Revoliucija pakuočių politikoje: artėja reikalavimas visuotiniam pakuočių perdirbimui
Nors Reglamentas jau galioja, jo taikymas prasidės nuo 2026 m. rugpjūčio 12 d. – verslui suteikiama laiko pasiruošti pokyčiams.
Ž. Ramoškienė primena, kad iki šiol pakuočių sektorių reguliavo direktyva, todėl kiekviena valstybė narė galėjo savarankiškai nusistatyti, kaip įgyvendinti perdirbimo tikslus. Tai lėmė skirtingus reikalavimų lygius, teisinį neapibrėžtumą ir netolygią pažangą tarp šalių. Naujasis reglamentas bus tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse, todėl nebeliks vietos nacionaliniams skirtumams – visiems ūkio subjektams galios vienodi kriterijai, vienoda ženklinimo sistema ir vienoda atsakomybė.
Nuo ko priklauso pakuotės tvarkymo įkainiai
Jūratė Kuzmarskienė, VšĮ „Žaliasis taškas“ pardavimų vadovė, atkreipia dėmesį, jog šiuo metu Lietuvoje galiojantis principas, kad perdirbamos vienalytės, t. y. iš vienos medžiagos pagamintos plastikinės pakuotės, arba tokios, kurių perdirbamumas įrodytas atliktais tyrimais arba patvirtintas perdirbėjų, o daugiasluoksnės plastikinės pakuotės, įvairūs lydiniai priskiriami neperdirbamiems. Pavyzdžiui, jeigu produktas pakuojamas į daugiasluoksnę pakuotę, kurioje yra plastiko, popieriaus ir folijos, jo perdirbamumo galimybės turėtų būti įrodytos, tarkime, tą patvirtinančia pažyma iš perdirbėjo.
„Ar pakuotė pagaminta iš vienalytės medžiagos turėtų būti pažymėta atitinkamais ženklais, o jei jų nėra – dažnu atveju įmanoma nustatyti vizualiai. Vis dėlto, jeigu kyla klausimų dėl pakuotės medžiagiškumo, reikėtų užduoti klausimus tiekėjams ir paprašyti nurodyti pakuotės sudėtį. Tai svarbu, nes nuo to priklauso tiek pakuotės tvarkymo įkainiai, tiek mokestis už aplinkos teršimą, jei būtų pareiga jį mokėti“, – teigia J. Kuzmarskienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad tokia pakuočių priskyrimo perdirbamosioms pakuotėms tvarka galioja tik Lietuvoje ir, tikėtina, laikinai.
„Kol kas pakuočių perdirbamumo kriterijus šalys nusistato nacionaliniu mastu, o tai reiškia, kad eksportuojantiems supakuotus gaminius į kitas ES šalis reikėtų pasidomėti tose šalyse taikomais reikalavimais. Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamente yra numatyti vienodi perdirbamumo kriterijai visoms šalims ir šiems pokyčiams pasiruošti yra suplanuotas pereinamasis laikotarpis. Taigi, šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse taikoma praktika keisis“, – teigia J. Kuzmarskienė.
Naujas principas: į perdirbimą orientuotas dizainas
„Vienas svarbiausių pokyčių – visuotinis pakuočių perdirbamumo reikalavimas. Nuo 2030 m. visos ES rinkai tiekiamos pakuotės turės būti tinkamos perdirbti, o jų atitiktis bus vertinama pagal perdirbamumo klases A, B ir C, – aiškina plastiko perdirbimo procesų ir jų gaminių sertifikavimo paslaugų tiekėjo Europoje „Ecogrant“ vadovė. – Pakuotės, kurios neatitiks bent C klasės kriterijų, bus laikomos netinkamomis perdirbti ir jų tiekimas į rinką bus ribojamas. Nuo 2038 m. rinkoje galės būti tik A ir B klasės pakuotės, kurios perdirbamos dideliu mastu ir užtikrins aukštos kokybės antrinių žaliavų srautą. Tai reiškia, kad pakuotės, kurių neįmanoma išrūšiuoti ar perdirbti, palaipsniui išnyks.“
Reglamentas įveda ir naują principą – į perdirbimą orientuotą dizainą (angl. Design for Recycling). Nuo šiol pakuotės turės būti projektuojamos taip, kad jų sudedamąsias dalis būtų galima atskirti ir perdirbti esamomis technologijomis. Dizainas tampa ne tik estetiniu, bet ir techniniu bei teisiniu kriterijumi.
„Pavyzdžiui, plastikinės pakuotės turės būti gaminamos iš vienarūšių ar lengvai atskiriamų medžiagų, o net ir smulkūs elementai – etiketės, pigmentai ar dangteliai – bus vertinami pagal tai, ar netrukdo rūšiavimui ir perdirbimui. Šių gairių teks palaukti iki 2028 m. sausio 1 d., kai Europos Komisija priims deleguotuosius aktus, nustatančius konkrečius techninius kriterijus“, – teigia RecyClass auditorė ir „Ecogrant“ vadovė.
Siekiant skatinti vartotojų įsitraukimą ir užtikrinti vienodą informavimą visoje ES, nuo 2028 m. rugpjūčio 12 d. įsigalios vieninga pakuočių ženklinimo sistema. Ant pakuočių ir konteinerių atsiras aiškios, visose šalyse vienodos piktogramos, nurodančios, į kurį srautą mesti konkrečią pakuotę. Kompostuojamos pakuotės turės būti ženklinamos taip, kad vartotojas suprastų – jos tinkamos tik pramoniniam kompostavimui, o ne kompostavimui namų sąlygomis ar išmetimui į gamtą.
Įrankiai, kurie leidžia verslui pasiruošti naujiems reikalavimams
Dar vienas svarbus pokytis – privalomi perdirbto (antrinio) plastiko panaudojimo tikslai naujai į rinką išleidžiamai pakuotei. Iki šiol direktyva tik skatino naudoti perdirbtą žaliavą, o dabar tai taps teisine pareiga.
Ž. Ramoškienė atkreipia dėmesį, kad nuo 2030 m. visose plastikinėse pakuotėse turės būti nuo 10 iki 35% perdirbto plastiko, priklausomai nuo pakuotės tipo ir paskirties, o iki 2040 m. šie rodikliai didės iki 20–65%. Tiksli procentinė dalis skirtingoms pakuočių kategorijoms bus nustatyta Europos Komisijos iki 2027 m. gruodžio 31 d. Perdirbtas plastikas turės atitikti aukštus kokybės ir saugos reikalavimus, o jo kilmė turės būti dokumentuotai atsekama – ypač kai kalbama apie maistui skirtas pakuotes.
„Šie pokyčiai iš esmės keičia rinką – nebeužteks surinkti atliekas, jas reikės realiai panaudoti naujų pakuočių gamyboje. Čia itin svarbų vaidmenį atlieka RecyClass, Plastics Recyclers Europe iniciatyva, kuri jau šiandien suteikia įrankius, leidžiančius verslui pasiruošti naujiems reikalavimams, – kalba RecyClass auditorė ir „Ecogrant“ vadovė. – RecyClass – vienintelė ES akredituota metodika, apimantiperdirbimo procesų ir perdirbtos žaliavos atsekamumo sertifikavimą. Kaip RecyClass auditoriai „Ecogrant“ atlieka sertifikavimo auditus visoje ES ir už jos ribų. Dirbame su pažangiausiais plastiko perdirbėjais, gamintojais ir rūšiavimo įmonėmis. Sėkmingas auditas įmonei suteikia sertifikatą patvirtinantį jos procesų skaidrumą ir atsekamumą.“
Nemokamas internetinis įrankis savo pakuotėms įvertinti
RecyClass sistemą sudaro keli tarpusavyje susiję sertifikatai. „RecyClass Recyclability“ sertifikatas patvirtina plastikinių pakuočių perdirbamumo klasę ir atitiktį. Šio sertifikavimo pasirengimui RecyClass svetainėje Recyclass.eu yra įdiegtas nemokamas internetinis įrankis, leidžiantis pakuočių gamintojams ir naudotojams įvertinti savo gaminių dizainą pagal „į perdirbimą orientuoto dizaino“ (Design for Recycling) principus ir laiku atlikti reikiamus pakeitimus.
Šis įrankis yra vienas iš geriausių tokio tipo įrankių. Jis moksliškai ir praktiškai pagrįstas, nuolat atnaujinamas, nemokamas ir viešai prieinamas vertinimo metodas Europoje. Praktinė jo vertė juntama jau šiandien – pasitaiko atvejų, kai pakuotės, kurios Lietuvoje iki šiol laikytos neperdirbamomis, pagal RecyClass metodiką įvertinamos kaip perdirbamos ir gauna atitinkamą sertifikatą. Kadangi šis sertifikatas Aplinkos ministerijos pripažįstamas kaip tinkamas įrodymas, įmonės gali pagrįsti pakuotės perdirbamumą ir taip sumažinti savo mokestinę naštą.
„Recycling Process“ sertifikatas suteikia galimybę perdirbimo įmonėms įrodyti, kad jų procesai atitinka aukštos kokybės perdirbimo standartus, yra saugūs ir atsekami nuo atliekos kilmės iki gauto produkto. „Recycled Plastics Traceability“ sertifikatas užtikrina, kad visos tiekimo grandinės dalys – nuo surinkimo iki pakuotės gamybos – būtų dokumentuotai atsekamos, todėl įmonės gali patikimai deklaruoti perdirbto plastiko dalį savo produktuose.
Jau sertifikuota 50% Europos plastiko perdirbėjų pajėgumų
Šį spalį rinką pasiekė ir nauja RecyClass rūšiavimo centrų sertifikavimo schema, leidžianti objektyviai įvertinti rūšiavimo įmonių veiklą pagal numatytus kriterijus.
„Didžiuojamės, kad „Ecogrant“ auditoriai, kaip šios srities ilgamečiai ekspertai, buvo pakviesti prisijungti prie tarptautinės darbo grupės, rengusios šią metodiką. Tai reikšmingas žingsnis visos Europos mastu – pirmą kartą sukuriama vieninga metodika, leidžiantis vertinti rūšiavimo procesų efektyvumą ir jų parengtį tiekti aukštos kokybės žaliavas perdirbimui“, – teigia įmonės vadovė.
VERSLO TRIBŪNA
Vilniaus pietinė dalis sparčiai keičiasi – už Liepkalnio viena po kitos kuriasi gamybos ir logistikos įmonės. Čia jau formuojasi pramonės ašis, tampanti naujuoju sostinės verslo magnetu.
Europos Sąjunga imasi revoliucinės pakuočių politikos reformos. 2025 m. vasario 11 d. įsigaliojo naujas Reglamentas (ES) 2025/40 dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (PPWR), pakeisiantis daugiau kaip tris dešimtmečius galiojusią Direktyvą 94/62/EB. Naujas teisės aktas žymi aiškų perėjimą nuo bendrų principų prie vienodų, privalomų ir išmatuojamų taisyklių. Jos paveiks kiekvieną gamintoją, importuotoją, platintoją, kuris išleidžia į bendrijos rinką supakuotus produktus, o taip pat vartotoją, akcentuoja Živilė Ramoškienė, RecyClass auditorė ir MB „Ecogrant“ vadovė.
Kasmet Lietuvoje susidaro apie 50 tūkst. tonų tekstilės atliekų, tačiau perdirbama vos mažiau nei 1 proc. Dauguma nebereikalingų drabužių sudeginami arba nugula sąvartynuose. Nors Europos Sąjunga (ES) jau nubrėžė aiškią kryptį – didesnę gamintojų atsakomybę ir privalomą tekstilės surinkimą, – pokyčiai kol kas juda vangiai.
Pusę šimtmečio veikianti ir savo padalinius 20 šalių turinti švedų ergonomiškų baldų gamybos kompanija „AJ Produktai“ jau seniai įsitvirtino ir Lietuvos rinkoje. Klientų teigimu, ji ypač vertinama dėl gaminių kokybės bei komandos patikimumo.
Šiandien daugiau kaip 50% Europos plastiko perdirbėjų pajėgumų jau yra sertifikuoti pagal RecyClass sistemą – tai aiškus ženklas, kad pramonė aktyviai ruošiasi naujiems ES reikalavimams. Po perdirbėjų šiuo keliu vis sparčiau žengia ir pakuočių gamintojai, galintys sertifikuotis tik naudodami RecyClass sertifikuotas antrines žaliavas.
„Mūsų įmonės auditoriai, dirbantys visoje Europoje, jau yra sertifikavę didžiąją dalį Lietuvos plastiko perdirbimo įmonių ir pirmąsias pažangiausias pakuočių gamybos bendroves. Tikimės, kad artimiausiais metais šis skaičius toliau sparčiai augs, nes vis daugiau įmonių siekia įrodyti savo atitiktį tvarumo ir žiedinės ekonomikos principams, – tikina Ž. Ramoškienė. – Tai rodo, kad Lietuvos sektorius juda ta pačia kryptimi kaip ir stipriausi Europos pakuočių rinkos žaidėjai. O mūsų, kaip auditorių, misija – užtikrinti, kad šie pokyčiai būtų patikimi, pamatuojami ir pripažįstami visoje Europoje.“
Reglamentas (ES) 2025/40 (PPWR) yra vienas ambicingiausių žingsnių Europos žiedinės ekonomikos politikoje. Jis nustato ne tik, ką galima gaminti, bet ir kaip turi būti suprojektuota, paženklinta bei perdirbta kiekviena pakuotė. Įmonės, kurios pirmosios prisitaikys prie šių naujų taisyklių, įgis konkurencinį pranašumą – tiek reputaciniu, tiek ekonominiu požiūriu. RecyClass jau šiandien suteikia praktinius įrankius, leidžiančius įmonėms pasiruošti reglamento reikalavimams.
