Seimo opozicija prezidentą ragina vetuoti įstatymo pakeitimus dėl LRT biudžeto įšaldymo
Papildyta antru skyreliu.
Tokį kreipimąsi, kurį matė BNS, inicijavo Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), kol kas jį pasirašė apie 15 opozicijos atstovų.
„Dominuoja mūsų kolegos (konservatoriai – BNS), bet taip pat ir Viktorija Čmilytė-Nielsen iš Liberalų sąjūdžio pasirašė, Agnė Širinskienė iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, – pirmadienį teigė konservatorius Mindaugas Lingė.
Anot parlamentarų, šis sprendimas be objektyvių aplinkybių mažina svarbų konstitucinį statusą turinčios institucijos finansavimą ir gali prieštarauti pagrindiniam šalies įstatymui.
„(Ir – BNS) gali prieštarauti Konstitucijai tiek dėl diskriminacijos kitų valstybės biudžeto lėšomis išlaikomų institucijų atžvilgiu, pažeidžiant konstitucinį lygiateisiškumo principą, tiek dėl politinio spaudimo“, – teigiama kreipimęsi.
„Konstitucinis Teismas 2020 11 03 nutarime labai aiškiai pažymėjo, kad įstatymo leidėjas privalo užtikrinti, kad planuojant ir tvirtinant valstybės biudžeto asignavimus nacionalinio visuomeninio transliuotojo konstitucinei misijai įgyvendinti nacionalinis visuomeninis transliuotojas nepatirtų politinio spaudimo dėl savo veiklos, transliuojamų programų ir laidų“, – pažymi opozicija.
Opozicija atkreipia dėmesį, kad priėmimo stadijoje registruotų ir priimtų pasiūlymų neįvertino Seimo Teisės departamento teisininkai.
Pasak parlamentarų, pagrindinis minėtų pataisų iniciatorius ir vienas iš valdančiosios koalicijos lyderių Remigijus Žemaitaitis jau kurį laiką savo pasisakymais menkina visuomeninį transliuotoją ir ten dirbančius žurnalistus, vadindamas „komunistuojančia LRT“, „purvasklaida“, „tarybiniu LRT tvaiku“.
Parlamentarai prašo prezidento grąžinti Seimui svarstyti minėtą įstatymą iš naujo su pasiūlymu, kuris „leistų užtikrinti nuosaikų, nediskriminuojantį ir nepolitizuotą LRT biudžeto augimą, atitinkantį šalies finansines galimybes“, – sako parlamentarai.
Anot jų, LRT finansavimo sąsaja su Bendrojo vidaus produkto (BVP) augimu, galėtų būti 0,11% BVP.
„Esamas modelis, kai LRT finansavimas priklauso nuo konkrečių mokesčių surinkimo, nėra taiklus. (...) Sąsaja su BVP būtų ne tik ekonomiškai objektyvi, bet ir mažintų politinių sprendimų riziką“, – teigia jie.
Parlamentarams nerimą kelia ir iniciatyva supaprastinti LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką.
„Lietuvos vardas tarptautiniame kontekste skamba nebe pasididžiavimo dėl iki šiol turėto aukšto žiniasklaidos laisvės indekso, o dėl rizikų, galinčių suvaržyti žiniasklaidos veikimo laisves“, – rašoma kreipimęsi.
Kreipėsi į EK
Dalis europarlamentarų iš Lietuvos kreipėsi į Europos Komisiją (EK) ragindami reaguoti į susidariusią situaciją.
Kaip pirmadienį pranešė Europos Parlamento (EP) narės konservatorės Rasos Juknevičienės biuras, taip pat kreiptasi į Europos socialistų ir demokratų partijos EP lyderius.
Tarp pasirašiusiųjų – „laisvietis“ Dainius Žalimas, liberalas Petras Auštrevičius, konservatoriai R. Juknevičienė, Liudas Mažylis, Paulius Saudargas ir demokratas Virginijus Sinkevičius.
„Mes, grupė parlamentarų iš Lietuvos, kreipėmės į EK ir Parlamento socialistų politinę grupę dėl ypatingą nerimą keliančių procesų Lietuvoje. Valdančioji dauguma kartu su Prezidentu užsimojo perimti nacionalinio transliuotojo kontrolę“, – feisbuke pirmadienį rašė R. Juknevičienė.
„Europos Sąjungos kai kuriose valstybėse jau yra įvykę panašių poslinkių, į kuriuos nebuvo reaguota laiku ir adekvačiai. Tai Vengrija, Slovakija. Todėl mūsų, europietiškas žodžio ir žiniasklaidos laisves atstovaujančių politinių jėgų bei mus rinkusių piliečių EP narių pareiga yra reaguoti, kol ne vėlu“, – teigia politikė.
Bendrame laiške europarlamentarai ne tik pateikia informaciją apie valdančiosios daugumos pateiktas pataisas dėl LRT, bet ir siūlo institucijoms nedelsiant reaguoti.
„Parlamentarai prašo EK imtis visų būtinų skubių veiksmų, tarp kurių prašymas įvertinti minėtų dviejų įstatymų, iš dalies keičiančių Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą, suderinamumą su Europos žiniasklaidos laisvės įstatymu (ERLA) ir ES teisinės valstybės standartais“, – rašoma pranešime.
„Taip pat pradėti dialogą su Lietuvos valdžios institucijomis, siekiant užtikrinti, kad neseniai priimti pakeitimai, ribojantys LRT finansavimą, būtų atšaukti ir kad siūlomas pakeitimas, leidžiantis savavališkai atleisti LRT vadovą, nebūtų priimtas“, – teigiama jame.
Seimas praėjusią savaitę nusprendė trejiems metams įšaldyti LRT biudžetą bei numatyti, jog jam vėliau būtų skiriamas mažesnis gyventojų pajamų mokesčio ir akcizų procentas nei dabar.
Pagal priimtą pataisą, 2026–2028 metais LRT skiriami valstybės biudžeto asignavimai bus lygūs 2025 metų LRT skirtiems valstybės biudžeto asignavimams.
Tai reiškia, kad nacionalinio transliuotojo biudžetas 2026, 2027 ir 2028 metais sieks po 79,6 mln. Eur.
VERSLO TRIBŪNA
Lietuva žengia svarbų žingsnį, skatindama inovacijas ir aukštųjų technologijų plėtrą. Nauji Pelno mokesčio įstatymo (30-3 str.) ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (17 str. 1 d. 33 p.) pakeitimai numato mokestines lengvatas bendrovėms, kurios nuo 2026 m. mokės stipendijas mokslo tyrėjams, veikiantiems pagal trišales sutartis su universitetais. Ką tai praktiškai reiškia šaliai ir verslui, apžvelgia Vykintas Valiulis, Grant Thornton Baltic UAB mokesčių partneris.
Verslas vis reikliau vertina partnerių ir tiekėjų poveikį aplinkai, darbuotojų gerovės užtikrinimo priemones, skaidrumo ir verslo etikos lygį. Karolina Semionovaitė, „Swedbank“ Tvarumo vadovė, dalijasi įžvalgomis, kaip šiame kontekste atrodo šalies įmonės ir kodėl skaidri tvarumo informacija tampa vis svarbesniu kriterijumi, kuriant naujas partnerystes ir siekiant didesnio pasitikėjimo rinkoje.
Augant sudėtingų sandorių ir infrastruktūrinių projektų apimtims, advokatų kontora COBALT stiprina Europos Sąjungos (ES) ir konkurencijos teisės komandą. Prie jos prisijungia naujas kontoros partneris advokatas dr. Lauras Butkevičius, daugiau nei du dešimtmečius dirbantis konkurencijos teisės ir reguliavimo srityse.
Daugiau nei du dešimtmečius aviacijoje praleidęs JAV verslininkas Emzon Shung šiandien stovi prie aviacinio turto valdymo bendrovės „WOLF Holding“ vairo. Nors įmonę „Avia Solutions Group“ įsteigė tik šiemet, jos numatomas vaidmuo grupės strategijoje – išties ambicingas. Šiuo metu bendrovė siekia pritraukti 500 mln. JAV dolerių, atveriant trečiosioms šalims galimybę investuoti į orlaivius ir orlaivių variklius. Pasak Emzon, buvimas globalios aviacijos grupės dalimi ir auganti ACMI (orlaivių nuomos su įgula, technine priežiūra ir draudimu) rinka sukuria unikalų vertės pasiūlymą turto valdymo sektoriuje.
Pagal iki šiol galiojusią transliuotojo finansavimo metodiką, įstaigos biudžetas kitąmet turėjo augti apie 11% iki beveik 88,2 mln. Eur.
Be kita ko, Seime praėjusią savaitę pateikimo stadiją valdančiųjų balsais įveikė „Nemuno aušros“ lyderio R. Žemaitaičio siūloma pataisa, kuria norima lengvinti LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką – nacionalinio transliuotojo vadovas galėtų būti atleidžiamas slaptu balsavimu jam pareiškus nepasitikėjimą, kai už tai balsuoja pusė LRT tarybos narių, tai yra šeši iš 12.
Šiuo metu galiojančiame įstatyme numatyta, kad nacionalinio transliuotojo vadovas dėl nepasitikėjimo gali būti atleidžiamas tik tuo atveju, jeigu taryba pareikštą nepasitikėjimą grindžia viešuoju interesu ir už tokį nepasitikėjimą balsuoja bent du trečdaliai jos narių.
LRT taryba paragino Seimą išlaikyti dabartinę balsų kartelę, kai generaliniam direktoriui atleisti reikia kvalifikuotos daugumos – aštuonių iš dvylikos balsų.
