Premjerės patarėjas: Lenkijai atveriant sieną, Minskas siūlo kiek atidėti technines derybas su Lietuva
Atnaujinta informacija apie baltarusių siūlomas atidėti derybas.
Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos viceministras penktadienį patvirtino, kad kitą savaitę bus atidaryti du pasienio punktai su Baltarusija.
Kaip Lenkijos radijui sakė Wieslawas Szczepanskis, sienos perėjimo punktai Kuznicoje ir Bobrovnikuose bus atidaryti pirmadienį.
„Pagrindinės to priežastys – ekonominis poveikis. Šiuo atžvilgiu matome didėjantį eismą pasienyje, kita vertus, matome mažiau migrantų agresijos bandymų ir išpuolių. Be to, šiuo metu siena yra kruopščiai įtvirtinta – tiek perimetru, tiek fiziškai“, – sakė jis.
Per Kuznicos perėją bus praleidžiami tik lengvieji automobiliai, o per Bobrovnikų perėją – ir Europoje įregistruoti sunkvežimiai.
Varšuva jau anksčiau skelbė esanti pasirengusi atidaryti Kuznicos perėją, uždarytą nuo 2021 metų lapkričio 9-osios, ir Bobrovnikų perėją, uždarytą nuo 2023 metų vasario 10 dienos, tačiau po Lietuvos sprendimo uždaryti sieną su Baltarusija, Lenkija nusprendė atidėti šiuos planus.
Dabar Vyriausybės pateiktame sprendimo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad jo tikslai, be kita ko, yra „žmonių ir prekių srautų atnaujinimas“, kuriuo siekiama paremti vietos verslininkus ir vežėjus, veikiančius abiejose sienos pusėse.
Premjerės patarėjas: Minskas siūlo kiek atidėti technines derybas
Paaiškėjus šiems Lenkijos ketinimams, premjerės Ingos Ruginienės patarėjas pranešė, kad Minskas pasiūlė iki kito antradienio atidėti technines derybas su Vilniumi dėl Baltarusijoje įstrigusių vilkikų grąžinimo į Lietuvą.
„Naujausia šios dienos informacija dar kartą patvirtina, kad Baltarusijos režimas tik imituoja norą spręsti mūsų ir Europos vežėjų, kurie laikomi įkaitais, problemas“, – žiniasklaidai išplatintame komentare sakė Ignas Algirdas Dobrovolskas.
Vėliau jis BNS patikslino, kad „vietoje to, kad deramasi būtų, pavyzdžiui, rytoj, jie siūlo antradienį“.
Technines derybas su Baltarusijos pasieniečiais vedančios Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis BNS nekomentavo premjerės patarėjo pasisakymo.
„Vietoj to, kad sustabdytų kontrabandinių balionų keliamą grėsmę Vakarų civilinei aviacijai, Baltarusija gilina eskalaciją ir piratų ar teroristų metodais paėmė įkaitais mūsų ir Europos vežėjų turtą“, – pridūrė I. A. Dobrovolskas.
Jo teigimu, nepaisant pozityvių ženklų – uždarius sienas sumažėjo balionų skaičius ir kitos rizikos – Baltarusija privalo nedelsdama leisti išvykti Lietuvos krovininiam transportui be jokių papildomų sankcijų.
T. Valys: kita pusė nepaleidžia vilkikų ir kelia papildomus reikalavimus
Lietuvos užsienio reikalų viceministras LRT teigė, kad su Baltarusija susitarti – sudėtinga.
„Akivaizdu, kad techniniu lygiu derybos vyksta nuolat, pasiūlymai iš vienos pusės, pasiūlymai iš kitos pusės. Pagrindinė problema yra ne ta, kad mes kažko neįsileidžiame, bet kad kita pusė nepaleidžia (vilkikų ir puspriekabių – BNS) ir kelia papildomus reikalavimus. Nuo to, kaip mes darniai reaguojame ir atsakome į jų provokacijas, priklausys tolimesni veiksmai, – LRT radijui penktadienį sakė T. Valys. – Deja, tenka konstatuoti, kad šito supratimo ir šios empatijos, suvokimo, dėl ko tai vyksta, akivaizdžiai trūksta (Baltarusijos pusei – BNS)“.
Premjerei I. Ruginienei anksčiau teigus, kad šiuo klausimu yra dirbama ne tik su JAV, bet ir Lenkija bei kitomis Baltijos šalimis, viceministras patikino, kad Lietuva su partneriais koordinuoja savo veiksmus.
„Čia vyksta akivaizdi hibridinė ataka, į kurią mes priversti reaguoti visais įmanomais lygmenimis, kiek tai yra įmanoma, leidžia sankcijos ir bendra ES politika. Tą mes darome ne vieni, o bendradarbiaudami (...) su savo partneriais, koordinuodami savo veiksmus, bet ta pusė (Baltarusija – BNS) priima sprendimus tokius, kokius priima“, – aiškino viceministras T. Valys.
Jau matyti teigiamų rezultatų
Anot jo, jau dabar matyti teigiamų sprendimo laikinai uždaryti sieną su Baltarusija rezultatų.
„Matome tarpinius rezultatus, todėl akivaizdu, kad tai pusei (Baltarusijai – BNS) skauda, nes mes jau fiksuojame akivaizdžiai sumažėjusius skrydžius (kontrabandinių balionų – BNS), sumažėjusias rizikas (...). Ilguoju laikotarpiu jis (sprendimas laikinai uždaryti sieną – BNS) turi pasiteisinti“, – teigė T. Valys.
Viceministro teigimu, prieš priimdama sprendimą dėl sienos uždarymo Vyriausybė tikėjosi atsakomųjų priemonių iš Baltarusijos pusės: „Buvo numatyti įvairūs scenarijai, tame tarpe ir (...) praktiškai reketavimas mūsų vežėjų ir, deja, tas scenarijus išsipildė.“
„Akivaizdu, kad šita pusė (Baltarusija – BNS) yra neprognozuojama ir į bet kokį mūsų pasiūlymą sureaguoti, kasdien buvo keliamas nuo 40 Eur iki 120 Eur įkainis už stovėjimą vilkiko aikštelėje“, – pridūrė jis.
Pasak T. Valio, Lietuva įsivertino daug rizikų, bet šalies, kuri „organizuoja „Zapad“ pratybas ir žvangina atominiais ginklais prie mūsų sienų“, rizikas sumažinti yra beveik neįmanoma.
VERSLO TRIBŪNA
Ar jūsų verslas dažnai siunčia siuntas klientams? Jei taip, tikriausiai jau žinote, kad pristatymo procesas gali ženkliai sumažinti pelną. Tačiau vienas sprendimas gali padėti sutaupyti net iki 70 % pristatymo išlaidų – tai „Ecoparcel“ galia. Kad geriau suprastumėte, kokią naudą suteikia tapimas „Ecoparcel“ klientu, pateikiame keturias pagrindines priežastis, kodėl verta išbandyti šiuolaikinius siuntimo sprendimus.
Vos per aštuonerius metus nuo 80 iki 530 milijonų JAV dolerių išaugusios pajamos, 55 orlaivių parkas ir po visą pasaulį išsibarsčiusi 1,8 tūkst. aviacijos specialistų komanda. Nors šį etapą „Avion Express“ ir „Avion Express Malta“ (toliau – „Avion Express“) ACMI avialinijų, priklausančių „Avia Solutions Group“, vadovas Darius Kajokas vadina kelionės pradžia, jau dabar akivaizdu, kad toks įmonės augimas yra vienas įspūdingiausių Lietuvos aviacijos istorijoje.
Tadas Goberis, „Avia Solutions Group“ valdybos narys ir grupės įmonės, atsakingos už lėktuvų lizingą ir pirkimą, vadovas, interviu dalinasi patirtimi, kurią lėktuvų valdymo ir nuomos srityje yra sukaupęs per daugiau nei 15 m. „Avia Solutions Group“ yra didžiausia pasaulyje orlaivių, įgulos, techninio aptarnavimo ir draudimo (angl. Aircraft, Crew, Maintenance, and Insurance, ACMI) paslaugų teikėjai, valdanti apie 200 orlaivių parką 6 žemynuose.
„Edenred Finance“, viena didžiausių Europoje mokesčių grąžinimo paslaugų teikėjų, pradeda strateginį bendradarbiavimą su pasauline transporto mobilumo sprendimų lydere – bendrove „Shell Fleet Solutions“.
S. Skvernelis: vežėjams reikėjo duoti savaitę
Tuo metu S. Skvernelis teigia, jog organizuojant tokius veiksmus prieš kaimyninę valstybę, reikia duoti vežėjams bent kiek laiko.
„Reikėjo duoti savaitę, pasakyti visiems vežėjams: jūs turite savaitę išvykti iš šitos šalies (Baltarusijos – BNS). Jeigu jūs toliau važiuosite ar pasiliksite, tada jau jūsų atsakomybė ir jūsų rizika, mes negalėsime jums padėti“, – Žinių radijui penktadienį sakė S. Skvernelis.
„Juo labiau, kad tas sprendimas, nors mums bandoma įteikti kitaip, kol kas jokių rezultatų nedavė be to, kad turime įkaitais paimtus ir mūsų piliečius, nors nėra galbūt tų vairuotojų tiek daug, daugiau galbūt trečių šalių vairuotojai, mūsų įmonių turtą paimtą įkaitais ir balionai, kurie skraidė ir tebeskraido“, – pridūrė politikas.
Premjerė I. Ruginienė savo ruožtu yra sakiusi, kad vežėjai buvo perspėjami apie rizikas vykti į Baltarusiją, tačiau verslas tai ignoravo. Pasak jos, prieš ilgąjį uždarymą siena keliskart buvo uždaryta trumpam, todėl vežėjai galėjo tam pasiruošti.
Demokratų lyderio teigimu, Lietuvai rasti sprendimus, kaip grąžinti Baltarusijoje įstrigusius vilkikus, nebus paprasta.
„Sprendimo reikėjo, bet jis buvo padarytas blogai, o dabar mes turime prasileidę įvartį į savo vartus. Ieškoti būdų, kaip iš tos situacijos išeiti, nebus paprasta“, – sakė S. Skvernelis.
Pasak parlamentaro, šiuo metu reikia arba toliau daryti spaudimą Baltarusijai, arba prašyti JAV pagalbos.
„Mūsų valstybėje yra išlikę įrankių paspausti Baltarusijos pusę tiek ekonomiškai, tiek politiškai. Arba yra sprendimas iš tikrųjų per tarpininką, nes tiesiogiai (su Baltarusija – BNS) tai turbūt sunkiai jau įmanoma, per mūsų pagrindinį partnerį šiuo laikotarpiu, Jungtines Amerikos Valstijas, ieškoti sprendimo būdų“, – teigė jis.
BNS rašė, kad Minskas uždraudė savo teritorijoje esantiems Lietuvos vilkikams grįžti į Lietuvą, kol nebus atverta siena, o iki tol didžioji dalis jų nugabenta į specialias aikšteles, kur už kiekvieną stovintį vilkiką ar puspriekabę imamas 120 eurų mokestis už dieną, o nesumokėjus mašinas grasinama konfiskuoti.
Reaguodama į civilinei aviacijai kylančią grėsmę, Vyriausybė su tam tikromis išimtimis mėnesiui uždarė sieną su Baltarusija. Šis sprendimas galioja iki lapkričio 30-osios, po to Ministrų kabinetas spręs, ar pratęsti uždarymą.
