Seimas: Gynybos fondo lėšos galės būti naudojamos kariniam mobilumui ir kitąmet
Parlamentas antradienį priėmė tai numatančias opozicijos kritikuotas Valstybės gynybos fondo pataisas. Už jas balsavo 71 Seimo narys, vienas prieštaravo, dar 30 susilaikė.
Vyriausybės siūlytos pataisos numato, kad karinio mobilumo projektai iš fondo galės būti finansuojami ir po 2025-ųjų – nustojus galioti laikinajam bankų solidarumo įnašui.
Buvusi krašto apsaugos ministrė socialdemokratė Dovilė Šakalienė pabrėžė, kad sprendimą, kaip konkrečiai panaudoti Gynybos fondo lėšas, priims Vyriausybė.
„Vyriausybė laikys tą egzaminą, ar tie 700 mln. Eur bus skirti gynybai, ar ne. Dabar turime padaryti tą žingsnį, kuris iš esmės tą pasitikėjimo ar nepasitikėjimo kreditą Vyriausybei ir suteiks“, – Seimo posėdyje sakė D. Šakalienė.
Dalis fondo lėšų transporto ir kelių infrastruktūrai gali būti naudojamos ir dabar, tačiau tokia galimybė susieta su įplaukomis iš bankų solidarumo įnašo.
Gynybos fondą sudaro lėšos, surinktos iš didesnių mokesčių. Jis kitąmet sieks 700 mln. Eur ir patenka į bendrus asignavimus gynybai, siekiančius apie 4,8 mlrd. Eur, arba 5,38% bendrojo vidaus produkto (BVP).
Nerimauja, kad Gynybos fondas netaptų „asfaltavimo fondu“
Seimas nepritarė konservatorių pasiūlymui, kad nuo 2026-ųjų fondo lėšomis karinio mobilumo projektai nebebūtų finansuojami.
Frakcijos narės Gintarės Skaistės teigimu, Vyriausybės siūlomos pataisos teoriškai leis visą Gynybos fondą skirti keliams, nors šie pinigai turėtų būti leidžiami su krašto apsauga tiesiogiai susijusiems tikslams.
„Pavadinam gynyba tai, kas nėra gynyba: „Via Baltica“ magistralė, Krunos tiltelis, tiltas per Nerį prie Kauno – visa tai yra dviguba paskirtis ir visa tai galime įkišti į Gynybos fondą“, – sakė G. Skaistė.
„Gynybos fondas pagal šitą reguliavimą teoriškai gali tapti asfaltavimo fondu“, – sakė kitas konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
Pasak jo, tai leidus gali būti iškreiptas kitąmet suplanuotas rekordinis 5,38% BVP finansavimas gynybai, kai dalis šių asignavimų bus išleista ne gynybos reikmėms, o keliams – anot jo, tai keltų riziką iki 2030-ųjų neišvystyti viso pajėgumo karinės divizijos.
Liberalas Simonas Gentvilas įžvelgė pavojų, kad įteisinus šiuos pakeitimus Gynybos fondo lėšos galės būti „permestos į savivaldybių trinkeles“ ar kitus nekarinius savivaldos projektus.
BNS anksčiau rašė, kad pasikeitusi NATO metodika leidžia į gynybos finansavimo dalį įskaičiuoti ir tiesiogiai su gynyba nesusijusias lėšas, pavyzdžiui, karinio mobilumo projektus.
Tai atvėrė duris Vyriausybei liberaliau traktuoti Aljansui pateikiamas išlaidas gynybai, tarp jų – ir tuos pačius karinio mobilumo projektus, ir asignavimus civilinei saugai.
