RUBRIKOS NAUJAUSI
2025-10-09 05:45
2025-10-08 12:47
RĖMIMAS
2025-10-07 05:45
2025-10-06 05:45
2025-10-03 12:26
2025-10-03 09:45
Komentuoti ir vertinti gali tik prisijungę skaitytojai
VISI KOMENTARAI
Nesutikčiau, kad prasmės, augimo ar balanso paieška yra išskirtinai Z kartos bruožas. Šie poreikiai būdingi daugeliui žmonių, nepriklausomai nuo amžiaus ar kartos – tiesiog šiandien apie juos kalbama atviriau, o darbo rinka suteikia daugiau lankstumo. Jau X ir Y kartų atstovai aktyviai ieškojo galimybių mokytis, keisti profesinį kelią, derinti darbą su asmeniniu gyvenimu ar realizuoti save įvairiose srityse. Prasmė, savirealizacija ir augimas – tai universalūs žmogiški poreikiai, kurie keičiasi ne tiek pagal kartas, kiek pagal asmenines vertybes, gyvenimo etapą ar aplinkybes. Organizacijos, kurios tai supranta, geba išlaikyti motyvuotus ir lojalius darbuotojus, nepriklausomai nuo jų gimimo metų.
Per tokius balanso ieškotojus jau net nei kelių nesugebame kokybiškai nutiesti, nei tiltų suremontuoti, nekalbant apie sudėtingesnius inžinierinius sprendimus… Vakarų Europoje dėl savižudiškos politikos kas savaitę uždaroma vidutiniškai po kelias technologiškai pažangias gamyklas, nesugebama apsaugoti net kritinės infrastruktūros nuo pastovių hibridinių atakų, o aptingę sėdmaišininkai toliau apie gyvenimo balansą ir žalią žolę kliedi… Krachas ne už kalnų…
Čia jūs bandote apkaltinti inžinierius, kad jie yra per mažai susitelkę į savo darbą?
Ar "technologiškai pažangios gamyklos" uždaromos dėl ten dirbančių Z ar kitokios "raidės" kartos atstovų? Jie prasčiau dirba, ar visai nedirba, kad reikia net gamyklą uždaryti? O gal dėl nesugebėjimo konkuruoti, ar geopolitinių niuansų? Kiek pažystate Z kartos atstovų didelių įmonių direktorių valdyboje?
Jei ir toliau tokiais tempais degraduosime, tai Z kartos sėdmaišininkai greitu laiku konkuruos su fauna iš bangladešo dėl ryžių bubenėlio…
Technologiškai pažangios uždaromos? :D Ir prie ko čia keliai ir tiltai Lietuvoje? Omeny, tau net nerūpi priežastys problemų ir kas privedė prie situacijos, tu tik ieškai, į ką pirštų pabaksnoti
Ne balanso ieškojimas nutiesia kelius neteisingai - šešėlinė ekonomika
Žmonijai dar urvuose gyvenant tokie kaip tu dejuodavo prie laužo ir sakydavo - vaje vaje, kokie laikai atėjo, krachas ne už kalnų...
Gamyklas būtent dėl to uždaro, kad Z karta netampa inžineriais, o tampa sociologais arba genderistais. Nebėra kam dirba Europoje tose gamyklose, keliasi į Aziją, kur tie Korėjoje tiek Kinijoje, tiek Vietname inžinierių pakanka. Ne apie valdybas buvo kalba.
Lygtai prieš tai dirbusi karta sėdmaišių pageidavo. Tai tik įmonių kelias mažiau mokėt buvo :)
Yra kultūra ir chaltūra. Tokie straipsniai primena chaltūrą. Aš nesu sutikęs žmogaus, kuriam būtų nesvarbi prasmė. 60+ m. baboms prasmė irgi yra svarbi. Tiesiog dėl savo kompetencijų, gyvenamos vietos negali rinktis prasmingesnio darbo. Jei Gen Z gyvena Kavarske, kaži ar ir ji(s) gali labai rinktis prasmingą darbą :) Dabartinis jaunimas tiesiog turi daugiau galimybių, o ne kompetencijų/norų. Mes turėjom tiek, kiek patys užsidirbdavom, todėl privalėjom dirbti net ir be prasmės ir pan. Gen Z gauna kišenpinigų iš tėvų, išmokų iš valstybės, dar socialiniai tinklai "drąsina" ieškoti prasmės, todėl taip ir daro. Ir tame nėra nieko blogo. Bet nereikia kalbėti, kad pasikeitė žmonės. Pasikeitė aplinka ir galimybės.
Ne, tikrai nemažai daliai žmonių, prasmė vienodai šviečia. Niekada nesibodėjo jokios prasmės ne tik darbe ieškoti, bet apskritai gyvenime. Per mažai laiko praleidote su nekvalifikuotais ir žemos kvalifikacijos darbuotojais, kuriems net pasiūlius galimybę, pakelti kvalifikaciją, kol mokaisi, pilnai mokant algą, ir pasakius, kad lauks darbo vieta, kai baigsi mokymus, kur mokės daugiau - atsisako. Žmonės irgi kažkiek pasikeitė, na tiksliau, tas noras prasmės techniškai pas visus visada buvo, tik užglušintas tiek, kad jau to noro nebeturėjo. Dabar tos "prasmės" ieškotojai irgi neretai tos prasmės kažkur ne ten ieško, ypač merginos, kurios prasmę mato ateinanti į darbą apsirengusi mažiau ir su daugiau makiažo, nei prostitutė stotyje. Kalba apie savęs realizacija. Aš vadinu - parduoda ką turi.
Kalba eina apie amžių, ne apie intelektą. Ar dabartinei beždžionei reikia daugiau prasmės nei ankstesnei beždžionei?...
Dabar beždžionių ženkliai mažiau. Dalį pakeitė jau mąstantys individai, dalį pakeitė tik mąstymą imituojantys, t.y. apsimeta, kad prasmės ieško, bet realiai tai tik kopijuoja kitus.
Ar Jūs esate AI agent? Nes rašote paklodes maždaug į tą pusę, bet niekada neesate konkretus ir neatsakote į klausimus :) :) :)
Aš sakau klausimas ne apie dabartinę beždžionę, o kad dabar beždžionių santykinai mažiau, o kurios liko, jau kitokios beždžionės. Aš gebu kvestionuoti klausimą. AI, puola sutikti ir pagrįsti. Bet ką.
Z karta (gimę 1997–2012 m.), kuri dažnai atmeta karjeros pakilimą tradiciniais laiptais, vertina prasmingą veiklą ir perrašo lojalumo sampratą – atspindi globalias diskusijas darbo rinkoje. Pasaulio spauda (pvz., "Forbes", "New York Post", "The Standard") ir moksliniai tyrimai (pvz., Stanfordo, Berkley ir Deloitte apklausos) rodo, kad Z karta nėra "tingi" ar "neatsakinga", o veikiau pragmatiška, paveikta ekonominių krizių (2008 m. recesija, COVID-19), socialinių tinklų ir psichinės sveikatos iššūkių. Jie siekia darbo, kuris derina asmeninį augimą, visuomeninį poveikį ir lankstumą, o ne hierarchiją ar ilgas kadencijas vienoje įmonėje. Kodėl Z karta kratosi vadovaujančių pozicijų? Spauda dažnai kalba apie "sąmoningą atsisakymą vadovauti" (angl. conscious unbossing), kai Z kartos atstovai mato vadovavimą kaip stresą didinantį naštą, o ne privilegiją. Pavyzdžiui, "New York Post" cituoja tyrimą, kad 52 % Z kartos darbuotojų atsisakytų vidutinio lygio vadovavimo pozicijos dėl per didelio spaudimo ir darbo-gimimo balansas sutrikimo. Panašiai "Success" žurnalas mini, kad daugiau nei pusė jaunų darbuotojų (52 %) neturi intereso tapti vidurinės grandies vadovais, nes tai reiškia "per daug atsakomybės už per mažai laiko sau". Mokslininkai tai sieja su psichologiniais veiksniais. Berkley universiteto tyrimas rodo, kad 67 % JAV Z kartos ir 85 % pasaulyje nurodo stresą kaip pagrindinę priežastį vengti vadovavimo; 34 % bijo nepavykti, o 33 % – trūksta pasitikėjimo savimi. Stanfordo sociologė Roberta Katz, remdamasi kelerių metų tyrimu su tūkstančiais Z kartos atstovų, pastebi, kad jie renkasi rotuojančią ar bendradarbiaujančią vadovavimą (pvz., komandos nariai keičiasi rolėmis), o ne tradicinę hierarchiją, nes vertina konsensusą ir tarnaujančią lyderystę (kur vadovas "tarnauja" grupei).
Tai sako, kad Z kartos žmonės tiesiog nori "dirbti" komfortiškai, gauti atlygį kaip vadovai bet neprisiimti atsakomybių kurios galimai kels papildomą stresą dėl galimų rizikų jų veiklos srityse. Bet vidutinės grandies vadovai ir yra tie kurie turi suvaldyti galinčias iškilti rizikas, be šios grandies neįmanomas joks procesas kapitalizme, nes konkurencija ir kuria tokias situacijas
Tamstos išvardinti tyrimai tik ir patvirtina, kad toks "aktyvus" jaunimas būtent ir vengia prisiimti atsakomybę už rezultatus, nesugeba aprėpti ar vystyti didelių projektų. Tuo pačiu tas dalinai paaiškina ir dažną darbo vietos keitimą, bei darbo rezultatų neapibrėžtumą. Tikrai dabartinis jaunimas turi pakankamai gerą išsilavinimą, gabus, tačiau kaip asmenybės - dauguma silpni. Dalinai išpaikinti dėl per gero ir lengvo gyvenimo. Atsiradus iššūkiui ar sudėtingumui gana greitai atsitraukia. Pasiteisina - vis ieško savęs. Iššūkiai didelei daliai per sudėtingas dalykas.
Būtent, jie nori kad vadovas tarnautų jiems ir jie be streso gautų gerą atlygį, sakyčiau labai gudragalviška poziciją, tai vengimas atsakomybės.
vengimas. Tad man kaip vadovui tenka taip pat mokintis kaip atsirinkti tinkamus kolegas, kurie ne tik kad sukurtu bent kažkokią pridėtinę vertę komandai ir pačiai organizacijai, bet tuo pačiu ir neišbalansuotų jau esama komanda. Nes vienas atėjęs žmogus savo elgesiu labai greitai gali tai padaryti
"darbo-gimimo balansas sutrikimo" ? Kaip suprasti "darbo-gimimo balansą"?:) Panašu, kad pasinaudojote Google vertėju kažkokiam tekstui, bet nepasivarginote vertimo teksto perskaityti ir suredaguoti :)
Z karta vadovaujamų pozicijų kratosi nes internete daug galima išmokti apie santykius žmonėmis. Tai jie pirmiausia to kratosi iš mandagumo. Natūra vis dėl to tokia, kad žmogų vadovauti turi paprašyti kiti. Niekas nemėgsta "lipančių per galvas". Žmonės per daug atsidavę savo darbui, ir šiaip siekantys valdžios daugumai atrodo kiek juokingi (pvž Dvaitas iš The office). Ir šiaip, kokiam darbui gali vadovauti <30m asmuo? Čia turi būti išskirtinių žinių ir charizmos asmuo, kuris bus puolamas dėl menkiausių klaidų ir ne tokių žodžių. Tai su tuo paaukštinimu turi kartu eiti ir atlyginimas. Nes statusas darbe, už įmonės sienų vertės turi mažai. O žmonės su laiku suprato, kad darbe savo gyvenimo prasmės ieškoti nėra racionalu (nebent esi įmonės vadovas).
Paprieštaraučiau, pirma tu turi parodyti, kad gebėtum vadovauti, kad nebijai atsakomybės, kad supranti apie ką tas darbas ir komanda, o tik tada galbūt gausi pasiūlymą vadovauti. Dar yra toks posakis - geras žmogus tai ne profesija. Tai jei ji/jis kratosi vadovavimo pareigų iš mandagumo gal ir gerai gal tokiam asmeniui ir nereikia vadovauti, nes veliau ar anksčiau, bet kuriame kolektyve bus konfliktiškų situacijų ir rekės jas spręsti, ir t.t. Niekada visiems neįtiksi turėsi turėti stuburą.
Rodydamas per daug iniaciatyvos, neišvengiamai užminsi kažkam ant pėdų, ir labai greit tas stuburas gali būti sulaužytas. Lengviausia tą matyti pas žmonės kurie tarnavo statutinėse struktūrose. (ten rezultatų niekas nematuoja - svarbiausia santykiai su kitais). Jų visų akys pilnos begalinio kuklumo. Nes jie puikiai žino, kad aukštesni žolės lapeliai yra patys pirmi nušienaujami. Mažam, pelno siekiančiam kolektyve, kur bendri pasiekimai visiems duoda asmeninės naudos, žmonės gali savo ego pastatyti ir į antrą vietą, ir leisti imtis iniaciatyvos labiau kvalifikuotam ar energingesniam darbuotojui vardan bendro tikslo, tačiau kuo didesnė įmonė, tuo mažiau svarbus rezultatai, ir svarbesnė socialinė harmonija, kuriai ambicingi išsišokeliai labai kenkia.
Labai teisingai pastebėjote, apie staturines struktūras įtariu panašiai ir gal kitose valstybinėse įmonėse. Bet privačiose įmonėse ir didelėse, ten kur aukšteni vadovai/savininkai vis nori daugiau rezutalų kitais metais. Inciatyva visalaik arba dažniausiai bus pastebėta, kitu atveju po 5 - 10 metų įmonė nebeturės vadovų kas turėtu naują viziją, kas vestu įmonę į priekį. Duotus darbus kas padarys visalaik atrasi, o kas padarytu daugiau ir išreikalautų iš kitų padarimo jau gana sudėtinga atrasti. Jei jūs būtumetė dirbantis savininkas įmonėje kurios apyvarta 100mil ir jūsų tikslas būtų kilti per sekantį 10metų į 200mil. Kokius darbuotojus, vadovus keltumėte į viršų su inciatyva, pasiūlymais ar mandagius, plaukiančius pasroviui? Kokia charakterio savybė būtų svarbiau? (nekalbu apie žinias reikalingas atlikti konkrečiam darbui)
Nemanau kad čia laiką gaišta valdantys 100mln, tai tuščios čia toks šnekos, ir tikrai atsakymui į šitą klausimą nėra lengvų bei universalių atsakymų kurie tilptų į komentarą. Viskas priklauso nuo organizacijos, ir kogero neegzistuoja universalūs darbo su žmonėmis įgūdžiai ar universaliai naudingos charakterio savybės. Vienokio vado reikia statybininkams, kitokio inžinieriams ir mokslininkams. Iniaciatyva gerai, bet plaukiantys pasroviui irgi gerai, nes aišku ko iš jų tikėtis, ir kad susitaupęs pinigų neišeis savo verslo kurti ar neadekvačių reikalavimų kelti. Be to, sugebėjimas mastyti savarankiškai didžiulė kliūtis dirbant dideliam kolektyve. Daugumos nuomonės defaultu nepriimantis negali neprisidaryti priešų. Nes jei dauguma dėl kažkokio reikalo buvo teisi, o jis neteisus - jis bus kv@ilys. Jei dauguma buvo neteisi, o jis teisus - - reiškia kv@ilio vietoje jie, ir už tai bus keršijama. Taigi optimalus kelias yra visais klausimais tylėti arba būti žmogumi-TAIP. Čia turi būti labai protingas ir įsitraukęs aukščiausiasis vadovas kuris suprastų kas vyksta, diriguotų reikalui, tinkamai skirstytų nuopelnus už darbus ir įdėjas, bei nedelsdamas išmestų parazituojančius organizacijos narius. nes tokie neturėdami ką veikti, įprasmina savo buvimą įvairia "politine" veikla, kelia į viršų mažai reikalaujančius vadovus, bei demotyvuoja realiai dirbančius. Nors šiaip, ar yra žymių pavyzdžių kur vizionierius su aiškiu stuburu didelėje kompanijoje pakyla iš apačios į viršų ir pakreipia kompaniją nauja, teisinga linkme? Google, microsoft, apple, pačios dinamiškiauios kompanijos buvo perimtos neišsišokančių prisitaikėlių kurie kalba kaip politikai, ir aišku pradėjo stagnuoti. Kogero kad pakaitalo asmeniškam įmonės įkurėjo darbui nėra.
Ne tikrai nevaldau tokio verslo kolkas. Bet teko tokiose įmonėse dirbti. Tai kalbu iš savo asmeninės patirties. Bet nežinau gal statistiškai patirinėjus jūs ir būtumėt teisus. Taip reikalingi ir žmonės kurie plaukia pasroviui , bet mes čia kalbėjome apie vadovus. Ir mano mintis yra ,kad pirma turi įrodyti ,kad gali būti vadovas paskui gal būt juo tapsi.
Daba pensininkai linksmi baliavoja Palanngoje a Z karta vaikšto susirauke susireikšmine, mergos tik apie milijonierius svajoja
https://www.youtube.com/watch?v=t0vQLIlnWq4