Konservatoriai dėl LRT įstatymo pataisų kreipėsi į STT, prašo atlikti antikorupcinį vertinimą
Kaip penktadienį pranešė partija, į tarnybą frakcijos vardu kreipėsi seniūno pavaduotojas Mindaugas Lingė ir frakcijos narė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė.
Frakcijos atstovai įspėja, kad siūlymai lengvinti LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką gali prieštarauti Konstitucijai, ES Žiniasklaidos laisvės aktui ir atverti kelią politiniam susidorojimui.
M. Lingė teigia, kad R. Žemaitaičio registruotu projektu siekiama iš esmės pakeisti nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimo mechanizmą: atsisakyti atleidimo motyvo dėl viešojo intereso, įvesti slaptą balsavimą taryboje bei sumažinti reikalingų balsų skaičių nuo dviejų trečdalių iki paprastosios daugumos.
„Siūlomos pataisos išbalansuoja nacionalinio transliuotojo valdymą ir kelia tiesioginę grėsmę jo nepriklausomumui. Mažinamas balsų kvorumas – užtenka šešių iš 12 tarybos narių – ir įvedamas slaptas balsavimas ne didina skaidrumą, o priešingai – sukuria prielaidas atleisti vadovą be svarių argumentų, tiesiog dėl politinių motyvų“, – teigia M. Lingė.
Anot TS-LKD, Seimo teisininkai savo išvadose jau kvestionavo šio projekto atitiktį ES teisei, konkrečiai – Europos žiniasklaidos laisvės aktui. Reglamentas įpareigoja valstybes nares užtikrinti, kad visuomeninių transliuotojų vadovų atleidimas būtų galimas tik išimtiniais, teisiškai pagrįstais atvejais.
Kreipimesi į STT taip pat akcentuojama, kad įstatymo iniciatorius R. Žemaitaitis neslepia asmeninio suinteresuotumo pakeisti dabartinę LRT vadovybę.
„R. Žemaitaičio vieši pasisakymai ir vėliau sekę veiksmai teikiant šį projektą yra akivaizdžiai susiję. Kai politikas atvirai deklaruoja norą kištis į žiniasklaidos veiklą ir tuomet teikia įstatymą, kuris tą kišimąsi palengvina, tai yra nesuderinama su žiniasklaidos laisve ir demokratinės valstybės principais“, – pabrėžia D. Asanavičiūtė-Gružauskienė.
Kaip teigiama pranešime, Korupcijos prevencijos įstatymas numato, jeigu teisės akto projektu bus reguliuojami visuomeniniai santykiai, susiję su viešojo sektoriaus asmens, kuriam keičiamos darbo sąlygos – turi būti atliekamas antikorupcinis vertinimas.
Vadovaujantis šiuo įstatymu, TS-LKD frakcijos vardu prašo STT pateikti antikorupcinį vertinimą, ar siūlomi įstatymo pakeitimai nesudaro sąlygų korupcijai bei neskaidriam įtakos darymui.
Dėl politikų veiksmų prieš LRT nacionalinio transliuotojo darbuotojai šią savaitę pradėjo protesto akciją, kai eteryje skelbia tylos minutes ir reikalauja politikų patraukti rankas nuo LRT. Jie eteryje taip pat kalba apie tai, kokia svarbi demokratinei visuomenei yra laisva žiniasklaida, pasakoja nesėkmingų valstybių pavyzdžius, kas nutinka, kai žiniasklaida yra uzurpuojama.
Gruodžio 9 d. 12 val. dėl siūlomų pataisų prie Seimo organizuojamas žurnalistų inicijuotas protestas.
Jo organizatoriai viešame kreipimesi reikalauja „valdančiųjų atsitraukti nuo siūlymo keisti generalinio direktoriaus atleidimo tvarką ir inicijuoti rimtą diskusiją dėl LRT tarybos depolitizavimo, į ją įtraukiant žurnalistų organizacijas, žiniasklaidos ir teisės ekspertus“.
BNS skelbė, kad praėjusį ketvirtadienį Seimas nusprendė trejiems metams įšaldyti LRT finansavimą. Numatoma, kad ateinančius trejus metus visuomeninio transliuotojo veiklai iš valstybės biudžeto bus skiriama apie 79,6 mln. Eur.
