Konferencija „Valstybė 4.0“: viešasis sektorius šiandien gvildena iššūkius, nesvetimus verslui

Lietuvos viešasis sektorius su jame dirbančiais daugiau nei 360 tūkstančių žmonių yra didžiausias šalies darbdavys. Ribos tarp veikimo modelių privačiame ir viešajame sektoriuje šiandien nebelieka: iš pastarojo dabar tikimasi ne tik standartinio verslo veikimo principų, bet ir atsparumo, startuoliško mąstymo, gebėjimo būti žingsniu priekyje. 

„Klestinti valstybė yra pirmiausiai efektyviai veikiančios institucijos. Konkurencingas verslas yra jau tik pasekmė, – atidarydamas renginį kalbėjo Ugnius Jankauskas, „Verslo žinių“ generalinis direktorius. – Apklausę didžiausių Lietuvos įmonių vadovus, iš daugiau nei pusės jų išgirdome, kad kokybiško dialogo vis dar trūksta. Todėl drauge su partneriais matome prasmę burti verslo ir viešojo sektoriaus atstovus dialogui apie modernią, efektyvią ir gyventojams bei verslui draugišką valstybę.“ 

Renginį organizuoja „Verslo žinios“ kartu su Turto banku, Užimtumo tarnyba, advokatų kontora NOOR, „Doclogix“, Valstybės duomenų agentūra, „Baltneta“ bei Ignalinos atomine elektrine, dabar veikiančia „Altra“ vardu. Konferenciją moderavo Rima Aukštuolytė , komunikacijos ekspertė, radijo laidos „O koks tavo CO2 pėdsakas?“ autorė. 

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/3286?placement=

Mažiau biurokratijos, daugiau kliento poreikių 

Visos institucijos šiandien susiduria su tuo pačiu iššūkiu: kaip neatsilikti nuo sparčiai besikeičiančio technologijų pasaulio bei klientų lūkesčių. Užimtumo tarnyba per pastaruosius metus tapo vienu ryškiausių pavyzdžių, kaip viešasis sektorius gali prisijungti prie ateities – ne tik diegdamas skaitmeninius sprendimus, bet ir kurdamas modernesnį ryšį su žmonėmis. 

„Mūsų, organizacijų, skaitmeniniai sprendiniai yra kokybiški tiek, kiek jie pajėgūs kurti vertę klientui. O tam reikia pažinti klientą, mąstyti per naudos jam prizmę ir nepamiršti, kad klientas turi teisę į jam skirtų skaitmeninių sprendinių lengvumą ir paprastumą“, –  sakė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė. 

Jos teigimu, skaitmeninė transformacija jau nebe pokytis ar virsmas, o nauja realybė. Klientas nenori spaudyti mygtukų – jis nori mygtuko paspaudimu gauti paslaugą čia ir dabar. Jei organizacija nepajėgi sureaguoti į tą konkretų savo kliento poreikį, ji neretai praranda galimybę padėti tam žmogui.

„Tikrasis kliento pažinimas – ne jo darbo patirtis ar istorija, bet supratimas, kaip geriausiai jis galėtų įdarbinti savo kompetencijas ir jam tinkamų paslaugų sumodeliavimas“, – įsitikinusi I. Balnanosienė. 

Viena labiausiai išskirtinių įmonių šalyje – Ignalinos atominė elektrinė – neseniai pakeitė vardą ir tapo „Altra“. Bendrovės vadovas Linas Baužys dalijosi pokyčių, apimančių kur kas daugiau nei vien pavadinimas, gairėmis.

Jo teigimu, neretai didžiausias pasipriešinimas naujovėms ir inovacijoms kyla iš įsisenėjusių institucinės atminties įpročių. Biurokratija – ne mūsų šeimininkė, o įrankis, ji reikalinga tik ten, kur būtina, savo pranešime „Lietuvos atominė transformacija: valstybės įmonė startuolio batuose“ pabrėžė „Altros“ vadovas.

„Startuolio batus renkamės todėl, kad daug kas, kas gerai veikė kažkada, šiandien įmonei netarnauja ir reikia kurti iš naujo, o geriausia – nuo nulio. Siekiame, kad iš lėtai judančios, uždarymo misiją vykdančios struktūros taptume modernia, ateitį kuriančia organizacija, kurios veikla yra išskirtinai ilgalaikė – siekia net 2100-uosius. Tačiau brandžiai, atsakomybe ir sauga grįstai organizacijai neužtenka vien greičio. Jai reikalinga aiški, struktūrizuota transformacijos logika, kurią mums padeda užtikrinti McKinsey trijų horizontų modelis:  vienu metu stiprinti šiandienos stabilumą, diegti inovacijas ir kurti ilgalaikę vertę, – t. y. suderinti startuolišką energiją su brandžios organizacijos atsakomybe“, – kalbėjo L. Baužys.

Efektyvumas ir inovacijos – realu 

Valstybės valdomas verslas dažnai vertinamas skeptiškai, tačiau vis daugiau savivaldybių ir valstybės įmonių rodo, kad efektyvumas, augimas ir inovacijos viešajame sektoriuje yra įmanomi. Ar tai tik pavieniai sėkmės pavyzdžiai, ar sisteminis pokytis? Kas lemia jų rezultatus ir kaip derinamas viešasis interesas su verslo logika?

Diskusijoje „Sėkmė valstybės valdomame versle: misija (ne)įmanoma?“ valstybės valdomų įmonių bei verslo atstovus kalbino Daiva Ušinskaitė-Filonovienė, advokatų kontoros NOOR vadovaujančioji partnerė.

„Tam, kad organizacija būtų sėkminga, reikalingos tos pačios lyderių bei akcininkų savybės, visai nesvarbu, ar ji veikia privačiame, ar viešajame sektoriuje: stipri, savimi ir kitais pasitinkinti asmenybė, kompetencijų auginimas ir drąsa veikti“, – dinamišką diskusiją su Orijana Mašale, nepriklausoma valdybų nare, Gerimantu Bakanu, „Gijų“ generaliniu direktoriumi,  Dariumi Žakaičiu, „Tech Zity“ įkūrėju ir Egle Šime, „LTG Cargo“ generaline direktore apibendrino D. Ušinskaitė-Filonovienė.

Šiandien daug kalbame apie efektyvumą – bet ką jis reiškia valstybės biure? „Šiandien biuras nebėra tik vieta, kur stovi stalas ir kėdė – tai erdvė, kurioje gimsta bendradarbiavimas, idėjos ir pokyčiai. Dalijimosi kultūra keičia ne tik mūsų požiūrį į kvadratinius metrus, bet ir į tai, kaip dirbame kartu. Mažiau ploto gali reikšti daugiau galimybių, jei erdvė kuriama žmonėms, o ne daiktams“, – tikino Gintaras Makšimas, Turto banko generalinis direktorius, atskleidęs, kaip ir kodėl keičiasi valstybės valdomo nekilnojamo turto erdvės.

Skaitmenizacija nepraranda aktualumo

Nors per pastaruosius metus Lietuva padarė didelį žingsnį skaitmenizacijos link ir šiandien jau virš 90 proc. valstybės paslaugų prieinamos elektroniniu būdu, iššūkių netrūksta.

Kad pokyčius lydėtų sėkmė, reikia pradėti nuo prasideda nuo organizacijos kultūros, žmonių įsitraukimo ir tinkamos lyderystės strategijos. Kuo geriau bus pasiruošta šiam pokyčiui, tuo greičiau ir tvariau skaitmenizaciją virs realia nauda, įsitikinusi Natalija Jonušienė, „Doclogix“ vadovė.

„Skaitmenizacija nėra tik technologijų įdiegimas. Tai – veiklos modelio, kultūros ir lyderystės pokytis, būtinas norint išlikti konkurencingiems sparčiai besikeičiančioje rinkoje. Svarbu suprasti, kaip technologijos, žmonių elgesys ir lyderystė sąveikauja norint sėkmingai įgyvendinti transformaciją“, – teigė N. Jonušienė. Kalbant apie skaitmenizaciją ir tikrąjį greitį bei buvimą žingsniu priekyje, turime žinoti, kad teks padirbėti ir su savo įpročiais bei būti pasirengus kai kuriuos jų keisti kasdieninėje veikloje.

Tema, kuri nebegali likti nuošalyje kalbant apie efektyvią pažangą – dirbtinis intelektas. Ką jis reiškia ir kur gali būti įdarbintas viešajame sektoriuje?

„Atlikti tyrimai rodo, kad šalys, kurios pirmos sugebės saugiai integruoti DI į viešąsias paslaugas, įgis strateginį pranašumą“, – kalbėjo „Baltnetos“ viešojo sektoriaus plėtros vadovė Dalia Veličkaitė. Sričių, kur gali būti naudojamas DI – ne viena: personalizavimo galimybės, sukčiavimo ir rizikos prevencija, pirminė atranka aptarnavimo centruose ir kitos. Ji apžvelgė, kokią naudą įveiklintas DI nešą valstybei ir ekonomikai, ir kaip sėkmingai DI įdarbino JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Estija, Kanada ir kitos šalys.

DI temą tęsė Henrikas Krukauskas, Valstybės duomenų agentūros valstybės duomenų valdysenos grupės projekto vadovas, parodęs, kaip DI diegiamas valstybiniame sektoriuje ir kokie inovatyvūs DI sprendimai čia gimsta. Jis tikino, kad  norint spartinti inovacijas, labiausiai turi keistis žmonės: nuo rutinos pereiti prie kūrybinio analitinio darbo, atsikratyti biurokratinio požiūrio, dirbti kaip komanda, diegti mokymosi kultūrą.  

„Dirbtinis intelektas nėra mistika, tai yra logiškas IT raidos rezultatas. Laikas nustoti diskutuoti apie dirbtinį intelektą, o tiesiog imti ir taikyti jį. Valstybė turi vidinio potencialo ir išteklių, leidžiančių ne tik išgryninti DI panaudojimo galimybes, bet ir jas pritaikyti“, – argumentavo H. Krukauskas.