ES susitarė atidėti verslo kritikuotų aplinkosaugos ir žmogaus teisių taisyklių įsigaliojimą iki 2029 m.
Skelbiama, kad tai yra susitarimo, kuriuo siekiama sušvelninti taisykles, vadinamas pernelyg sudėtingomis verslui, dalis.
Valstybėms narėms atstovaujančios Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Parlamento (EP) derybininkai per naktį pasiekė susitarimą supaprastinti du teisės aktus, kuriuos gyrė pilietinės visuomenės grupės, bet įmonės kritikavo.
„Mes įvykdėme savo pažadą sumažinti naštą verslui, sušvelninti taisykles bei padidinti ES konkurencingumą“, – sakė Danijos, kuri rotacijos tvarka pirmininkauja ES Tarybai, Europos reikalų ministrė Marie Bjerre.
„Tai svarbus žingsnis siekiant mūsų bendro tikslo – sukurti palankesnę verslo aplinką, kuri padėtų mūsų įmonėms augti ir diegti inovacijas“, – tvirtino ji.
Susitarimas buvo sudarytas tuo metu, kai susirūpinimas dėl vangaus Europos ekonomikos augimo nukreipė Bendrijos dėmesį į konkurencingumą ir atitraukė jį nuo Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen pirmosios kadencijos klimato ir aplinkosaugos tikslų, kas sukėlė nerimą aplinkosaugos aktyvistams.
Tai paskatino platesnio masto verslui palankią iniciatyvą sumažinti ES biurokratiją, stabdant daugybę įstatymų, kurie dar neįsigaliojo.
Pirmasis tekstas, kurio taisykles antradienį susitarė sušvelninti ES įstatymų leidėjai ir valstybės narės, yra Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyva (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive, CSRD), pagal kurią didelės įmonės privalo investuotojams ir kitiems „suinteresuotiesiems subjektams“ teikti informaciją apie savo poveikį klimatui ir išmetamųjų teršalų kiekį, taip pat apie veiksmus, kurių imtasi siekiant juos apriboti.
Antrasis tekstas yra Įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo direktyva (angl. Corporate Sustainability Due Diligence Directive, CSDDD), reikalaujantis, kad didelės įmonės visame pasaulyje pašalintų savo tiekimo grandinių „neigiamą poveikį žmogaus teisėms ir aplinkai“.
Susitarimas apriboja CSRD taikymo sritį įmonėmis, turinčiomis daugiau nei 1.000 darbuotojų ir kurių grynoji apyvarta yra ne mažesnė kaip 450 mln. Eur, o CSDDD bus taikoma tik įmonėms, turinčioms virš 5.000 darbuotojų ir kurių apyvarta siekia 1,5 mlrd. Eur.
Dėl to nuspręsta iki 2029-ųjų liepos atidėti naujų aplinkosaugos ir žmogaus teisių taisyklių įsigaliojimą ir visiškai panaikinti įmonių įsipareigojimą priimti klimato kaitos švelninimo pereinamojo laikotarpio planą.
Vokietijos žaliųjų įstatymų leidėja Anna Cavazzini kritikavo pakeitimus, apkaltindama parlamento ir valstybių narių konservatorius „įkalus paskutinę vinį į įstatymo, kuriuo siekiama išvalyti įmonių tiekimo grandines, karstą“.
CSDDD komisija pasiūlė 2022-aisiais, parlamentarams sustiprinus spaudimą po 2013-aisiais Bangladeše įvykusios drabužių fabriko pastato „Rana Plaza“ griūties, per kurią žuvo mažiausiai 1.134 žmonės.
Jos patvirtinimas 2024-aisiais buvo vadinamas istoriniu įvykiu ir svarbiu žingsniu kovoje už planetos išsaugojimą ir geresnes darbo sąlygas visame pasaulyje.
Antradienį pasiektas susitarimas yra preliminarus. Jį dar turi patvirtinti Taryba ir parlamentas.
