Ministras J. Taminskas – apie atsaką į hibridines atakas, vežėjų situaciją ir technines apžiūras

Baltarusijos hibridiniai išpuoliai prieš Europą vyksta jau ne pirmą kartą: prieš kelerius metus Minsko režimas buvo pasitelkęs plataus masto neteisėtą migrantų gabenimą, dabar – pavojų civilinės aviacijos saugumui keliančius balionus ir vilkikų suėmimus. Be to, Baltijos jūros regiono šalys susiduria su vis dažnesniais GPS signalo slopinimo ir klastojimo atvejais, kuriuos sukelia sistemingi, pasikartojantys ir tyčiniai Rusijos bei Baltarusijos režimų veiksmai. Tai pabrėždamas ministras teigė, kad su hibridinėmis atakomis susiduriame ne vieni – įkaitais tampa visos ES piliečiai. 

„Grėsmės toliau auga ir plečiasi geografine prasme. Matome tendenciją, kad ši veikla įgauna koordinuotumo ir sistemiškumo bruožų, todėl hibridines atakas iš Rusijos ir Baltarusijos galime atremti tik kartu“, – ketvirtadienį ES ministrams teigė J. Taminskas. 

Kaip atsaką į hibridines atakas ministras įvardija būtinybę stiprinti ES oro erdvės stebėjimo pajėgumus ir aviacijos infrastruktūros apsaugą. Taip pat siūloma sutarti dėl civilinės aviacijos ir teisėsaugos institucijų atsakomybės sričių. Susisiekimo ministras pažymi – Lietuva jau renka įrodymus Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijai (ICAO), skaičiuoja žalą ir ketina kreiptis į ES Teisingumo Teismą. 

Hibridinėms atakoms atremti – partnerių parama 

Baltarusijos hibridinės atakos klausimas aptarinėjamas įvairiais formatais šalies ir tarptautiniu lygiu. Anot J. Taminsko, tvirtą palaikymą Lietuvai išreiškė ES komisarai – už gynybą ir kosmosą atsakingas Andrius Kubilius bei už transportą ir turizmą – Apostolos Tzitzikostas, patvirtinęs, jog artimiausiu metu apsilankys Lietuvoje, susipažins su šia krize iš arti ir įvertins galimas pagalbos priemones. Kartu ieškoti bendrų sprendimų dėl vežėjų sutarta ir su Lenkijos kolega Dariuszu Klimczaku. Susitikimuose su Europos Komisijos atstovais ministras akcentavo „Rail Baltica“, „Via Baltica“, alternatyviojo Suvalkų koridoriaus svarbą. Šie projektai jau įtraukti į naujai formuojamus ES karinio mobilumo koridorius ir reikšmingai sustiprins NATO rytinį flangą. Taip pat labai svarbu, kad ES ir toliau užtikrintų ilgalaikį bei pakankamą valstybių karinio mobilumo poreikių finansavimą, teikdama prioritetą rytinėms ES narėms, turinčioms sieną su Rusija bei Baltarusija.  

Lietuva išgirsta – kasmetinės techninės apžiūros nebus privalomos 

Kita svarbi žinia iš Briuselio – ES transporto ministrai sutarė leisti pačioms valstybėms apsispręsti dėl senesnių kaip 10 metų automobilių techninių apžiūrų dažnio.

„Reikalavimas kasmet atlikti technines apžiūras nepagerintų eismo saugumo, tik sukeltų papildomą naštą vairuotojams. Mūsų duomenys aiškiai rodo, kad nors automobiliai Lietuvoje yra senesni, tačiau jie tvarkingi, o didžiąją dalį avarijų lemia pačių vairuotojų elgesys, orų sąlygos, o ne transporto priemonių amžius ar techninės charakteristikos“, – sakė ministras J. Taminskas. 

Susisiekimo ministerijos duomenimis, Lietuvoje daugiau nei 80 proc. automobilių yra senesni nei 10 metų, todėl kasmetinė apžiūra būtų paveikusi apie 1,5 mln. gyventojų. 

„Ne kiekvienam paprasta kasmet rasti papildomų lėšų, ypač jei vairuoji senesnį automobilį, taip pat ir papildomo laiko techninei apžiūrai, kai ji realiai nesprendžia pagrindinių saugumo problemų“, – priduria J. Taminskas. Anot jo, dar pavasarį pristačius klausimą Briuselyje, buvo svarbu sugrįžti į Lietuvą ir išgirsti verslą, kuris įspėjo, kad toks pokytis kelis kartus padidintų eiles prie techninių apžiūrų centrų, o tam pasiruošti reikėtų ne vienerių metų.

Taryboje taip pat atsisakyta reikalavimo tikrinti lengvųjų krovininių transporto priemonių (N1 kategorijos) išmetamųjų teršalų emisijas praėjus vos vieneriems metams nuo pirmosios registracijos. Pačios valstybės narės galės pasirinkti, ar šias transporto priemones tikrinti kelyje, ar dažnesnių periodinių apžiūrų metu.   

Visgi vienas klausimas lieka atviras: Europos laikinosios periodinės techninės apžiūros sertifikatas, kuris bus išduodamas užsienyje atlikus M1 arba N1 transporto priemonės periodinę techninę apžiūrą ir galiotų iki 6 mėnesių. 

„Siekiame didesnės ambicijos dėl kitoje šalyje atliktos techninės apžiūros pripažinimo visoje ES. Atrodytų labai keista, jei šis sertifikatas galiotų tik pusmetį, nors apžiūra atliekama vadovaujantis ta pačia direktyva ir metodika. Tikiuosi, kad artėjančiose derybose su Europos Parlamentu pavyks pasiekti kompromisą ir šiuo klausimu“, – vylėsi J. Taminskas. 

Pagalba Ukrainai – nelaukiant karo pabaigos 

Briuselyje J. Taminskas kartu su Kanados, Ukrainos ir Švedijos atstovais pasirašė deklaraciją dėl Ukrainos transporto infrastruktūros atstatymą remsiančio tarptautinio fondo įsteigimo. Tikimasi, kad naujasis fondas pradės veikti 2026 m. Prie jo jau kviečiamos prisijungti ir kitos valstybės.  Susisiekimo ministras įsitikinęs – Ukrainos atstatymas turi prasidėti dabar, nelaukiant karo pabaigos. 

„Kai galvojame apie Ukrainos susisiekimo atkūrimą, matome ne tik kelius ar geležinkelius. Matome žmonių ryšius tiek viduje, tiek su Vakarų Europa, jų galimybes grįžti namo, judėti laisvai jau dabar, nelaukiant karo pabaigos. Todėl Lietuva pasirengusi padėti ne dėl pareigos, o nuoširdžiai tikėdama, kad kartu galime atstatyti ir infrastruktūrą, ir žmonių viltį“, – kalbėjo J. Taminskas. 

Skaičiuojama, kad vien 2024 m. Ukrainos transporto infrastruktūrai padaryta žala viršijo 38 mlrd. JAV dolerių. Itin didelių nuostolių yra patyręs šalies laivininkystės sektorius, jūrų uostai, civilinės aviacijos infrastruktūra, geležinkelių ir sausumos keliai. Numatoma, kad fondas bendradarbiaus su pagrindinėmis tarptautinėmis finansų institucijomis – Pasaulio banku, Europos investicijų banku ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku, o jo administravimas bus grindžiamas aukščiausiais skaidrumo ir ES standartais.  

Pernai pirmininkaudama Tarptautiniam transporto forumui, Lietuva kartu su Kanada, Švedija ir Ukraina įkūrė specialią bendradarbiavimo grupę CIG4U (Common Interest Group for Transport in Ukraine), kuri prisideda prie Ukrainos atstatymo projektų transporto srityje. Parama Ukrainai išlieka vienu svarbiausių susisiekimo ministro J. Taminsko tarptautinės darbotvarkės prioritetų.