JAV siūlo Ukrainai „panašias į NATO“ saugumo garantijas, tikisi, kad Rusija sutiks
Skirtingos Kyjivo ir Vašingtono pozicijos dėl teritorijų išlieka
Papildymai visame tekste
Ne vieną valandą sekmadienį ir pirmadienį trukusias derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Berlyne JAV pareigūnai pavadino teigiamomis ir pareiškė, kad prezidentas Donaldas Trumpas vėliau pirmadienį paskambins Ukrainos ir Europos lyderiams, kad paskatintų sudaryti susitarimą.
JAV pareigūnai įspėjo, kad Ukraina taip pat turi priimti susitarimą, kuris, jų teigimu, suteiktų saugumo garantijas, atitinkančias NATO penktąjį straipsnį, pagal kurį puolimas prieš vieną sąjungininką laikomas puolimu prieš visus.
„To susitarimo pagrindas iš esmės yra turėti tikrai, tikrai tvirtas garantijas – panašias į penktojo straipsnio, – taip pat labai, labai stiprų atgrasymo veiksnį“, kalbant apie Ukrainos kariuomenės dydį, sakė vienas JAV pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
„Tos garantijos nebus siūlomos amžinai. Tos garantijos siūlomos dabar, jei bus pasiektas tinkamas sprendimas“, – sakė jis.
D. Trumpas anksčiau buvo atmetęs oficialaus Ukrainos įstojimo į NATO galimybę ir stojęs Rusijos pusėn, Kyjivo siekį įstoti į Aljansą pavadinęs priežastimi, dėl kurios Maskva 2022 metais pradėjo invaziją į Ukrainą.
Kitas JAV pareigūnas pareiškė esąs tikras, kad Rusija palaikys susitarimą.
„Manau, ukrainiečiai, kaip ir europiečiai, jums pasakytų, kad tai yra tvirčiausias saugumo protokolų rinkinys, kokį jie kada nors matė. Tai labai, labai stiprus rinkinys“, – sakė antrasis pareigūnas.
„Tikiuosi, kad rusai jį peržiūrės ir pasakys sau: „Gerai, nes mes neturime ketinimų – mes patikėsime jų žodžiu – mes neturime ketinimų pažeisti“, – sakė jis.
„Bet pažeidimai bus sprendžiami pagal saugumo paketą“, – pridūrė pareigūnas.
Dėl teritorijų pozicijos skiriasi
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis patvirtino, kad derybose su JAV pasiuntiniais buvo padaryta pažanga Vašingtono saugumo garantijų Ukrainai klausimu.
„Šiuo klausimu padarėme pažangą. Susipažinau su kariuomenės iki šiol parengtomis detalėmis ir jos atrodo labai geros, nors tai tik pirmasis projektas“, – žurnalistams Berlyne sakė V. Zelenskis.
Tačiau Ukrainos prezidentas pažymėjo, kad Kyjivas ir Vašingtonas vis dar laikosi skirtingų pozicijų pagrindiniu Ukrainos teritorijų atidavimo klausimu.
„Buvo pakankamai diskutuota dėl teritorijų, ir, atvirai sakant, manau, kad mūsų pozicijos vis dar skiriasi, bet tikiu, kad mano kolegos išgirdo mano asmeninę poziciją“, – žurnalistams sakė V. Zelenskis.
Vienas iš JAV pareigūnų pripažino, kad dėl teritorijų susitarimo nepasiekta.
D. Trumpas yra sakęs, jog yra neišvengiama, kad Ukraina turės atiduoti Rusijai teritorijų, o tai yra nepriimtina V. Zelenskiui po to, kai jo šalis beveik ketverius metus gynėsi nuo Rusijos pajėgų, be to, tai padaryti neleidžia ir šalies konstitucija.
Anot JAV pareigūno, amerikiečių derybininkai su V. Zelenskiu aptarė idėją teritorijoje, dėl kurios dabar kovoja karinės pajėgos, įkurti „ekonominę laisvąją zoną“.
„Mes daug laiko praleidome bandydami apibrėžti, ką tai reikštų, kaip tai veiktų. Ir galiausiai, jei mums pavyks tai apibrėžti, tada tikrai priklausys nuo šalių, kaip išspręsti galutinius suvereniteto klausimus“, – sakė pareigūnas.
Anksčiau pirmadienį apie derybas informuotas pareigūnas AFP pranešė, jog JAV derybininkai vis dar laikosi pozicijos, kad Ukraina turėtų perduoti rytinių Donecko ir Luhansko regionų, bendrai vadinamų Donbasu, kontrolę kaip taikos derybų su Rusija sąlygą.
Deryboms Berlyne vadovavo Steve'as Witkoffas, D. Trumpo verslo draugas ir specialusis pasiuntinys, bei Jaredas Kushneris, D. Trumpo žentas.
F. Merzas: negebėjimas panaudoti įšaldyto turto – pakenks ES
V. Zelenskis po derybų su amerikiečiais pirmadienį su vokiečių kancleriu Friedrichu Merzu dalyvavo Vokietijos ir Ukrainos verslo forume.
F. Merzas spaudos konferencijoje pareiškė, kad derybos suteikė „galimybę tikram taikos procesui“, ir pagyrė JAV už „reikšmingų“ saugumo garantijų pasiūlymą.
F. Merzas sakė, kad bet koks ugnies nutraukimas turi būti „užtikrintas esminėmis teisinėmis ir materialinėmis JAV ir Europos saugumo garantijomis, kurias JAV pateikė čia, Berlyne, kaip teisines ir materialines garantijas“.
VERSLO TRIBŪNA
Lapkričio viduryje Europos Parlamentas pritarė teisės aktų paketui, kuriuo reikšmingai sumažinami įmonėms taikomi tvarumo atskaitomybės reikalavimai. Įsigaliojus pakeitimams, tvarumo ataskaitas teiktų tik įmonės, turinčios daugiau kaip 1750 darbuotojų ir viršijančios 450 mln. eurų metinę apyvartą. Išsamūs tiekimo grandinės patikrinimo reikalavimai liktų tik didžiausioms ES rinkos įmonėms – turinčioms daugiau nei 5000 darbuotojų ir 1,5 mlrd. eurų ar didesnę apyvartą.
Kauno technologijos universitetas (KTU) jau trečius metus iš eilės išlaiko stipriausio Lietuvoje inžinerines studijų programas vykdančio universiteto poziciją tarptautiniame Europos inžinerijos studijų reitinge „EngiRank“.
Kibernetinės atakos šiandien nieko nebestebina, svarbiausias klausimas – ne kada jos įvyks, bet ar bus pastebėtos ir suvaldytos laiku, ankstyvojoje fazėje. Kibernetinio saugumo įstatymas reikalauja, kad organizacijos stebėtų savo IT infrastruktūrą ir gebėtų aptikti bei valdyti incidentus. Pasak Telecentro kibernetinės ir informacijos saugos vadovo Grigorij Strelec, efektyviausias būdas tai įgyvendinti – Saugumo operacijų centras (SOC), kuris tampa ne tik organizacijos saugumo, bet ir reputacijos pagrindu.
Pinigų srautai iš II pensijų pakopos 2026 m. stipriausiai paveiks sveikatos sektorių, todėl rinkodaros pasirengimas tampa lemiamu faktoriumi. 2026 metais Lietuvos gyventojai atsiims dalį savo sukauptų lėšų iš antrosios pensijų pakopos fondų.
„Tai tikrai puiku. Tai labai svarbus žingsnis į priekį, kurį labai sveikinu“, – sakė jis.
V. Zelenskis spaudos konferencijoje paragino panaudoti įšaldytą Rusijos turtą „gynybai nuo Rusijos agresijos“.
Europos Sąjungai (ES) stengiantis susitarti dėl plano, kaip panaudoti šį turtą Kyjivui padėti, V. Zelenskis pažymėjo: „Šios lėšos turi tikrai ir visiškai pasitarnauti gynybai nuo Rusijos agresijos. Tai teisinga, tai protinga ir tai turi būti įmanoma.“
F. Merzas savo ruožtu pareiškė, kad galutinis ES plano dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo Ukrainos gynybai finansuoti parengimas yra „svarbus klausimas“, kurį reikia nedelsiant išspręsti.
„Jei mums nepavyks to padaryti, bus keleriems metams, o gal ir ilgiau, smarkiai pakenkta Europos Sąjungos gebėjimui veikti ir mes parodysime pasauliui, kad nesugebame susivienyti ir veikti tokiu svarbiu mūsų istorijos momentu“, – sakė F. Merzas, kalbėdamas apie planą, kuris bus svarstomas šią savaitę vyksiančiame ES aukščiausiojo lygio susitikime.
Intensyvios derybos
Pirmadienį vakare V. Zelenskis ir F. Merzas susitinka su daugybe Europos vadovų, tarp kurių, anot Berlyno, bus Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas, taip pat britų premjeras Keiras Starmeris, Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni, Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas ir Suomijos prezidentas Alexander'as Stubbas.
Taip pat laukiama NATO vadovo Marko Rutte ir Europos Komisijos (EK) vadovės Ursulos von der Leyen.
Prie vakare rengiamo susitikimo taip pat prisijungs JAV derybininkai S. Witkoffas ir J. Kushneris. Laukiama ir D. Trumpo skambučio.
V. Zelenskis teigia, kad, nors griežto termino susitarimui užbaigti nėra, Vašingtonas norėtų, kad susitarimo kontūrai būtų parengti iki Kalėdų.
Ukrainiečių lyderis sekmadienį sakė: „Svarbiausia, kad planas būtų kuo teisingesnis, pirmiausia Ukrainai, nes Rusija pradėjo karą.“
