Kultūros komitetas pritarė LRT pataisų projektui, opozicija svarsto skelbti nepasitikėjimą Seimo vadovu
Kultūros komitete už LRT pataisų projektą balsavo visi keturi komiteto posėdyje dalyvavę nariai iš valdančiosios koalicijos – socialdemokratai Kęstutis Vilkauskas, Vytautas Grubliauskas, Indrė Kižienė ir „aušrietis“ Petras Dargis.
Antradienį projektą numatyta svarstyti plenariniame parlamento posėdyje, o ketvirtadienį – priimti.
Seimo opozicijos nariai pirmadienį Kultūros komiteto posėdyje nedalyvavo dėl, anot jų, Seimo statuto, Konstitucijos, Žiniasklaidos laisvės akto pažeidimų.
Per Kultūros komiteto posėdį valdantieji atmetė opozicijos ir teisininkų teiktus siūlymus minėtam projektui. Jų buvo registruota daugiau kaip 110. Didžioji jų dalis – šmaikštūs, ironiški ar net absurdiški, taip atskleidžiant požiūrį į projektą.
Visų pasiūlymų pirmadienį nespėta apsvarstyti, tada žadama padaryti kažkada vėliau.
Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė ragino Kultūros komiteto narius atmesti ir nebesvarstyti LRT įstatymo pakeitimo.
„Manome, kad tai, ką jūs darote dabar, yra pasityčiojimas iš teisėkūros. Melas nėra dialogas, galios demonstravimas nesiskaitant su Konstitucija ir įstatymais – ne demokratija. Valstybė, kuri veikia – tai ne įstatymų stūmimas buldozeriu“, – teigė ji.
LRT tarybos narys Deimantas Jastramskis priminė, kad visuomeninio transliuotojo taryba prašė palikti dabar nustatytą balsų skaičių, reikalingą atleisti direktorių, tai yra du trečdalius.
Pasak jo, LRT tarybos nariai skiriami viešai, tad logiška, kad ir generalinis direktorius būtų skiriamas atviru balsavimu.
Be to, anot D. Jastramskio, siūlymas, kad transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas nepatvirtinus jo veiklos ataskaitos, sukelia koliziją, mat tai yra ne vien direktorės, bet ir tarybos ataskaita.
Kitas LRT tarybos narys Renaldas Gudauskas opozicijos elgesį prilygino iš Baltarusijos leidžiamiems kontrabandiniams balionams.
„Noriu išreikšti didžiulę pagarbą komiteto nariams, kurie dabar dirba, komiteto vadovui, kuris atlaikė tą turbūt iš Lukašenkos režimo išmoktą kontrabandinių balionų skraidinimo taktiką, kad būtų dezorganizuotas darbas Vilniaus oro uoste. Jie viską padarė, kad būtų dezorganizuotas komiteto darbas, piktina bendra nuotaika, piktina ignoravimas bendrųjų vertybių“, – sakė jis.
Praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė valdančiųjų socialdemokratų, „valstiečių“ ir „aušriečių“ LRT įstatymo pakeitimo projektui, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius gali būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12, motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu.
Tiek LRT, tiek Žurnalistų profesionalų asociacija teigia, kad skubiai ir be išsamaus aptarimo su bendruomene teikiami projektai kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui, žiniasklaidos laisvei.
Dėl grėsmės žodžio laisvei praėjusią savaitę surengtame mitinge prie Seimo dalyvavo mažiausiai 10.000 žmonių. Protesto akcijos bus tęsiamos ir šią savaitę.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Svarsto dėl nepasitikėjimo procedūros J. Olekui
Seimo opozicija reikalauja „padėti į stalčių“ projektą dėl lengvesnio LRT vadovo atleidimo, taip pat Seimo valdybos sprendimu sudaryti darbo grupę ir pradėti diskusiją dėl pataisų. Taip pat svarstoma inicijuoti nepasitikėjimo procedūrą Seimo vadovui.
„Kadangi matome, kad chaosas tęsiasi, politinė suirutė tęsiasi ir už tai tenka atsakomybė – asmeninė ir politinė – Seimo pirmininkui J. Olekui, noriu pasakyti, kad bręsta – ir rimtai svarstome – dėl nepasitikėjimo procedūros pradžios Seimo pirmininkui J. Olekui“, – sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Laurynas Kasčiūnas.
Jo teigimu, nepasitikėjimo procedūros tikimybė smarkiai išaugtų, jeigu Seimas šią savaitę priimtų LRT įstatymo pakeitimus, lengvinančius nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimą.
Opozicija taip pat tikino surinkusi reikiamus parašus dėl neeilinio posėdžio organizavimo sausio 12 dieną, kuriame ir siūlytų pradėti nepasitikėjimo procedūrą.
VERSLO TRIBŪNA
Lapkričio viduryje Europos Parlamentas pritarė teisės aktų paketui, kuriuo reikšmingai sumažinami įmonėms taikomi tvarumo atskaitomybės reikalavimai. Įsigaliojus pakeitimams, tvarumo ataskaitas teiktų tik įmonės, turinčios daugiau kaip 1750 darbuotojų ir viršijančios 450 mln. eurų metinę apyvartą. Išsamūs tiekimo grandinės patikrinimo reikalavimai liktų tik didžiausioms ES rinkos įmonėms – turinčioms daugiau nei 5000 darbuotojų ir 1,5 mlrd. eurų ar didesnę apyvartą.
Kauno technologijos universitetas (KTU) jau trečius metus iš eilės išlaiko stipriausio Lietuvoje inžinerines studijų programas vykdančio universiteto poziciją tarptautiniame Europos inžinerijos studijų reitinge „EngiRank“.
Kibernetinės atakos šiandien nieko nebestebina, svarbiausias klausimas – ne kada jos įvyks, bet ar bus pastebėtos ir suvaldytos laiku, ankstyvojoje fazėje. Kibernetinio saugumo įstatymas reikalauja, kad organizacijos stebėtų savo IT infrastruktūrą ir gebėtų aptikti bei valdyti incidentus. Pasak Telecentro kibernetinės ir informacijos saugos vadovo Grigorij Strelec, efektyviausias būdas tai įgyvendinti – Saugumo operacijų centras (SOC), kuris tampa ne tik organizacijos saugumo, bet ir reputacijos pagrindu.
Pinigų srautai iš II pensijų pakopos 2026 m. stipriausiai paveiks sveikatos sektorių, todėl rinkodaros pasirengimas tampa lemiamu faktoriumi. 2026 metais Lietuvos gyventojai atsiims dalį savo sukauptų lėšų iš antrosios pensijų pakopos fondų.
Seimo statutas numato, jog sprendimas atleisti dėl nepasitikėjimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.
Toliau nedalyvaus posėdžiuose
Opozicija siekia, kad dėl LRT įstatymo pataisų būtų atliktas projekto ekspertinis vertinimas. Kol to nebus padaryta, politikai žada boikotuoti Seimo posėdžius.
„Galima pasakyti labai aiškiai, kad ir toliau nedalyvausime Seimo ir komitetų posėdžiuose, išskyrus registraciją į posėdžius ir balsuojant valstybinės reikšmės klausimais bei pristatant savo pasiūlymus“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
„Rytoj mes, visi įregistravę į Seimo posėdį 10 valandą ryto, kelsimės į Konstitucijos salę, kur paprastai posėdžiauja visos opozicinės partijos. Ir tai bus mūsų parlamentinis pasipriešinimo štabas, vieta, kur mes ir toliau koordinuosime savo veiksmus“, – tikino parlamentaras.
Opozicijos teigimu, praėjusio ketvirtadienio Seimo posėdžio tvarka kelia klausimų, todėl priėmus įstatymą bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą.
„Labiausiai stebina toks nemokšiškumas ir teisės ignoravimas, kas vyko Seime. Net ir savo juodus darbus, kuriuos nusprendė daryti, turi daryti laikantis procedūrų ir įstatymo raidės. Tai nepasiruošimas, nesiskaitymas su Seimo statutu rodo blogą precedentą teisėkūros procese. Taip negalima daryti“, – kalbėjo demokratų lyderis Saulius Skvernelis.
Ragina sulaukti etikos sargų verdikto
Dar prieš spaudos konferenciją Seimo Etikos ir procedūrų komisija nusprendė pradėti tyrimą, ar praėjusio ketvirtadienio popietinis posėdis vyko teisėtai, ar svarstant LRT įstatymo pataisas nepadaryta kitų Seimo statuto pažeidimų.
Išvadą tikimasi parengti dar pirmadienį. Antradienio rytą vyks dar vienas neeilinis Etikos komisijos posėdis ir tuomet tikimasi patvirtinti išvadą.
Pasak L. Kasčiūno, įprasta praktika rodo, jog etikos sargams pradėjus tyrimą, jokie svarstymai nevyksta, daromos pertraukos ir laukiama, kuo tyrimas pasibaigs.
Kreipsis į prezidentą, europarlamentarus
Tuo metu Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, jog opozicinių partijų pirmininkai sieks susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda ir prašys jo vetuoti LRT įstatymo pataisas.
„O jei jo tokia pat nuomonė, tuomet prisiimti ir dalį atsakomybės už tai, kas daroma su visuomeniniu transliuotoju, su spaudimu žiniasklaidai ir vėlgi, grįžtu, su parlamentinėmis procedūromis. Manome, kad tai svarbu“, – kalbėjo ji.
„Manome, kad tai yra šią savaitę ypatingai svarbus klausimas tada, kada dar įstatymas nėra kol kas priimtas ir prezidento vaidmuo, prezidento žodis, įsitraukimas galėtų padaryti įtaką valdančiųjų greičiui šių pataisų svarstymo ir priėmimo“, – tikino politikė.
Parlamentarė taip pat pažymėjo, jog opozicinių europinių politinių šeimų atstovai kreipsis į Europos Parlamento socialdemokratus, prašydami didinti spaudimą.
Pasak V. Čmilytės-Nielsen, svarstoma į Seimo tribūną kviesti kultūros ministrę socialdemokratę Vaidą Aleknavičienę.
