Lietuva žada per trejus metus išvystyti integruotą oro gynybos sistemą
Papildyta ministro R. Kauno komentaru.
„Mes turime turėti integruotą oro erdvės gynybos sistemą, kurioje dalyvauja trys institucijos – Lietuvos kariuomenė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Viešojo saugumo tarnyba“, – žurnalistams sakė šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.
„Įsigijimai turi būti padaryti per trejus metus“, – pridūrė jis.
Vyriausybė kitų metų biudžeto projekte krašto apsaugai suplanavo skirti 4,8 mlrd. Eur, arba 5,38% šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiuo metu gynybos biudžetas siekia apie 4% BVP.
Šalies vadovai anksčiau yra sutarę iki 2030 metų išvystyti kariuomenės diviziją. Pasak D. Matulionio, poreikiai užtikrinti oro gynybą neturėtų trukdyti tai padaryti laiku.
„Prioritetų tam tikras peržiūrėjimas galbūt bus reikalingas, bet aš manau, kad tai neturės įtakos divizijos projekto įgyvendinimui. Šiuo atveju turėtume tiksliai klausti pačios kariuomenės, kur galima pasispausti, ką galima padaryti, nepakenkiant strateginių projektų įgyvendinimui“, – teigė patarėjas.
Krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas sako, kad oro gynybos sistema artimiausius kelerius metus bus vystoma atidedant dalį kitų suplanuotų įsigijimų.
„Kas buvo sutarta, kad yra naujos planavimo prielaidos mums, ir mes persižiūrėsime, kaip galime oro gynybos pajėgumų vystymui rasti būdų galbūt kitų pajėgumų sąskaita“, – žurnalistams Vilniuje sakė kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras.
Ministras Robertas Kaunas sakė, kad kiti įsigijimai „gali būti šiek tiek padėlioti laike“.
R. Vaikšnoras kol kas nedetalizavo, kokie tai galėtų būti įsigijimai.
R. Kaunas tvirtino, kad, nepaisant perdėliojimų, esminiai krašto apsaugos sistemos tikslai – kariuomenės divizijos išvystymas iki 2030 metų ir pasirengimas priimti Vokietijos brigadą iki 2027 metų – bus įgyvendinti.
Svarsto pasitelkti Telecentro bokštus
Pasak jo, vystant sistemą bus reikalingos priemonės identifikuoti oro erdvės pažeidėjus, apie juos perspėti ir neutralizuoti. Vystoma sistema turėtų gebėti nukenksminti tiek bepiločius orlaivius, tiek kontrabandinius balionus.
D. Matulionis taip pat sakė, kad Susisiekimo ministerija turėtų atlikti analizę dėl Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) turimų technologijų naudojimo oro erdvės apsaugai.
Tuo metu Energetikos ministerija, anot jo, imasi veiksmų įpareigodama valstybės valdomas įmones investuoti į oro erdvės pažeidėjų aptikimą bei elektroninės kovos priemones.
„Čia iš tikrųjų sveikintina Telecentro iniciatyva. Mes tuos sensorius turime pirmiausia ištestuoti ir turi būti išvados pateiktos Krašto apsaugos ministerijai pasižiūrėti, ar įmanoma integruoti į karinį vaizdą oro erdvės, ar neįmanoma. Čia šiuo atveju mes atkreipiam dėmesį tiktai kol kas į pačią iniciatyvą“, – sakė D. Matulionis.
Kaip skelbė BNS, oro erdvės apsauga šalies institucijos susirūpino vasarą į Lietuvą įskridus dviem rusiškiems dronams „Gerbera“, iš kurių vienas nešė sprogmenis.
Situaciją dar labiau paaštrino iš Baltarusijos vis įskrendantys kontrabandiniai balionai, ne vieną kartą sutrikdę ir šalies oro uostų darbą.
