Statybų sektoriaus iššūkiai 2025-aisiais: ko statytojus išmokė intensyvūs metai?
Gebėjimas valdyti laiką tapo konkurencijos įrankiu
Pasak „Gilestos“ vadovo Romo Paliulio, statybų sėkmę visais laikais lėmė planavimas, tačiau šiandien jis tapo pagrindiniu konkurenciniu veiksniu.
„Statybos visada buvo valdymo disciplina, bet dabar planavimo kokybė lemia viską – nuo terminų iki biudžeto stabilumo. Kai projektai vyksta vienu metu, laikas tampa kritiniu resursu. Nebeužtenka patirties ar gerų meistrų – reikia duomenimis grįsto matymo, kaip juda kiekvienas procesas, viską lemia gera komandos tarpusavio koordinacija. Kiekviena diena, kiekvienas neatitikimas tvarkaraštyje turi tiesioginį poveikį visam grafikui. Šiandien nėra prabangos darbus daryti vieną po kito – viskas vyksta vienu metu. Todėl pagrindinis klausimas ne „ar pastatysime“, o „kaip greitai galime prisitaikyti prie pokyčio“. Laikas tapo rodikliu, pagal kurį matuojamas profesionalumas – ne tik statybvietėje, bet ir biure, planuojant procesus. Tik tada gali išvengti grandininių vėlavimų“, – sako jis.
Ši logika pasitvirtino itin didelio ploto, beveik 47 tūkst. kv. m, Veisiejų gatvės sandėlio projekte Vilniuje (projekto valdytojas UAB „Statservice“), kur tuo pačiu metu buvo įrengiamos šaldymo, vėsinimo, gesinimo ir šildymo sistemos.
„Tai vienas iš tų projektų, kur kiekvienas procesas tiesiogiai priklausė vienas nuo kito. Darbai vyko nestabdant bendros eigos – reikėjo suderinti šaldymo, vėsinimo, gesinimo ir šildymo sistemas taip, kad nė viena iš jų nesustabdytų kitos. Tokiuose objektuose sėkmę lemia ne tik inžinerinis tikslumas, bet ir planavimo disciplina – gebėjimas matyti ne atskirą etapą, o visą projekto ciklą nuo pradžios iki pabaigos“, – pasakoja jis.
Pasak R. Paliulio, šiam statybų sektoriaus intensyvumui reikėjo ruoštis iš anksto: „Statybų valdymas prasideda biure, ne statybų aikštelėje, todėl prieš daugiau nei dvejus metus, matydami, kad laukia intensyvus augimas ir dideli projektai, pradėjome diegti verslo vadybinę sistemą. Ji mūsų komandą sukalibravo darbui šiemet. Negana to, jau prieš kelerius metus supratome, kad ateitis yra duomenyse, todėl skaitmenizavome viską, ką galėjome, diegėme ir vis dar diegiame sistemas efektyvumui didinti ir projektams valdyti. Tai leido šiemet vienu metu dirbti prie kelių didelių ir, svarbiausia, labai skirtingų projektų. Ir nestrigti“, – aiškina vadovas.
Didžiuosius projektus įgyvendina ne superherojai
Pasak R. Paliulio, 2025 m. tik patvirtino žinojimą, kad viešieji projektai tampa vis kompleksiškesni – ne tiek dėl techninių, kiek dėl koordinacinių priežasčių.
„Viešųjų pirkimų projektai, tokie kaip, pavyzdžiui, mūsų statomas Šiaulių ligoninės infekcinių ligų centras ar Tauragės arena, apima dešimtis tiekėjų ir institucijų, procesų metu atsiranda neplanuotų pakeitimų. Kiekvienas pakeitimas turi procedūrinę kainą, todėl svarbiausia tampa stabilumas. Viešojo sektoriaus projektas turi eiti kaip traukinys – sustoti negali, o kryptis turi būti aiški nuo pirmos dienos“, – sako jis.
.jpg)
Tam, pasak vadovo, reikia ne greičio, o struktūros: „Dideli projektai laikosi ne ant super herojų pajėgumų, o ant tvarkos. Aiškiai suplanuotos atsakomybės, rizikos valdymas, darbų sekos grafikas – tai pagrindas, kuris leidžia išvengti vadinamojo „projekto lūžio“ net tuomet, kai netikėtai keičiasi projekto sudedamosios dalys. O viešuosiuose projektuose tokie pokyčiai dažni – vieną dieną atsiranda papildomas techninis sprendimas, kitą reikia priderinti naują komunikaciją ar įrangą. Didžiausias iššūkis – ne pats pakeitimas, o tai, kad jis negali sustabdyti visos eigos. Turime išmokti gyventi su pokyčiu – planuoti ne statinį grafiką, o dinamišką sistemą, kur kiekvienas žingsnis turi kelis scenarijus į priekį. Viešajame sektoriuje tokia disciplina yra būtina“.
Statybos miestuose: nuo technologijos prie atsakomybės
Kitas 2025 m. išryškėjęs dalykas – vis daugiau statybų vyksta urbanistiškai jautriuose kontekstuose, kur planavimas tampa ne tik inžinerinis, bet ir socialinis procesas.
„Dirbdami mieste turime planuoti ne tik konstrukcijas, bet ir aplinką – eismą, triukšmą, gyventojų saugumą. Statybos nebėra uždara teritorija – tai gyvas logistikos mazgas, kuriame kiekvienas sprendimas veikia aplinką“, – teigia R. Paliulis.
R. Paliulis sako, kad šiemet vienas iššūkių buvo vykdant technologijų ir kūrybinių industrijų miestelio „Tech Zity Vilnius“ statybas: „Tai nėra įprastos statybos, tai buvusio „Lelijos“ fabriko rekonstrukcija. Čia po istoriniu pastatu reikėjo įrengti požeminį parkingą, viršuje jau vykstant konstrukcijų stiprinimui. Tokiose situacijose atsakomybė išauga kelis kartus. Tai pasitikėjimo testas visoms pusėms – nuo paveldosaugos iki statybos priežiūros. Tokie projektai moko, kad miestuose statybos turi vykti ne greičiau, o protingiau“, – sako jis.
Pasak „Gilestos“ vadovo, dar vienas pernai pradėtas projektas irgi tapo pavyzdžiu to, kiek daug pastangų ir laiko būtina įdėti statant reikšmingus objektus miesto centre: „Pačioje Vilniaus širdyje statome Nacionalinę koncertų salę. Šalia – ambasada, kas reiškia įvairius ribojimus dėl saugumo, daug gyvenamųjų pastatų, judrios gatvės. Dar planavimo etape nusimatėme visas rizikas ir jų sprendimo būdus: ir kaip neužkimšti vienos iš miesto arterijų, kaip kuo mažiau trukdyti kasdienybę gyventojams. Einant į tokius objektus neįsivertinus šios dalies, galima labai stipriai nudegti, nes pakalbėti gražiai čia neužtenka: čia reikia konkrečių sprendimų, kurie leistų ir efektyviai vystyti statybas, ir per daug netrikdyti aktyvaus miesto gyvenimo“.
Įžvalgos 2026-iesiems: daugiau duomenų, mažiau spėjimų
2025-ieji parodė, kad statybos sektorius peržengė ribą, kai improvizacija nebeveikia. Ateinančiais metais didžiausia vertė bus ne greitis, o gebėjimas valdyti procesus tiksliai, remiantis duomenimis.
VERSLO TRIBŪNA
Labiau už Paryžių išsiplėtęs Vilnius nebegali sau leisti toliau augti į pakraščius, todėl mieste, remiantis gerosiomis pasaulio praktikomis ir vietokūros principais, vis intensyviau atnaujinamos esamos teritorijos. Viena ryškiausių pastarųjų metų konversijų – Žirmūnai, kažkada Vilniaus žemėlapyje žymėti kaip industrinė lokacija, o dabar sparčiai atgimstantys iš naujo. Apie tai, kaip čia kuriamas 15 minučių miesto modelis ir kaip šis virsmas įgyvendinamas projekte „Citus Mūnai“, pasakoja Gabrielė Norkutė, „Citus“ Vilniaus regiono vyr. plėtros vadovė, ir Odeta Šlyčkova, pardavimų vadovė.
Didžiausios prekybinių ir sandėliavimo patalpų (stock-office) plėtotojos Vilniuje „Darnu Group“ valdomus „Vilniaus verslo parkus“ papildė septynios įmonės, o du verslai išplėtė jau turimą plotą.
Labiau už Paryžių išsiplėtęs Vilnius nebegali sau leisti toliau augti į pakraščius, todėl mieste, remiantis gerosiomis pasaulio praktikomis ir vietokūros principais, vis intensyviau atnaujinamos esamos teritorijos. Viena ryškiausių pastarųjų metų konversijų – Žirmūnai, kažkada Vilniaus žemėlapyje žymėti kaip industrinė lokacija, o dabar sparčiai atgimstantys iš naujo. Apie tai, kaip čia kuriamas 15 minučių miesto modelis ir kaip šis virsmas įgyvendinamas projekte „Citus Mūnai“, pasakoja Gabrielė Norkutė, „Citus“ Vilniaus regiono vyr. plėtros vadovė, ir Odeta Šlyčkova, pardavimų vadovė
Vis daugiau žmonių renkasi grįžti ar persikelti gyventi į regionus – juos vilioja ramybė, artumas gamtai, trumpesni atstumai ir vis patogesnė, modernėjanti mažesnių Lietuvos miestų aplinka. Prie šių pokyčių reikšmingai prisideda daugiabučių namų renovacija, keičianti ne tik pastatų, gyvenamųjų rajonų išvaizdą, bet ir pačių gyventojų kasdienybę.
„Statybų sėkmė šiandien nebėra greitis – tai gebėjimas išlaikyti ritmą. Kuo daugiau duomenų, tuo mažiau spėlionių. Tai ne mada, o natūrali sektoriaus evoliucija. Branda reiškia mažiau improvizacijos, daugiau struktūros ir atsakomybės“, – sako R. Paliulis.
Pasak jo, 2026 m. rinka dar labiau vertins patikimumą ir prognozuojamumą: „Anksčiau statybose klausėme: ką pastatėme? Dabar klausimas kitas – kaip pastatėme. Ar laikėmės terminų, ar išlaikėme kokybę, ar pavyko išvengti prastovų. Tai rodo, kad sektorius bręsta. Tie, kurie sugeba dirbti be pauzės, laimi ne greičiu, o patikimumu“.
