Ne tik II pakopos fondai: kokia investicijų dėlionė užtikrins turtingesnę pensiją

„Sodros“ duomenimis, vidutinė pensija šiuo metu siekia pusę gyventojo pajamų buvusių priešų pensiją, o po 20–25 metų šis santykis gali susitraukti iki maždaug trečdalio.

Vaidotas Rūkas, pensijų fondus ir investicinius fondus valdančios bendrovės „Artea Asset Management“ vadovas pabrėžia, kad būdų kaupti pensijai yra daug, tačiau svarbiausia – ruoštis tam pradėti – kuo anksčiau:

„Pensija yra nuolatinės pajamos iki gyvenimo pabaigos. Niekas nežino, kiek ilgai gyvensime, todėl paskaičiuoti, kokios sumos tiksliai užteks, neįmanoma. Būdų kaupti pensijai yra daug, o papildomai kaupti – nesvarbu, kokiu būdu – yra būtina“, – sako V. Rūkas.

Mindaugas Vaičiulis, finansų maklerio įmonės „AIM invest“ steigėjas ir prezidentas, pritaria, kad priklausyti vien nuo valstybės pensijos yra rizikinga – „Sodra“ turėtų tapti tik viena iš ilgalaikės pensijos plano dalių, o ne vieninteliu numatomų pajamų šaltiniu.

Trūksta finansinio raštingumo

Vis dėlto, gyventojams iki šiol dažnai trūksta finansinio raštingumo ir ilgalaikio planavimo įgūdžių. V. Rūkas dalinasi Valstybės duomenų agentūros tyrimo rezultatais, kurie rodo, kiek šalies gyventojų šiuo metu neturi tiek atliekamų lėšų, kad galėtų sau leisti patirti nenumatytų išlaidų.

„Tyrimas rodo, kad išlaidų, siekiančių 400 – 500 eurų, negalėtų padengti apie 40 proc. Lietuvos gyventojų. Jeigu manytume, kad tai yra tiesiogiai susiję su labai žemomis pajamomis ar skurdu, klystume: „Bloomberg“ duomenimis, JAV šis rodiklis taip pat sudaro apie 40 proc.

Kalbant apie šiek tiek didesnes sumas, tarkime, 1000 eurų ar 1200 JAV dolerių, tokių nenumatytų išlaidų jau negalėtų padengti maždaug 60 proc. gyventojų. Esminė problema – per didelė visuomenės dalis apskritai neturi santaupų ir nekaupia pensijai“, – akcentuoja V. Rūkas.

Tinklaraščio „Finansai paprastai“ įkūrėjas Martynas Kairys atkreipia dėmesį, kad daugelio žmonių finansinis sąmoningumas ūgteli tik atsiradus didesnėms pajamoms:

„Tuomet susiformuoja vadinamoji „geroji problema“: kai žmogus suvokia, kad nebereikia tiek daug lėšų trumpalaikėms patirtims, jis pradeda mąstyti, kaip galėtų jas racionaliau panaudoti, – komentuoja M. Kairys. – Žinoma, yra skeptikų, įsitikinusių, kad pensijos jie nesulauks. Visgi, didžioji mūsų dalis pensijos sulauks ir tam reikia ruoštis“.

Nenurašyti pensijų fondų

M. Vaičiulis primena, kad istoriškai pirmuoju sėkmingu mėginimu diversifikuoti pensijos pajamų šaltinius tapo pensijų reforma, įgyvendinta daugiau nei prieš 20 metų.

„Pats faktas, kad atsirado alternatyva ir kad ji tapo masinė, yra didelė pažanga. Šiandien pensijų fonduose kaupia daugiau kaip milijonas gyventojų ir tai yra vienas efektyviausių būdų kaupti mažomis periodinėmis įmokomis, net jei dalis gyventojų svarsto galimybę atsiimti lėšas“, – teigia „AIM invest“ vadovas.

Be to, iki šiol su investavimu nesusidūręs gyventojas nebūtinai taps geru investuotoju. M. Kairio teigimu, tiems, kurie neturi aiškios strategijos, kur investuoti, gali apsimokėti likti antroje pensijų pakopoje.

„Tokį mechanizmą, kurį siūlo II pakopos pensijų fondas pralenkti labai sudėtinga – pavyzdžiui, čia nėra 15 proc. pelno mokesčio už prieaugį. Be to, niekada iki šiol neinvestavusį žmogų dažnai sustabdo labai paprasti praktiniai žingsniai: jam gali būti sudėtinga atsidaryti vertybinių popierių sąskaitą banke ar susirasti brokerį, per kurį būtų galima atlikti pirkimus“, – dalinasi jis.

V. Rūkas skaičiuoja, kad šiuo metu pensijų fonduose sukaupta 10 mlrd. Eur ir tokios rezultato kitos alternatyvos gali negarantuoti.

„Tie, kurie ketina atsiimti lėšas iš pensijų fondų ir jas investuoti, turėtų žinoti, kad artimiausia kita finansinio turto sankaupa – investiciniai fondai – yra maždaug penkis kartus mažesni. Tai reiškia, kad realybėje daugelis žada investuoti savarankiškai, bet taip ir nepradeda“, – kad planai negarantuoja realių rezultatų pabrėžia V. Rūkas.

Visi būdai tinkami

Nepaisant to kaip ketinama elgtis su II pakopos pensijų fonde esančiomis lėšomis, investavimo ekspertai vienbalsiai pataria neapsiriboti vien tik antrąja ar trečiąja pensijų pakopa – būtina diversifikuoti rizikas ir nusimatyti kelias kaupimo kryptis.

Pasak V. Rūko, visos šiuo metu prieinamos priemonės kaupti finansinį turtą yra geros, jei jos naudojamos atsakingai ir sistemingai.

„Priemones reikia skaidyti. Kiekviena iš jų gali būti tinkama – ir pensijų fondai, ir nekilnojamasis turtas (NT), ir kitos investicijos, jeigu jos pasirenkamos apgalvotai“, – sako jis.

„Galimybė lėšas nukreipti ten, iš kur negalėtum jų lengvai ir greitai pasiimti, taip pat yra tam tikra diversifikacijos forma. Iš esmės antroji pensijų pakopa yra vienintelis finansinis produktas, kuris „užrakina“ lėšas, ir dažnai į šį aspektą žiūrima neigiamai. Tačiau aš kviesčiau pažvelgti iš kitos pusės – tai veikia kaip drausminantis apsaugos nuo skubotų ir emocinių sprendimų mechanizmas“, – kitą požiūrio aspektą siūlo M. Kairys.

„Viena akcija, vienas NT objektas, ar vienas fondas neturėtų sudaryti viso žmogaus investicinio portfelio. Kuo labiau išskaidysime riziką ir kuo sistemingiau kaupsime, tuo sotesnė senatvė mūsų laukia“ – sako „Artea Asset Management“ vadovas Vaidotas Rūkas.

Ir nepamirškite – investavimas visuomet susijęs su rizika. Praeities rezultatai ateities rezultatų negarantuoja, o investavę galite atgauti mažiau nei įmokėjote.