ES lengvina naštą įmonėms, tačiau tarptautiniai lūkesčiai išlieka: ką reikia žinoti apie EBPO gaires?
Vis dėlto, net ir sumažėjus ES reikalavimų apimčiai, verslo atsakomybė užtikrinti tiekimo grandinės tvarumą išlieka, įsitikinęs Lietuvos Nacionalinio koordinacinio centro (NKC) pirmininkas, advokatas Andrius Bambalas.
„ES reikalavimai dažnai laikomi pagrindiniu verslo tvarumo orientyru. Tačiau svarbu prisiminti, kad jie nėra vienintelis tarptautiniu mastu pripažintas standartas, įpareigojantis įmones užtikrinti išsamų patikrinimą (angl. due diligence). Lūkesčiai verslo atsakomybei taip pat numatomi tokiose tarptautinėse priemonėse kaip JT Pasaulinis susitarimas, TDO Trišalėje Deklaracijoje, EBPO gairės daugiašalėms įmonėms. Būtent pastarosios užima išskirtinę vietą tarp visų kitų rekomendacinio pobūdžio standartų. Nepaisant to, kad šios gairės nėra teisiškai privalomos, dėl jų nesilaikymo galima inicijuoti atskirojo atvejo procedūrą.“
Artėjant EBPO gairių daugiašalėms įmonėms jubiliejui, su Lietuvos NKC pirmininku kalbamės apie šio dokumento reikšmę verslui.
2026 m. bus minimas EBPO gairių daugiašalėms įmonėms penkiasdešimtmetis. Kuo išskirtinis šis dokumentas ir ką apie jį privalu žinoti įmonėms?
EBPO gairės yra plačiausios aprėpties tarptautinis tvarumo standartas. Lyginant su ES įmonių išsamaus patikrinimo direktyva, jos apima gerokai platesnį atsakingo verslo temų spektrą (pvz., į gaires įtrauktos tokios sritys kaip mokesčiai, konkurencija, atsakingas technologijų naudojimas). Gairių įgyvendinimą įsipareigoja užtikrinti 52 valstybės – visos EBPO valstybės narės, taip pat kitos šalys, kurios savanoriškai prisijungė prie gairių. Verslui visų pirma derėtų žinoti, kad EBPO gairėse yra numatytas mechanizmas, leidžiantis fiziniams ir juridiniams asmenims pranešti apie gairių pažeidimus. Tuo EBPO gairės išsiskiria iš kitų tarptautinių institucijų, pvz., JTO arba TDO, verslo atsakomybės standartų, kurie tėra rekomendaciniai – t.y., verslams nenumatoma atsakomybė už standartų nevykdymą.
ES reguliavimo srityje pastaruoju metu pastebima tendencija švelninti tvarumo standartus verslams. Įgyvendinus tvarumo teisės aktų paketo pakeitimus, reikalavimai teikti tvarumo ataskaitas ir vykdyti visos tiekimo grandinės išsamų patikrinimą bus taikomi tik didelėms įmonėms. Tokių įmonių Lietuvoje – vos kelios. Ar EBPO gairės taikomos visoms įmonėms be išimties?
EBPO gairės taikomos tik daugiašalėms įmonėms. Gairėse, vertinant ar įmonė yra daugiašalė, atsižvelgiama į platų kriterijų spektrą, tokių kaip tarptautinė įmonės struktūra ar veiklos tarptautinis pobūdis ir jos komercinė forma, tikslas ar veiklos vieta. Tai reiškia, jog jos skirtos toms įmonėms, kurios veikia daugiau nei vienoje šalyje – turi filialus, padalinius, vykdo veiklą užsienyje ar kurios yra užsienio įmonių filialai. Darbuotojų skaičius ir metinė apyvarta gairių taikymui įtakos neturi. Šia prasme EBPO gairių taikymas daug platesnis nei verslo atsakomybę reglamentuojančių ES teisės aktų, kurių nuostatos aktualios tampa tik įmonėms, turinčioms tam tikrą darbuotojų skaičių ir viršijančioms nustatytą metinės apyvartos ribą. Nors gairės nėra taikomos lokaliai veikiančiam verslui, tačiau jos išsamiai nurodo, ko yra tikimąsi iš atsakingo ar tvaraus verslo. Atitinkamai net ir lokalus verslas, norėdamas būti atsakingu verslu ar tvariu verslu, gali vadovautis gairėse nurodytais standartais.
Minėjote, kad nesilaikant gairėse numatytų tvarumo standartų, įmonės gali sulaukti skundų. Kokia tai procedūra?
Taip, daugiašalės įmonės gali būti skundžiamos dėl bet kurio gairėse numatyto standarto pažeidimo. Pareiškimus dėl galimų pažeidimų priima ir nagrinėja nacionaliniai koordinaciniai centrai, veikiantys visose gaires įgyvendinančiose valstybėse. Kai kurių šalių praktikoje šios procedūros gana dažnos. Skundai teikiami dėl pačių įvairiausių pažeidimų – nuo darbuotojų diskriminacijos, ribojimo jungtis į profesines sąjungas iki aplinkosaugos reikalavimų nepaisymo. Svarbu pabrėžti, kad vadovaujantis gairėmis, įmonės atsako ne tik už savo tiesioginę veiklą, bet ir už netiesioginį poveikį, kylantį vertės grandinėje, t.y. perkant prekes ar paslaugas iš užsienio tiekėjų, kurie patys tiesiogiai ar netiesiogiai prisideda prie gairių pažeidimo. Pavyzdžiui, visai neseniai Švedijos NKC sulaukė skundo dėl įmonės, gaminančios stebėjimo kameras, produkcijos panaudojimo Irane. Skundą pateikusi organizacija tvirtina, kad įmonės pagamintos stebėjimo kameros buvo naudojamos protestuotojams stebėti, nors pati įmonė teigia nevykdanti eksporto į Iraną. Tai parodo, jog įmonė gali būti vertinama atsakomybės požiūriu net ir tuomet, kai jos produktai panaudojami pažeidimams be tiesioginio jos dalyvavimo.
Jei NKC, išnagrinėjęs pareiškimą, nustato EBPO gairių pažeidimą, kokių pasekmių gali sulaukti įmonė?
NKC sprendimas nėra teismo sprendimas, tad įmonė negali būti teisiškai įpareigojama jį vykdyti. Visgi pagrindinė ir labiausiai juntama pasekmė – reputacinė žala. Jei įmonė atsisako bendradarbiauti nagrinėjant pareiškimą, ignoruoja prašymus pateikti informaciją, visa tai nurodoma NKC išvadose, kurios yra viešai skelbiamos EBPO duomenų bazėje. Tokia informacija tiesiogiai veikia įmonės įvaizdį, o tai gali turėti įtakos verslo santykiams ir finansavimo galimybėms. Pavyzdžiui, investuotojai gali nuspręsti trauktis iš įmonių, kurios nesilaiko EBPO gairių, verslo partneriai gali atsisakyti pirkti prekes ar paslaugas iš tokios bendrovės. Kai kuriose užsienio valstybėse, tokiose kaip Prancūzija ar Vokietija, yra priimti įstatymai, kurie reikalauja tokių valstybių įmones vertinti, kaip jų tiekimo grandinėse dalyvaujantys užsienio tiekėjai laikosi žmogaus teisių ar gamtos apsaugos standartų. Tačiau jei įmonė įsitraukia į pareiškimo nagrinėjimą, ir stengiasi įgyvendinti rekomendacijas, ji gali ne tik išvengti didesnės reputacinės žalos, bet ir sustiprinti atsakingo verslo įvaizdį. NKC misija visų pirma yra padėti susikalbėti abiem pusėms ir rasti konstruktyvų sprendimą. Todėl įmonei, sulaukus pareiškimo dėl galimo EBPO gairių pažeidimo, svarbiausia nevengti atsakomybės – bendradarbiauti, aiškiai komunikuoti, nurodyti veiksmus, kurių įmonė imasi siekdama įgyvendinti atsakingo verslo ar tvaraus verslo principus, ir spręsti pastebėtas rizikas.
Lietuvos nacionalinio koordinacinio centro veiklą koordinuoja Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija.
