek neišvyko ir panašiai, padėti jiems, bet aišku, reikia atsižvelgti ir į tai, kad vežėjai taip pat savo atsakomybės dalį turi prisiimti“, – teigė jis.
Pasak D. Matulionio, Lietuva kreipėsi į NATO dėl ekspertų grupės, kuri galėtų pasiūlyti papildomų priemonių, kaip spręsti kontrabandinių balionų problemą.
„NATO sąjungininkai puikiai supranta, kad tai yra tam tikra hibridinės atakos rūšis. Mes kreipėmės dėl ekspertų grupės atsiuntimo, kuri detaliau įvertintų visą situaciją ir galbūt pasiūlytų papildomas priemones, kaip mes galėtume lengviau susidoroti su šitais meteorologiniais kontrabandiniais balionais, kurie, kaip nebūtų keista, kartais gali būti sudėtingesnė problema negu tie patys dronai, – teigė jis. – Mūsų atstovybė prie NATO dirba ties tuo. Kada bus atsiųsta (ekspertų grupė – BNS), aš nežinau, bet artimiausiu metu turėtų būti atsiųsti“.
A. Kubilius: Lietuvos reakcija tinkama
Nepaisant Baltarusijoje įstrigusių vilkikų, už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius Lietuvos atsaką į kontrabandinių balionų keliamą grėsmę vadina tinkamu.
Kita vertus, jis pabrėžia, kad Lietuva turi taikyti tokias spaudimo priemones Minskui, jog pavyktų susigrąžinti kaimyninėje šalyje įstrigusius vairuotojus su kroviniais.
„Mano įsitikimu, Lietuvos reakcija dėl balionų buvo tinkama. Lukašenkos veiksmai yra neteisėti. Tai spaudimas ar derybos (...) iš Lietuvos pusės turi būti pakankamas, kad iš tikrųjų tie vežėjai būtų išvaduoti pagaliau“, – žurnalistams Vilniuje pirmadienį sakė A. Kubilius.
„Bet čia Lietuvos Vyriausybės pačios reikalas. Čia kol kas Komisija per daug nedalyvauja“, – pridūrė jis.
A. Kubiliaus teigimu, į ES ir NATO šalis įskrendantys dronai ir kontrabandiniai balionai atskleidė, jog Rytų valstybėse nėra pakankamai pajėgumų „detekcijai tų skraidančių objektų“.
„Dėl to ir Europos komisija paskelbė, labai aiškiai įvardino, kad „Rytų flango sargybos“ projektas yra vienas iš svarbiausių projektų, tarp keturių svarbiausių projektų ir Europos Komisija yra pasiruošusi padėt viso regiono šalims“, – kalbėjo komisaras.
„Akivaizdu, jog tokios provokacijos, jos gali ir toliau tęstis ir tam reikia būt pasiruošus“, – pridūrė jis.
Lietuvos vadovai balionų įskridimus vadina Baltarusijos hibridine ataka, organizuojama ne be autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimo žinios. Tokius Minsko veiksmus pasmerkė ir ES vadovai.
Tuo metu vasarą į Lietuvą buvo įskridę du rusiški dronai „Gerbera“, iš kurių vienas turėjo sprogmenų.
Incidentai Lietuvoje – vienas iš daugelio pastaruoju metu Rusijos sukeltų oro erdvės pažeidimų Europoje, kurstančių nuogąstavimus, kad Maskva išbando Vakarus „pilkojoje zonoje“ tarp karo ir taikos.
Reaguojant į Rusijos dronų skrydžius Lenkijoje arba neatpažintus bepiločius orlaivius, aptiktus Danijoje, rugsėjo pradžioje NATO pranešė apie operaciją „Eastern Sentry“ (liet. „Rytų sargyba“), kuria siekiama stiprinti Aljanso rytinio flango gynybą.
BNS rašė, kad Lenkijai praėjusią savaitę pranešus ketinant atidaryti du pasienio punktus su Baltarusija, Minskas pasiūlė iki antradienio atidėti technines derybas su Vilniumi dėl Baltarusijoje įstrigusių vilkikų grąžinimo į Lietuvą.
Užsienio viceministras Taurimas Valys kiek anksčiau teigė, kad su Baltarusija nuolat bendraujama techniniu lygiu, kartu vyksta konsultacijos su šalies strateginiais partneriais.
Kaip skelbė BNS, Minskas uždraudė savo teritorijoje esantiems Lietuvos vilkikams grįžti į Lietuvą, kol nebus atverta siena, o iki tol didžioji dalis jų nugabenta į specialias aikšteles, kur už kiekvieną stovintį vilkiką ar puspriekabę imamas 120 Eur mokestis už dieną, o nesumokėjus mašinas grasinama konfiskuoti.
Reaguodama į civilinei aviacijai kylančią grėsmę, Vyriausybė su tam tikromis išimtimis mėnesiui uždarė sieną su Baltarusija. Šis sprendimas galioja iki lapkričio 30-osios, po to Ministrų kabinetas spręs, ar pratęsti uždarymą.
