„Dingusio štetlo“ istorija: perlas su nesmagios paslapties šešėliu

„Dingusio štetlo“ muziejus ir Šeduvos žydų kapinės. Muziejaus nuotr.

„Mano širdyje yra ypatinga vieta mažiesiems muziejams, ir šis, kuriame telpa 170 lankytojų, yra vienas iš jų. Visada tikėjau, kad „Dingusio štetlo“ muziejus bus tikras perlas“, – sakė viena iš šį savaitgalį Šeduvoje, Radviliškio rajone, atidaryto žydų istorijos muziejaus kūrėjų. Atmetus, kad pagrindinio jo investuotojo veikla gali kelti įvairių klausimų, šis muziejus – iš tikrųjų perlas.

Pirmiausia – techninės detalės. Rugsėjo 20 d. Šeduvoje atidarytas žydų istorijos muziejus „Dingęs štetlas“ vadinamas didžiausiu Baltijos šalyse muziejumi, skirtu štetlų kultūrai ir istorijai. Kompleksą, kurio plotas – daugiau nei 3.400 kv. m, sukūrė „žvaigždžių komanda“: projektui vadovavo garsus suomių architektas Raineris Maklamaki (g. 1956), Oulu universiteto šiuolaikinės architektūros profesorius, vieno iš produktyviausių Suomijos architektų biuro „Lahdelma & Mahlamaki Architects“ partneris, ekspozicijos dizainą sukūrė amerikiečių įmonės „Ralph Appelbaum Associates“ (RAA) atstovai, o Prisiminimų parką aplink muziejaus pastatą – kraštovaizdžio architektų įmonė „Enea Landscape Architecture“ (Italija). Beveik dešimtmetį čia dirbo 36-ios įmonės iš 8 valstybių.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/3183?placement=