Ministrė: vystant dronų pajėgumus kariuomenėje turėtų atsirasti tam skirtas kompetencijų centras
Taip Dovilė Šakalienė kalbėjo ketvirtadienį dalyvaudama ketvirtą kartą organizuojamoje „Dronų dienoje“.
„Operatorių rengimas iš tikrųjų labai sparčiai plečiamas. Pati turėjau galimybę susipažinti su tam tikromis mūsų vystomomis galimybėmis – nuo mūsų karinių mokyklų iki mūsų pajėgų. Bet, mano vertinimu, mums reikės dar ir papildomų struktūrinių padalinių mūsų kariuomenėje, kad mes turėtumėme tam tikra prasme tokį kaip ir excellence (kompetencijų – BNS) centrą, iš kurio visa iniciatyva būti valdoma“, – žurnalistams sakė ministrė.
„Turėtumėme procesą, kuris apimtų tiek galimybę dirbant su verslu gauti naujausius „žaislus“, juos testuoti ir žiūrėti, kas labiausiai veikia, kas neveikia“, – teigė ji.
Kintant technologijoms, kinta ir operatorių rengimo specifika
Pasak D. Šakalienės, šis padalinys, dirbdamas su skirtingų kariuomenės pajėgų vadais, taip pat užtikrintų, kad dronai būtų integruojami pagal poreikį.
„Pagal kintantį mūšio lauko paveikslą, ten, kur labiausiai reikia ir (būtų – BNS) tokio tipo droninės pajėgos, kokios šiandien dienai geriausiai atitinka tą mūsų poreikį“, – teigė ministrė.
Ji pastebėjo, kad bepiločių operatorių ruošimas kinta labai sparčiai dėl besivystančių dronų technologijų.
„Su dirbtinio intelekto elementu mes matome ir daug intuityvesnį veikimą, labai paspartintą procesą, kas, aišku, ir sutrumpina parengimą. Jeigu operatorius anksčiau buvo sunkiau ir ilgiau parengiamas, tai dabar tas laikas tikrai ženkliai trumpėja“, – kalbėjo ji.
Analizuojama rinka
Šiuo metu vykdoma rinkos analizė, kaip greit tiekėjai galėtų pristatyti reikalingą įrangą, sako krašto apsaugos viceministrė Loreta Maskaliovienė.
„Dabartinis, paskutinis atnaujintas pagal aktualijas planas viršija 400 mln. eurų papildomų. Pradedant nuo radarų, detektorių, tada lygiai taip pat numušėjų ir droninių sistemų“, – žurnalistams Kazlų Rūdoje ketvirtadienį sakė viceministrė.
Pasak L. Maskaliovienės, dalį pirkimų tikimasi atlikti šiemet, kitus – kitais metais. Šiuo metu diskutuojama su Viešųjų pirkimų tarnyba dėl „tam tikrų supaprastintų procedūrų“, kurios leistų įrangą įsigyti greičiau.
„(Vyksta – BNS) diskusija su pramone, kaip greitai galima būtų dar šiais metais tam tikrus dalykus turėti, o kitais metais turėti sekančius. Pristatymo laikas mums labai svarbus, tai tas rinkos analizės tyrimas, kas dabar vyksta, diskusijos su Lietuvos gamintojais, tai yra labai svarbu atliepiant, ką jie gali kuo greičiau mums patiekti“, – sakė viceministrė.
Jos teigimu, didžiąją dalį dronų ir antidroninių sistemų poreikio gali patenkinti Lietuvos gamintojai, išskyrus radarus.
„Turbūt radarinės sistemos yra ta dedamoji, kuri dar mūsų rinkoje nėra išvystyta pakankamai, tai mes dažniausiai tada einame į Europos agentūrą ir žiūrime, ką ten turime nusipirkti“, – pažymėjo L. Maskaliovienė.
Anot krašto apsaugos viceministrės, „nėra labai fiksuoto produkto“, kurio reikia krašto apsaugai kalbant apie dronų aptikimą ir naikinimą.
„Mūsų noras yra paimti dalį produkcijos, testuoti, gauti atgalinį ryšį iš kariuomenės ir toliau vėl tobulinti, ir vėl paimti. Tai dėl to baigtinio sąrašo jo niekada nebus. Tikslas yra sukurti sistemą, kad mes kartu ją tobulintume ir kiekvieną kartą turėtume lentynose patį naujausią produktą, kurį turi mūsų gynybos pramonė“, – sakė K. Maskaliovienė.
Ji teigė matanti tokią pažangą Lietuvos dronų kompanijoms tarpusavyje vis daugiau bendradarbiaujant.
„Ne kiekvienas gamina vieną produktą nuo nulio iki galo, bet jie bendradarbiaudami turi bendras sutartis, kas kokius komponentus gamina. Reiškia, kad jie gali technologijas vystyti jau smarkiau“, – kalbėjo viceminstrė.
Kaip rašė BNS, rugsėjį startavo Krašto apsaugos ir Švietimo ministerijų inicijuotas dronų mokymo centrų projektas „Airtech“.
Ministerijos teigimu, šiais mokslo metais „Airtech“ būreliuose dronų valdymo bei konstravimo įgūdžių įgis 800 vaikų ir jaunuolių.
Iki 2028-ųjų Lietuvoje veiks devyni tokie centrai ir bus apmokyta 7.000 vaikų ir 1.700 suaugusiųjų.
Daugiau dėmesio dronams skiriama tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, kur šiuos įrenginius abi pusės naudoja įvairioms užduotims nuo žvalgybos iki priešo taikinių naikinimo.
Kovos su dronais priemonėmis labiau susirūpinta po to, kai Rusijos orlaiviai pastaraisiais mėnesiai įsibrovė į NATO narių Lenkijos, Estijos bei Rumunijos oro erdves.
