VGT: Lazdijų rajone bus steigiamas brigados dydžio poligonas, plečiamas Tauragės poligonas
Papildymai visame tekste
„Priimtas sprendimas dėl pritarimo brigados dydžio mokymams skirto Kapčiamiesčio poligono steigimo Lazdijų savivaldybėje“, – po VGT posėdžio žurnalistams sakė Deividas Matulionis, prezidento vyriausiasis patarėjas.
„Lietuvos kariuomenės vertinimu, kariniu ir Lietuvos saugumo užtikrinimo požiūriu, pasirinkta teritorija yra pati tinkamiausia vieta – tai taip vadinamo Suvalkų koridoriaus dalis, besiribojanti su Lenkija ir Baltarusija“, – kalbėjo jis.
D. Matulionio teigimu, vadinamojo Suvalkų koridoriaus gynybai bus skiriamas ypatingas Lietuvos, Lenkijos ir NATO dėmesys.
„Poligono steigimas padidins saugumą šioje Lietuvos dalyje“, – sakė patarėjas.
VGT posėdyje taip pat nuspręsta išplėsti Tauragės poligoną į Jurbarko savivaldybę, dvigubai padidinant jo plotą.
„Prezidentas nuoširdžiai dėkoja savivaldybėms, šiuo atveju, Lazdijų ir Jurbarko merams, už gerą konstruktyvų bendradarbiavimą. Būtent šių poligonų steigimas svarbus vystant diviziją ir užtikrinant sąlygas kiek galima didesniam sąjungininkų pajėgų buvimui Lietuvoje“, – teigė D. Matulionis.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) pabrėžė, kad Tauragės poligono paskirtis nesikeis – tai įtvirtinta įstatymu, jame ir toliau vyks tik kariuomenės karinės technikos manevravimo ir taktinio judėjimo pratybos.
„Gyvybiškai aktualus klausimas“
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, kad Lietuva turi užtikrinti kokybiškas treniruotes tiek savo, tiek sąjungininkų kariams.
„Šiandien poligonų klausimas yra gyvybiškai aktualus ir svarbus Lietuvai, ir ypač Suvalkų koridorius, kurį visada akcentuojame kaip ypatingo dėmesio reikalaujančią teritoriją. Manau, kad tai strateginė vieta kurti vienam iš Lietuvos poligonų“, – kalbėjo R. Kaunas.
„Ypač noriu padėkoti savivaldybių merams būtent atsižvelgiant į valstybės poreikius, einant į kompromisą. Mes turėjome konstruktyvius dalykinius susitikimus, girdime savivaldybes, atliepsime savivaldybių poreikius, bendrausime su visuomene, bendruomene, kad dar aktyviau girdėtume. Ir namų darbai yra šiai dienai atlikti. Tikiuosi, kad po komunikacijos, po bendravimo savivaldybėse mes konstruktyviai judėsime į priekį“, – sakė jis.
Ministro teigimu, apie tikslius poligonų dydžius dar bus diskutuojama.
„Be abejo, kariuomenė mato savo poreikį, tačiau bendraujant su savivaldybėmis gali šiokios tokios korekcijos įvykti“, – sakė R. Kaunas.
Pasak ministro, tikslas yra, kad poligonai atsirastų iki 2030 metų, jų įrengimui ketinama skirti 140–150 mln. Eur.
Tikisi, kad girdės kiekvieną gyventoją
„Šis sprendimas yra istorinis, svarbus ir sukelsiantis tikrai ir labai daug diskusijų, dėl ko pasieksime tuos rezultatus – užtikrinsime, neabejoju, saugumą, o Lazdijų kraštui, esančiam Suvalkų koridoriuje, tai yra ypač prasminga ir reikalinga“, – po VGT posėdžio kalbėjo Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė.
„Man labai svarbu, kad būtų girdimas kiekvienas gyventojas, ypač Kapčiamiesčio krašto gyventojas, kad prasidėsiančios diskusijos dėl pačio poligono vystymo ir tolesnės visos eigos būtų kuo sklandesnės ir vyktų kaip įmanoma greičiau“, – teigė ji.
A. Miškinienė pažymėjo, kad klausimų gyventojams bus mažiau, jei institucijos teiks gyventojams visą reikiamą informaciją.
„Mano manymu, (problemos – BNS) sklandžiausiai bus sprendžiamos, jeigu bus atviras dialogas. Jeigu bus maksimaliai daug informacijos, jeigu nuo pat pradžios – tai reiškia, šiandien yra sprendimas priimtas, apie jį mes kalbame čia – nuosekliai tiek Lazdijų krašte, tiek tikiu, kad kitoje savivaldybėje, aiški, konkreti, tiksli informacija bus teikiama. Ir be abejo, aš tikiu, kad visos šalies tarnybos, atsakingos už saugumą, kurioms rūpinasi gyventojų, piliečių saugumu, bus dėmesingos ir tikrai talkins savivaldybei“, – kalbėjo Lazdijų merė.
Jurbarko meras Skirmantas Mockevičius teigė, kad sprendimas dėl Tauragės poligono išplėtimo ypač svarbus ir jo rajonui, kadangi didžioji dalis savivaldybės ribojasi su Rusija.
VERSLO TRIBŪNA
Lapkričio viduryje Europos Parlamentas pritarė teisės aktų paketui, kuriuo reikšmingai sumažinami įmonėms taikomi tvarumo atskaitomybės reikalavimai. Įsigaliojus pakeitimams, tvarumo ataskaitas teiktų tik įmonės, turinčios daugiau kaip 1750 darbuotojų ir viršijančios 450 mln. eurų metinę apyvartą. Išsamūs tiekimo grandinės patikrinimo reikalavimai liktų tik didžiausioms ES rinkos įmonėms – turinčioms daugiau nei 5000 darbuotojų ir 1,5 mlrd. eurų ar didesnę apyvartą.
Kauno technologijos universitetas (KTU) jau trečius metus iš eilės išlaiko stipriausio Lietuvoje inžinerines studijų programas vykdančio universiteto poziciją tarptautiniame Europos inžinerijos studijų reitinge „EngiRank“.
Kibernetinės atakos šiandien nieko nebestebina, svarbiausias klausimas – ne kada jos įvyks, bet ar bus pastebėtos ir suvaldytos laiku, ankstyvojoje fazėje. Kibernetinio saugumo įstatymas reikalauja, kad organizacijos stebėtų savo IT infrastruktūrą ir gebėtų aptikti bei valdyti incidentus. Pasak Telecentro kibernetinės ir informacijos saugos vadovo Grigorij Strelec, efektyviausias būdas tai įgyvendinti – Saugumo operacijų centras (SOC), kuris tampa ne tik organizacijos saugumo, bet ir reputacijos pagrindu.
Pinigų srautai iš II pensijų pakopos 2026 m. stipriausiai paveiks sveikatos sektorių, todėl rinkodaros pasirengimas tampa lemiamu faktoriumi. 2026 metais Lietuvos gyventojai atsiims dalį savo sukauptų lėšų iš antrosios pensijų pakopos fondų.
„Saugumo garantijos, kurios tikrai niekada nebus per didelės, jos mums labai svarbios, kadangi buvimas šalia besitreniruojančių karių, mūsų savivaldybės teritorijoje, mums labai svarbus“, – kalbėjo S. Mockevičius.
Mero nuomone, poligono plėtra prisidės ir prie regiono vystymosi.
„Šiandien išgirstas patikinimas – jo ekscelencijos prezidento, ministrų – apie tai, kad bus papildomas dėmesys savivaldybėms, kurios prisiėmė tą naštą valstybės gynimo, savo teritorijoje dislokuojant pajėgas, sudarant galimybę treniruotis, tai tikrai turėtų duoti naudą gyventojams“, – teigė S. Mockevičius.
Jis pažymėjo, kad poligono plėtra tiesiogiai nedaug palies Jurbarko krašto gyventojus, kadangi karinė teritorija plėsis ten, kur praktiškai nėra gyvenamųjų namų, daugiausia – miškai.
Nauda ir gyventojams, ir picerijoms
Kaip rašė BNS, spalio pradžioje Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir Lietuvos savivaldybių asociacija susitarė dėl naudų savivaldybėms, kuriose veikia ar bus steigiami kariniai poligonai.
„Poligonai nėra vien tiktai karinis objektas. Tai yra ir ekonominės investicijos. Investuodami į pačius poligonus sukursime apie 100 darbo vietų. Lygiagrečiai kursis paslaugų sektorius, plėsis galimybės verslams kurtis, nes pratybų metu, poligonų naudojimo metu atvykstančių karių gali būti 3.000–5.000“, – pasakojo R. Kaunas.
D. Matulionis sako, kad poligonai atneša naudą ir vietos gyventojams, ir vietos verslui.
„Savivaldybės turės gauti papildomus darbus būtent jų infrastruktūros vystymui, tai yra, finansuojant poligonus ir aplink esančioms gyvenvietėms būtiną kelių ir inžinerinę, taip pat elektros infrastruktūrą, plečiant sveikatos paslaugų infrastruktūrą, bei imantis papildomų veiksmų skatinant investicijas į naujų darbo vietų kūrimą Lazdijų ir Jurbarko savivaldybėse“, – sakė šalies vadovo patarėjas.
„Poligonų steigimas atneša ir tam tikrą ekonominę naudą, konkretus pavyzdys, kuris buvo paminėtas šiandien krašto apsaugos viceministro, kad Švenčionių savivaldybėje viena picerija per vieną dieną pardavė 500 picų. Na, ir atitinkamai paslaugų sektoriui poligono buvimas yra naudingas“, – teigė jis.
Pasak KAM, iki 2030 metų savivaldybėms su poligonais kasmet planuojama skirti po 25 mln. Eur Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos priemonėms savivaldybėse įgyvendinti, įskaitant kritinės svarbos infrastruktūros objektų apsaugą. Savivaldybių mobilizacijos pareigūnų funkcijoms ir pasirengimui stiprinti bus skiriama iki 5 mln. Eur.
KAM pranešė, kad Kapčiamiesčio poligono teritorija apims apie 14.600 hektarų, ten šiuo metu yra beveik 2.000 privačių sklypų, didžioji dalis jų – miško paskirties žemė.
Šiame poligone vyktų Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų karių pratybos ir kariniai mokymai, vienu metu galėtų treniruotis 3.500–4.000 karių, didesnio masto pratybos šiame poligone vyktų apie penkis kartus per metus ir truktų iki 10 dienų, mažesnės apimties vyktų nuolat.
Tuo metu Tauragės kariniame poligone vienu metu galėtų treniruotis keli šimtai karių, karinė technika ir ginklai Tauragės poligone bus naudojami tik su imitacinėmis priemonėmis, įaudyklų poligono teritorijoje nebus, o kovinis šaudymas nevyks.
Naujam brigados dydžio kariniam poligonui vietos ieškoma Lietuvoje siekiant sukurti nacionalinę diviziją, daugėjant sąjungininkų karių, augant šauktinių skaičiui ir rezervui, įsigyjant naujos karinės technikos. Vokietija žada Lietuvoje iki 2027 metų dislokuoti kelių tūkstančių karių brigadą.
Įsigis 100 pėstininkų kovos mašinų CV90
Po VGT posėdžio D. Matulionis taip pat pranešė, kad Lietuva įsigis 100 švediškų pėstininkų kovos mašinų CV90.
„Lietuva perka ne viena, bet dalyvauja bendrame šešių NATO valstybių įsigijime“, – teigė jis.
Jo teigimu, VGT įpareigojo sudarant sutartis dėl šių mašinų įsigijimo skirti dėmesį technikos komponentų gaminimui ir CV90 aptarnavimui Lietuvoje.
„Valstybės gynimo taryba pritarė galutiniam projekto įgyvendinimui, tuo pačiu įpareigoja sudarant sutartis skirti didelį dėmesį ir pramoniniam bendradarbiavimui Lietuvoje, gaminant konkrečius technikos komponentus ir užtikrinant technikos remonto ir aptarnavimo paslaugas“, – kalbėjo D. Matulionis.
Kaip pabrėžė prezidento patarėjas, CV90 yra nacionalinės divizijos vystymui labai svarbus pirkinys.
BNS rašė, kad Lietuva šių mašinų pirkime dalyvauja kartu su Suomija, Švedija, Norvegija, Estija ir Nyderlandais.
Minėtos šešios valstybės birželį pasirašė CV90 įsigijimo ketinimų protokolą, o lapkritį – techninį susitarimą, kuriame nustatyti konkretūs bendradarbiavimo principai, techniniai reikalavimai, veiksmų planas iki pagrindinio kontrakto pasirašymo.
KAM anksčiau skelbė, kad pasirašyti pagrindinį kontraktą planuojama 2026-ųjų pradžioje. CV90 pristatymas Lietuvai ir kitoms šalims numatomas nuo 2028 metų.
Perkama ketvirtosios kartos CV90 yra naujausia švedų gamintojo „BAE Systems Hagglunds“ pėstininkų kovos mašinos versija, pasižyminti aukštesniu apsaugos lygiu, pažangesniu valdymu ir ginkluote, galimybe integruoti nacionalines technologijas.
Anot KAM, CV90 platforma naudojama daugelyje NATO ir Europos šalių, o jos patikimumas patvirtintas realiomis kovinėmis operacijomis, įskaitant Ukrainoje.
