Įdarbinti žmogų, ne subsidiją: kodėl negalia nėra kliūtis dirbti

Šiuos pokyčius dar labiau stiprina ir Europos socialinio fondo finansuojamas projektas „Kita stotelė – darbas“, kurį įgyvendina Užimtumo tarnyba. Projekte gali dalyvauti visi darbo ieškantys žmonės, įskaitant turinčiuosius negalią, kuriems teikiama individuali ir kryptinga pagalba.

Šių metų lapkritį Lietuvoje buvo registruota 2,1 proc. daugiau darbo ieškančiųjų su negalia nei prieš metus –11,6 tūkst. Nuosekliai auga ir įdarbinimas po suteiktų Užimtumo tarnybos paslaugų: 2025 m. žmonių su negalia įdarbinta 11 proc. daugiau nei 2024 m. ir 14 proc. daugiau nei 2023 m.

Užimtumo tarnybos vadovės Ingos Balnanosienės teigimu, tai – pozityvi tendencija, rodanti didėjantį šių žmonių pasitikėjimą savo galimybėmis ir institucine pagalba.

„Žmonės su negalia vis drąsiau ieško darbo, nes mato realias perspektyvas darbo rinkoje. Jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą žinodami, kad čia gaus individualią pagalbą, nuoseklų konsultavimą ir aiškiai struktūruotą kelią į įsidarbinimą. Didėja ir visuomenės sąmoningumas, aktyviau įsitraukia socialiniai partneriai“, – pastebi I. Balnanosienė.

Pagalba žmonėms ir darbdaviams

Verslui, ieškančiam darbuotojų, Užimtumo tarnyba teikia visapusiškas darbo rinkos paslaugas, nuo konsultavimo ir laisvų darbo vietų registracijos iki atrankos ir tarpininkavimo įdarbinant. Jei darbdavys pasirenka įdarbinti žmogų su negalia, jis gali pasinaudoti įdarbinimo su pagalba paslaugomis.  Platus ir Užimtumo tarnybos teikiamų paramos priemonių sąrašas: darbo užmokesčio bei darbo asistento išlaidų subsidijavimas, subsidijos darbo vietos kūrimui bei jos pritaikymui, parama mokymuisi bei judumui. „Teikiame ir konsultacijas darbdaviams, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, nes kiekvienas žmogus, turintis negalią, vertinamas individualiai“, – pabrėžia I. Balnanosienė.

Asmenims su negalia Užimtumo tarnyba taip pat siūlo visą paslaugų paketą, padedantį integruotis į darbo rinką. Priskirtas specialistas jiems tiesiogiai padeda kontaktuoti su darbdaviais, suteikia palaikymą  įsidarbinimo procese, o prireikus – psichologinę ar emocinę pagalbą. Dažnai tai būna esminis veiksnys, padedantis įveikti adaptacijos iššūkius ir išlaikyti užimtumą.

Atviras, nediskriminuojantis žvilgsnis į žmones su negalia darbdaviams gerokai praplečia galimų kandidatų ratą. Tokie darbuotojai dažnai pasižymi motyvacija, lojalumu, o įvairovė komandoje skatina inovacijas ir produktyvumą. Tad įtraukus požiūris tampa ne tik socialinės atsakomybės demonstravimu, bet ir strategiškai naudingu sprendimu, didinančiu konkurencinį pranašumą.

„Įmonėms tai yra galimybė atrasti kompetentingų darbuotojų, stiprinti įtraukią organizacinę kultūrą, kelti reputaciją ir prisidėti prie visuomenės sąmoningumo didinimo. Aktyviai dirbame su darbdaviais, stengdamiesi parodyti, kad dauguma baimių ir įsitikinimų, susijusių su šiais žmonėmis, yra klaidingi. Pastebime, kad ir darbdaviai vis dažniau ir drąsiau dalijasi sėkmės istorijomis apie motyvuotus, lojalius, pridėtinę vertę kuriančius darbuotojus su negalia. Tokia teigiamos informacijos sklaida labai padeda kovoti su stereotipais“, – tikina Užimtumo tarnybos, kurioje dirbančiųjų su negalia, skaičius jau perkopė kelias dešimtis, vadovė.

Vienas dažniausiai girdimų įsitikinimų – kad negalia visuomet bus didelė, akivaizdžiai matoma, ir žmogus savarankiškai negalės veikti. Tai mitas: 80 proc. žmonių turi ne akivaizdžią, o nematomą negalią. Klaidinga ir teigti, kad negalią turinčių našumas bus mažesnis arba baimintis neigiamos kolektyvo reakcijos. Praktika rodo priešingai: žmonių su negalia, ypač dirbančių aukštesnės kvalifikacijos darbus, produktyvumo lygis niekuo nesiskiria nuo kitų. Dažnai jie pasižymi išskirtine motyvacija, punktualumu, ištikimybe darbovietei – vertybėmis, kurios šiandienos darbo rinkoje yra aukso vertės. Negalią turintis kolega kaip tik pažadina socialinę atsakomybę, skatina bendradarbių norą padėti, stiprina organizacijos kultūrą. Tai – reali ekonominė nauda.

Subsidijos – reikalingos, mokymai – efektyvesni

Finansinė paskata lieka viena svarbiausių priemonių skatinant įtrauktį. Daugiau nei 70 proc. visų įdarbintų su negalia asmenų buvo įdarbinti pasinaudojant subsidijomis, kurios mažina pradines darbdavių rizikas, kompensuoja galimas papildomas išlaidas ar pritaikymus darbo vietoje, o kartu – ir sudaro sąlygas žmogui įsitvirtinti darbo vietoje be spaudimo dėl darbo efektyvumo.

Šios subsidijos – viena kertinių projekto „Kita stotelė – darbas“ priemonių, stiprinanti darbdavių ir būsimų darbuotojų partnerystę bei sukurianti tvaresnes sąlygas projekto dalyvių ilgalaikiam įsidarbinimui: tik 1 iš 5 su subsidija įdarbintų asmenų išeina iš darbo pasibaigus subsidijos mokėjimo laikotarpiui. Tai – labai panaši statistika, kaip ir įdarbintųjų be negalios žmonių.

„Žmonės su negalia lieka dirbti, nes įsitraukia į darbo procesą, įgauna patirties, įrodo savo kompetencijas ir prisitaiko prie darbo aplinkos. Subsidijos yra labai reikalinga ir svarbi priemonė, padedanti darbdaviams peržengti vis dar egzistuojantį psichologinį ir objektyvų ekonominį slenkstį. Labai džiugu, kad valstybė tą supranta: paramos dydis kitąmet augs. Visgi darbuotoją darbo vietoje išlaiko ne subsidija, o jo sugebėjimai, darbo kokybė, motyvacija, ir žinoma, pozityvus priėmimas“, – sako I. Balnanosienė.

Ji pabrėžia, kad tie, kurie darbinasi į aukštesnės kvalifikacijos reikalaujančias pozicijas sėkmingai konkuruoja atviroje darbo rinkoje be jokios finansinės paramos. Iš 5,4 tūkst. šįmet su Užimtumo pagalba darbą suradusių žmonių su negalia, kurie buvo įdarbinti be subsidijavimo, 3,4 tūkst. pradėjo dirbti aukštos ir vidutinės kvalifikacijos darbus. Tarp įdarbintųjų – mokytojų padėjėjai, reklamos, rinkodaros, pardavimo specialistai, IT specialistai, inžinerijos technikai ir kiti.

Šią tendenciją papildo ir kitas svarbus faktas: tie, kurie įsidarbina sudalyvavę mokymosi programose, praėjus 24 mėn. lieka dirbti maždaug 12 proc. dažniau nei įdarbinti subsidijuojant.

Tad mokymasis  yra ne mažiau svarbus stiprinant asmenų su negalia integraciją į darbo rinką. Užimtumo tarnybos vadovė džiaugiasi, kad galimybės žmonėms su negalia mokytis pastebimai plečiasi. Vis daugiau mokymo teikėjų atsiveria, pritaiko savo programas pagal atitinkamą negalios pobūdį: psichikos, regos, klausos ar kitą. O naujos technologijos suteikia galimybę net ir asmenims turintiems sunkią fizinę negalią – kaip vienam iš Užimtumo tarnybos klientų, 44 metų vyrui, turinčiam tik 25 proc. dalyvumo lygį. Užimtumo tarnybos specialistų organizuotose atvirų durų dienose jis susipažino su vietos darbdaviais ir netrukus įsidarbino pardavimo vadybininku nuotoliniu būdu, leidžiančiu sėkmingai suderinti darbo ir sveikatos poreikius.

„Pasaulyje yra galybė žmonių turinčių negalią – gebėdami atpažinti, pripažinti ir ištiesti pagalbos ranką, mes pajėgūs sukurti kiekvienam draugišką aplinką. Kiekvienas tikrai galime pradėti nuo savęs. Mes Užimtumo tarnyboje dedame vis daugiau pastangų atpažinti negalią ir paaiškinti apie tai darbdaviams. Negalia netrukdo dirbti, ji tik reikalauja atviro požiūrio ir šiek tiek pagalbos – tačiau kuriam iš mūsų darbe jos nereikia? Ir ar ši pagalba nėra verta to, kad turėtume laimingą ir orų kolegą, kuriantį gražesnę Lietuvą?“ – retoriškai klausia Užimtumo tarnybos vadovė, ragindama būti atviresniems žmonėms su negalia.

Projekto „Kita stotelė – darbas“ veiklos vykdomos visoje Lietuvoje. Jose gali dalyvauti Užimtumo tarnyboje registruoti darbo ieškantieji, siekiantys įgyti reikalingų įgūdžių ir patirties, padedančių sėkmingai integruotis į darbo rinką.

Dėl dalyvavimo projekte kviečiame kreiptis į artimiausią klientų aptarnavimo skyrių arba skambinti bendruoju konsultacijų telefonu +370 5 250 0883.

Projektas „Kita stotelė – darbas“