Daugiabučių renovacija keičia gyventojų santykį su aplinka – atgimsta viešosios erdvės, stiprėja bendruomenės (I dalis)

Pastaraisiais metas įsitvirtinant daug platesniam požiūriui į renovaciją ne vien kaip pastatų energinio efektyvumo didinimą, bet kaip architektūrinės ir urbanistinės kokybės gerinimo procesą, ji tampa tikru miestų atsinaujinimo katalizatoriumi. Tokia renovacija keičia ne tik pastatų išvaizdą, bet ir viso rajono gyvenimo būdą, skatina bendruomeniškumą ir darnų judumą.

Vilniaus miesto savivaldybės vyriausioji architektė Laura Kairienė pabrėžia, kad miesto vizija turėtų būti orientuota į kompleksišką kvartalų atnaujinimą, įtraukiant ne tik pastatus, bet ir viešąsias erdves, gatves, želdynus, socialinę bei judumo infrastruktūrą.

„Kai renovacija vykdoma ne pavieniui, o kvartalais, ji tampa miesto regeneracijos įrankiu – jungia viešąsias erdves, stiprina mobilumo ryšius, įveda naujus funkcinius sluoksnius: dviračių takus, bendruomenės centrus. Atnaujinti pastatai formuoja naują kvartalo tapatybę – jie tampa estetiškesni, funkcionalesni ir perteikia šiuolaikinės architektūros kokybės standartus. Tai keičia ne tik vizualinį įspūdį, bet ir gyventojų santykį su aplinka – stiprėja pasididžiavimo jausmas ir bendruomeninis įsitraukimas“, – teigia L. Kairienė.

Lietuvos architektų sąjungos kūrybos direktorė Rūta Leitanaitė pritaria, kad renovaciją būtina planuoti holistiškai – matant visą kvartalą kaip bendrą urbanistinę visumą. Toks požiūris leidžia išplėsti gyvenamąją erdvę už buto ribų. „Tinkamai suplanuota lauko erdvių infrastruktūra skatina gyventojus daugiau laiko praleisti gryname ore, susitikti su kaimynais, užsiimti sodininkyste ar tiesiog pailsėti“, – sako R. Leitenaitė.

Lietuvos architektų sąjungos kūrybos direktorė taip pat akcentuoja funkcijų įvairovės svarbą. „Mikrorajonai ilgą laiką buvo suvokiami tik kaip miegamieji, tačiau miesto žmogui, nepriklausomai nuo jo amžiaus reikia daugiau veiklų. Renovacijos metu galima pritaikyti pirmuosius aukštus komercinei ar bendruomeninei veiklai – čia gali įsikurti kavinės, kirpyklos, mažos paslaugų įstaigos ar vaikų dienos centrai. Tokie sprendimai grąžina gyvybę į rajonus, stiprina vietos ekonomiką ir kuria aktyvų gyvenimo ritmą“, – pabrėžia ji.

Tvarumas apima ne tik medžiagas, bet ir žmones

Pasak Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiosios architektės, renovacija šiandien yra vienas svarbiausių miestų tvarumo didinimo instrumentų, todėl aplinkai draugiški sprendimai į šį procesą turėtų būti integruojami nuo pat pradžių.

„Nors kol kas matome tik pirmąsias užuomazgas, tikiu, kad netolimoje ateityje architektūroje vis dažniau bus kuriamos lanksčios erdvės, leidžiančios pastatams prisitaikyti prie besikeičiančių poreikių. Kartu plėsis ir tvarūs technologiniai sprendimai: žalieji stogai, saulės baterijos bei išmanus apšvietimas, kurie mažina ekologinį pėdsaką ir formuoja naują gyvenamosios aplinkos kokybės standartą“, – sako L. Kairienė.

Lietuvos architektų sąjungos kūrybos direktorė Rūta Leitanaitė.

R. Leitanaitė pratęsia, kad klimato kaitos iššūkių akivaizdoje vis svarbesnės tampa žaliosios erdvės, kurios veikia kaip natūralios kempinės – sugeria ir sulaiko lietaus vandenį, taip padėdamos miestams prisitaikyti prie ekstremalių oro sąlygų. „Tvarumas – tai ne tik medžiagos, bet ir gebėjimas kurti miestus, atliepiančius žmonių poreikius. Jei įrengiamos dviračių saugyklos, turi būti užtikrinti ir patogūs dviračių takai; jei skatinamas elektromobilių naudojimas – reikėtų numatyti pakankamą įkrovimo stotelių kiekį“, – pažymi ji.

Renovuoti pastatai gerina viso rajono estetiką

Atnaujinus daugiabučius išnyksta apleistumo įspūdis, o kvartalai įgauna vientisesnį architektūrinį charakterį. Sutvarkyti fasadai, prižiūrėta aplinka ir išplėtotos žaliosios erdvės keičia ne tik rajono estetiką, bet ir gyventojų požiūrį – stiprėja pasididžiavimo jausmas bei atsakomybė už savo aplinką.

„Kiekvienas rajonas turi savitą urbanistinį charakterį ir architektūrinį braižą, todėl renovacijos procesas turėtų šiuos bruožus ne paslėpti, o išryškinti. Sprendimai, paremti būtent tai vietai būdingomis spalvomis, proporcijomis ar buvusių elementų interpretacijomis, leidžia kurti naują identitetą, kuris dera su esamu miesto audiniu, bet kalba šiuolaikine kalba. Autentiškumui išryškinti vis dažniau pasitelkiamos ir meninės priemonės – jos sustiprina vietos dvasią ir padeda gyventojams labiau tapatintis su savo rajonu“, – teigia L. Kairienė.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.