M. Sinkevičius „keistu žanru“ vadina KAM komunikaciją apie gynybos biudžetą, I. Ruginienė suabejojo D. Šakaliene
Papildyta D. Šakalienės, prezidentūros komentarais
Anot M. Sinkevičiaus, po šio pristatymo viešojoje erdvėje ir kilo spekuliacijos, neva gynybai kitąmet planuojama skirti mažiau lėšų, nei buvo įsipareigota.
„Iš kur tos spekuliacijos ir kodėl jos inspiruotos, aš nežinau, nes neatrodo nuoseklu ir neatrodo komandiška, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė M. Sinkevičius. – Jeigu tai vertinti kaip ministro siekį užsitikrinti gynybai, mūsų visuomenės saugumui svarbų finansavimą, tai turbūt galima vertinti pozityviai, bet vienok, mano supratimu, tai keistas žanras ir aš jo nesuprantu“.
„Ministrė buvo Švedijoje, Lenkijoje, nežinau, ar šią savaitę grįžta. Na, turėsime turbūt pasikalbėti, kas čia atsitiko ir kodėl influenceriai, žurnalistai buvo kviečiami, jiems rodomos prezentacijos ir pateikiami tam tikri faktai, kurie nesusiję su tikrąja, objektyviąja realybe“, – pažymėjo M. Sinkevičius.
I. Ruginienė: pirmiausia noriu susitikti su ministre
Premjerė Inga Ruginienė teigia kaip nesusipratimą vertinanti KAM atstovų veiksmus komunikuojant dėl kitų metų gynybos biudžeto.
Ji kol kas neatsako, ar pasitiki krašto apsaugos ministre Dovile Šakaliene.
„Vertinu lygiai taip pat, kaip ir partijos pirmininkas, ir galbūt dar griežčiau vertinu – kaip sabotažą“, – ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime teigė premjerė.
Vėliau kalbėdama su žurnalistais I. Ruginienė teigė, kad galbūt parinkusi neteisingą žodį „sabotažas“, pasak jos, galbūt reikėtų situaciją apibūdinti kaip nesusipratimą.
Anot premjerės, gynybos biudžeto projektas parengtas anksčiau, skaičiai senokai žinomi ir aptarti, ir jie nebuvo keisti.
Tuo metu po neformalaus susitikimo KAM socialiniuose tinkluose paskelbta, jog kitų metų gynybos biudžeto projekte suplanuotas gynybos finansavimas iš tiesų nesiekia 5% bendrojo vidaus produkto (BVP), kaip žadėta.
„Keistai viskas atrodė, nes biudžetą formavome tikrai ne vieną mėnesį. Tai sudėtingas, darbui imlus procesas ir, man atrodo, procentuotė jau buvo iš anksto aiški, kiek skiriama gynybai. Galbūt neteisingai pavartojau žodį, galima jį pakeisti į nesusipratimą, kad Krašto apsaugos ministerija nesuprato arba ne taip giliai įsigilino į skaičius ir paskubėjo su sprendimais informuoti visuomenę“, – pabrėžė Vyriausybės vadovė.
Ji tvirtino turėsianti rimtą pokalbį su krašto apsaugos ministre.
Paklausta, ar pasitiki D. Šakaliene, I. Ruginienė sakė: „Na, šitas veiksmas atrodė tikrai labai keistai, ir kad atsakyčiau į šitą klausimą, pirmiausia noriu susitikti su ministre.“
Vyriausybės vadovė teigė telefonu kalbėjusi su šiuo metu komandiruotėje užsienyje esančia ministre ir jos neįtikino pateikti paaiškinimai, todėl nori susitikti akis į akį.
Pati D. Šakalienė ketvirtadienį sakė apie ministerijoje vykusį susitikimą su visuomenininkais sužinojusi iš Socialdemokratų partijos pirmininko.
„Ministerijoje yra neretai daromi susitikimai su visuomene ir žiniasklaida, įskaitant ir off record (neoficialus susitikimas – BNS), bet apie šitą konkretų susitikimą ir kas jo metu buvo kalbama, aš sužinojau iš Mindaugo Sinkevičiaus antradienį vėlai vakare, nes aš net nebuvau Lietuvoje“, – BNS ketvirtadienį kalbėjo ministrė.
Ministrė teigė besitikinti, jog galės ramiai pasikalbėti ir išsiaiškinti situaciją tiek su ministre pirmininke, tiek su partijos lyderiu.
Klausimai dėl skaičių
I. Ruginienė taip pat patvirtino užprašiusi KAM informacijos, kas organizavo neformalų susitikimą su visuomenininkais ir nuomonės formuotojais, kokia informacija jiems pateikta, „kieno iniciatyva, kodėl buvo būtent skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija, kam tai buvo naudinga“.
T. Godliauskas, viceministras, paaiškino, kas buvo pristatyta minėtame susitikime su žurnalistais ir nuomonės formuotojais.
„Buvo kalbama apie Lietuvos kariuomenės planus, apie tai, kokių mes tikslų siekiame ir kokius pajėgumus vystome. Ir pagrinde, taip, ir apie tą patį biudžetą“, – ketvirtadienį Seime sakė krašto apsaugos viceministras.
Anot jo, susitikime dalyvavo nuomonės formuotojai ir visuomenininkai. T. Godliauskas sakė pats pristatyme nedalyvavęs ir negalintis komentuoti, kieno iniciatyva jis surengtas.
VERSLO TRIBŪNA
Kauno „Žalgiris“ prisijungė prie pasaulinių sporto komandų, išleidusių savo vardo mokėjimo korteles, klubo. „Manchester United“, Madrido „Real“, „Barcelona“, Miuncheno „Bayern“, Bostono „Celtics“ – tai sporto pasaulio vardai, kuriems nereikia papildomo pristatymo. Tai ne tik sporto klubai, bet ir galingi prekių ženklai, kurie savo sirgaliams siūlo daugiau nei tik rungtynes – jie atvėrė duris į finansų pasaulį, pristatydami mokėjimo korteles su klubo atributika.
Lietuva planavo du po 700 MW jūrinio vėjo parkus, tačiau vienas konkursas neįvyko, kitas – įstrigęs. Tai nėra bloga žinia, tai tik ženklas, kad šalis turi iš naujo įvertinti pernelyg optimistines vartojimo prognozes ir suskaičiuoti realią naudą. Be elektros jungties į Vokietiją, jūrinis vėjas būtų brangus ir žalą vartotojams darantis projektas.
Vilniuje miesto gyvenimo centre „Europoje“ atsinaujinęs „Lemon Gym“ kelia čia besikuriančio sporto, grožio ir sveikatingumo „hubo“ kartelę dar aukščiau. Sporto klubų tinklas modernizuoja esamus klubus, atveria naujus ir siūlo paslaugas, kurių iki šiol sporto klubų narystėse nebuvo. Vienas ryškiausių to pavyzdžių – atnaujintas ir dar didesnis „Lemon Gym“ klubas „Europoje“. Per paskutinius kelerius metus į klubo atnaujinimą, praplėtimą, naujų paslaugų įvedimą buvo investuota beveik 400 tūkstančių eurų.
Augant kibernetinių grėsmių skaičiui, didėja poreikis apsaugoti strateginės reikšmės objektus. Vienas iš būdų sustiprinti savo organizacijos sistemų atsparumą – saugumo operacijų centrų (SOC) paslauga, kuria pradėjo naudotis Ignalinos atominė elektrinė. Agnės Pastalienės, „Telia“ kibernetinio saugumo produktų vadovės, teigimu, tinkamas šios paslaugos teikėjo pasirinkimas gali lemti sėkmingą organizacijos veiklos tęstinumą.
„Aš šito negaliu komentuoti. Palaukime, ministrė grįš, ji pakomentuos ir viską detalizuos, viską sudėlios“, – kalbėjo viceministras.
Jis tiesiai neatsakė, ar KAM susitikime pateikė netikslius gynybai numatomo finansavimo skaičius.
„Čia nėra apie tikslius arba netikslius, čia buvo kalba apie poreikius, kurių reikia valstybei, kokių mes tikslų siekiame, kokie yra politiniai priimti sprendimai“, – sakė T. Godliauskas.
Žurnalistų klausiamas, ar į gynybos finansavimą gali būti įtraukti pilni institucijų biudžetai, T. Godliauskas sakė, kad tai neįmanoma.
„Struktūriškai pagal biudžeto sandarą, jie negali būt „pakišti“, nes tiems tikslams, kurių siekia Vidaus reikalų ministerija, susisiekimas ar sveikatos apsauga, jie turi savo biudžetus ir tuose biudžetuose numato savo krizės atsparumo didinimo iniciatyvoms reikalingas lėšas. Tai nematau, kaip galėtų būti jų eilutė KAM eilutėje“, – kalbėjo viceministras.
Premjerė Inga Ruginienė trečiadienį pranešė, kad gynybai kitąmet bus siūloma skirti 5,38% bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau opozicijos politikai ir verslas nuogąstauja, kad Vyriausybė gali gudrauti po gynybos finansavimu „pakišdama“ dvigubos paskirties projektus, pavyzdžiui, kariuomenei reikšmingus kelius.
Apie planus neva skirti mažiau lėšų gynybai nei žadėta kitų metų biudžeto registravimo išvakarėse feisbuke skelbė apžvalgininkai Marius Laurinavičius, Aleksandras Matonis, žurnalistas Žygintas Abromaitis.
Abejones trečiadienį vakare viešai neigė ir D. Šakalienė, pareiškusi, kad visas gynybos biudžetas apima krašto apsaugos sistemos poreikius. Tai yra, jis leidžia laikytis plano, kad kariuomenės divizija būtų visiškai išvystyta iki 2030 metų, taip pat kad Lietuva būtų pajėgi priimti Vokietijos brigadą 2027-aisiais.
Savo ruožtu, kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras LRT teigė girdėjęs apie politikų norą savivaldybėse investuoti į trinkeles tai pateikiant kaip gynybos stiprinimą. Jis ironizavo, kad trinkelės nėra tinkamas įrankis karui.
M. Sinkevičius tokius kariuomenės vado teiginius laiko faktais nepagrįsta spekuliacija.
„Tai yra spekuliatyvu. Aš galvoju, tada tiesiog, kad būtų viskas aišku ir nebūtų spalvingų pasisakymų, reikia parodyti išlaidų pozicijas ir pagrįsti jas. Ir tai yra KAM atsakomybė tą biudžetą, kuris jai kaip asignavimais skiriamas, (...) kad jisai būtų panaudotas tinkamai. Tai turbūt KAM kaip ligi šiol susitvarkė, susitvarkys su tais skiriamais pinigais ir ateity“, – sakė LSDP lyderis.
Prezidentūrą biudžeto skaičiai tenkina, ministre pasitikima
Prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis sako, kad kitų metų biudžete numatytas finansavimas krašto apsaugai tenkina jos poreikius.
Patarėjas tvirtina neturintis žinių, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda nepasitikėtų krašto apsaugos ministre Dovile Šakaliene.
„Dėl (gynybos – BNS) biudžeto, tai galiu pasakyti, kad pateikti skaičiai yra tikrai tenkinantys krašto apsaugos sistemą, čia jokios nei tragedijos, nei dramos nėra, pinigai išties yra dideli“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė D. Matulionis.
„Dėl, kaip čia jūs vadinate, konflikto, ne konflikto tarp premjerės ir ministrės, aš įsivaizduoju, kad Vyriausybėje tas emocijas vienaip ar kitaip pavyks suvaldyti. Mes tikrai į tai nesikišame, bet esame dėkingi Vyriausybei, kad bus skiriama daugiau nei 5% gynybai“, – teigė jis.
Paklaustas, ar prezidentas pasitiki D. Šakaliene, patarėjas atsakė: „Aš iš prezidento nesu girdėjęs, kad jis nepasitiki“.
Anot D. Matulionio, lėšos biudžete bus skiriamos ne „su gynyba susijusiomis išlaidomis, bet gynybai“.
„O gynybai išlaidos labai aiškiai apibrėžtos pagal NATO reikalavimus, yra penkios konkrečios sritys, kurioms galima skirti pinigus gynybai“, – kalbėjo patarėjas.
R. Budbergytė: nuomonės formuotojai turi žinių, kurių neturime mes
Seimo vicepirmininkė socialdemokratė Rasa Budbergytė, kaip ir partijos lyderis bei premjerė, kritikuoja KAM sprendimą pristatyti detales apie kitų metų gynybos biudžetą žurnalistams, nuomonės formuotojams, dar jo neapsvarsčius Vyriausybėje.
„Mes turime tam tikro nepasitenkinimo, kad Krašto apsaugos ministerijoje vyksta tam tikri susitikimai su influenceriais (įtakos formuotojais – BNS), kurie paskui leidžia tam tikras žinutes. (...) Mes iš tiesų dar nematėme visų tų skaičiukų, kiek skiriama gynybai. Bet labai glumina, kad influenceriai turi kažkokių žinių, kurių neturime mes“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė R. Budbergytė.
„Tačiau jie (influenceriai – BNS) turėtų labai atsargiai daryti tokius pareiškimus. Mano supratimu, su gynyba juokauti negalima. Mus stebi partneriai, (...) čia jau yra nebe vidaus politika, o iš tiesų yra mūsų nacionalinis saugumas, gynyba. Ir aš taip pasakyčiau visiems – baikime mes šita tema juokauti“, – teigė ji.
„Mes labai labai įdėmiai išnagrinėsime visą – ir per Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, ir frakcijoje, ir koalicijoje – kiekvieną eurą, kuris bus skirtas gynybai, kaip jis bus išleistas. Jokių trinkelių tikrai nebus. O keliai, kurie veda į poligonus, jie ir privalo, ir gali būti remontuojami, tvarkomi ir tiesiami. Tai atskirkime šiuos dalykus“, – kalbėjo R. Budbergytė.
Pasak socialdemokratės, kol nėra aiškių detalių apie galimą gynybos biudžeto pristatymą nuomonės formuotojams, partija nesiims vertinti Dovilės Šakalienės atsakomybės šiuo klausimu.
S. Skvernelis: M. Sinkevičius parodė ministrei geltoną kortelę
Kritikuodamas krašto apsaugos ministrę D. Šakalienę dėl komunikacijos apie gynybai ketinamą skirti finansavimą, socialdemokratų partijos lyderis M. Sinkevičius jai parodė geltoną kortelę, sako Saulius Skvernelis, opozicinių partijų lyderis.
„Matyt, galima vertinti tokį M. Sinkevičiaus pasakymą sporto terminais, futbolo terminais kaip geltonos kortelės parodymą poniai Šakalienei, o kita kortelė raudonos spalvos būna, tada tenka palikti aikštę“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė S. Skvernelis.
Taip jis kalbėjo paklaustas, ar D. Šakalienė turi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pasitikėjimą ir ar premjerei gali tekti ieškoti ne tik kultūros, bet ir naujo krašto apsaugos ministro.
„Jeigu premjerė arba M. Sinkevičius ištrauks raudoną kortelę, reikės ieškoti ministro. Matyt, žinot, irgi sporto terminais kalbant, prieš geltoną kortelę kartais teisėjai įspėja žodžiu, kad dar kartą ir jau daugiau taip nebus. Tai tokį įspėjimą gavo ir Kęstutis Budrys“, – pažymėjo demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas.
„Tai taip (KAM gynybos biudžeto pristatymas – VŽ) buvo. Tai yra faktas, kad taip buvo. Antras dalykas, ministrė galbūt nedrįsta arba nėra girdima savo partijoje ir tokiu būdu bando per visuomenininkus, žinomus žmones, žiniasklaidą padaryti įtaką čia, šitiems rūmams, kad balsuojant dėl biudžeto visgi tie įsipareigojimai, kurie buvo labai garsiai visam pasauliui ištransliuoti, turėtų būti priimti“, – sakė S. Skvernelis.
„Ar tai priimtinas žanras, ar ne Vyriausybėje, tai sprendžia kiekvienas ministras pirmininkas ir Vyriausybės narys“, – pridūrė jis.
Šių metų pradžioje iš šalies ir krašto apsaugos sistemos vadovybės sudaryta Valstybės gynimo taryba nutarė 2026–2030 metais gynybai skirti 5-6% BVP.
Toks finansavimo poreikis argumentuotas siekiu priimti Vokietijos brigadą iki 2027 metų ir iki 2030 metų pilnai išvystyti Lietuvos kariuomenės diviziją.
