Prezidentas apie Lietuvos atsaką į balionus iš Baltarusijos: norisi, kad skaudėtų daugiau
Nauji 2–3 skirsniai
Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka Lietuvos sprendimą uždaryti sieną pavadino „beprotiška afera“, bet sakė, kad būtų pasirengęs atsiprašyti, jei būtų tikras dėl savo kaltės.
„Sprendimas dėl punktų uždarymo neribotam laikui yra teisingas. Šiandienis Aliaksandro Lukašenkos kreipimasis ir mėginimas atsiprašinėti – aiškus indikatorius, kad skauda, kad į tai reaguojama, – žurnalistams antradienį sakė šalies vadovas. – Norisi, kad skaudėtų daugiau.“
G. Nausėda pakartojo savo idėją riboti Kaliningrado tranzitą geležinkeliu, tačiau tik Baltarusijai. Pasak šalies vadovo, šis siūlymas neturi būti išbrauktas iš galimų poveikio priemonių sąrašo.
„Taip, tai yra rimto poveikio priemonė. Dar kartą kartoju, kad kalbame ne apie rusiškų prekių tranzitą į Kaliningrado sritį, bet kalbame apie baltarusiškoms prekėms taikomus apribojimus“, – sakė prezidentas.
Jis taip pat ragina diskutuoti apie ES sankcijų Baltarusijai išplėtimą.
„Kalio trąšoms mes taikome apribojimus, tačiau azoto trąšoms ne. Yra priemonės, kurios gali būti nukreiptos ir, be abejo, jos būtų pačios efektyviausios ES mastu dėl paslaugų baltarusiškoms įmonėms apribojimo išplėtimo“, – vardijo G. Nausėda.
„Tikimės kur kas didesnio partnerių supratimo“
Lietuvos vadovas pabrėžė, kad sankcijas Baltarusijai siekiama derinti su sąjungininkais.
„Darysime tai kartu su sąjungininkais, nes tokios poveikio priemonės yra pačios efektyviausios, jos duoda didžiausią žalą ir jos verčia keisti destruktyvų elgesį“, – teigė G. Nausėda.
Visgi problema, pasak prezidento, yra tai, kad Baltarusijos režimas sankcijų kontekste traktuojamas kitaip nei prieš Ukrainą kariaujančios Rusijos režimas, nors Baltarusija de facto dalyvauja šiame kare.
„Ir užsienio reikalų ministras, ir aš pats asmeniškai tikrai darysime viską, kad sugrįžtų ant derybų stalo diskusija apie tai, kad sankcijos Rusijai ir Baltarusijai turi būti suvienodintos ir taikomos veidrodiniu principu“, – sakė prezidentas.
„Ir tikrai tikimės kur kas didesnio partnerių supratimo, kadangi vienas dalykas yra svarstyti sankcijas Baltarusijai, kuomet nėra aiškių įrodymų apie jos eskaluojantį elgesį, ir kitas dalykas, kuomet mes kalbame apie tai, kad Baltarusija sąmoningai eskaluoja nesaugumo būseną regione“, – pridūrė G. Nausėda.
Jis akcentavo, kad meteorologinių oro balionų su rūkalais leidimas iš Baltarusijos nėra susijęs tik su kontrabanda.
„Kontrabanda šiuo atveju yra tiktai potekstė arba priemonė hibridinei atakai prieš Lietuvą, ir tam turime labai daug įrodymų, tiek tiesioginių, tiek netiesioginių, kad tai yra sąmoningas veiksmas siekiant destabilizuoti Lietuvos situaciją“, – kalbėjo šalies vadovas.
Anot jo, „visiškai akivaizdu“, kad specialiosios institucijos, kaip KGB, dalyvauja realizuojant cigaretes Baltarusijoje gaminančių kompanijų produkciją ir taip finansuojant režimą.
„Žinoma, kad tos kontrabandinės cigaretės yra realizuojamos ne tiktai Lietuvoje ir kitose ES šalyse, ir net Rusijoje. Bet tai yra kontrabanda, kuri skirta režimui išlaikyti, kuri skirta režimui finansuoti ir todėl režimas yra suinteresuotas ja“, – sakė G. Nausėda.
Kariuomenė pasirengusi numušti balionus
Be to, prezidentas pabrėžė, kad Lietuvos kariuomenė yra pasirengusi numušti kontrabandinius oro balionus, nors dabar apie šios priemonės įgyvendinimą kalbėti neprasminga.
„Tokių priemonių taip pat turime. Taip, egzistuoja tam tikri apribojimai ir galbūt šiandien detaliau apie tai kalbėti nėra prasmės, nes kol kas neturime naujų oro balionų atvejų, tačiau Lietuvos kariuomenė yra pasirengusi ir Lietuvos kariuomenė turi instrukcijas tai daryti“, – sakė G. Nausėda.
Kaip skelbta, dėl kontrabandinių balionų grėsmės taip pat neribotam laikui uždaryti Šalčininkų ir Medininkų pasienio kontrolės punktai su Baltarusija.
Prezidentas palaiko šią priemonę, pažymėdamas, kad taip pat paveikus gali būti tik skelbimas apie sankcijas, jų neįvedant.
„Kartais priemonės, kurias paskelbi, bet dar neįgyvendini, padaro net didesnį poveikį negu tos priemonės, kurios jau yra realiai įgyvendintos. Kitaip tariant, turi būti skaitomasi su grėsme, kad tos priemonės bus pritaikytos, jeigu šita eskalacinė veikla nesiliaus“, – kalbėjo G. Nausėda.
Jis, be kita ko, pagrasino Baltarusijai tarptautinio arbitražo byla, kurioje Lietuva siektų atgauti dėl kontrabandinių balionų veiklos patirtus nuostolius, jeigu situacija nepasikeis.
Prezidentas taip pat ragino geriau išnaudoti Kauno oro uostą, kad keliautojai patirtų mažiau nepatogumų esant apribojimams Vilniuje.
VERSLO TRIBŪNA
Savo skaitmeninės transformacijos kelionę pradėjusi 2020 m., grupė siekia turėti centralizuotą, duomenimis grįstą, efektyvų verslo valdymą. Martyno Sarapino, „Girteka Group“ transformacijos direktoriaus, teigimu, procesų skaitmenizacija šioje organizacijoje nėra tik informacinių technologijų (IT) diegimas, bet visos įmonės maratonas: nusiteikti ilgam „bėgimui“ įveikiant įvairius iššūkius ir turėti aiškius tikslus turi beveik visi įmonės darbuotojai – nuo vairuotojų iki vadovų.
LTG grupės bendrovė „LTG Cargo“ teikia ne tik krovinių gabenimo geležinkeliais paslaugą, bet ir technikos – įvairių tipų lokomotyvų, priežiūros ir remonto paslaugas. Pasak Audriaus Puko, „LTG Cargo“ technologinio turto valdymo vadovo, bendrovės veikla Europoje išsiskiria visapusiškumu – klientams belieka galvoti tik apie savo verslą, o su geležinkelio pervežimais ir technikos priežiūra bei remontu susijusius klausimus sprendžia „LTG Cargo“.
Per daugiau nei tris dešimtmečius po nepriklausomybės atkūrimo Klaipėdos uostas virto vienu moderniausių ir labiausiai diversifikuotų jūrų uostų Baltijos regione. Tai – ne tik Lietuvos jūros vartai į pasaulio prekybos kelius, bet ir technologinių, energetinių bei logistikos inovacijų centras.
Europos kelių transporto sektorius susiduria su struktūrine krize – šiandien Europoje trūksta daugiau nei 426.000 vilkikų vairuotojų. Iki 2028 m. šis skaičius gali išaugti iki daugiau nei 745.000 Tokia prognozė jau šiandien kelia grėsmę Europos tiekimo grandinių stabilumui.
„Turime geriau išnaudoti rezervinio oro uosto, šiuo atveju pirmiausia kalbu apie Kauną, pajėgumus. (...) Kalbame ir apie Kauno rezervinį oro uostą, galimai net Palangos oro uostą, kadangi Kauno oro uostas taip pat nėra guminis“, – teigė G. Nausėda.
Praėjusią savaitę dėl kontrabandiniams rūkalams gabenti naudojamų meteorologinių balionų, leidžiamų iš Baltarusijos, Lietuvoje keturiskart buvo uždaryti oro uostai, iš viso paveikiant per 140 skrydžių ir virš 20.000 keleivių. Vilniaus oro uostas buvo uždarytas kelis kartus, Kauno – kartą. Lietuvos vadovai tai vadina Baltarusijos hibridine ataka, organizuojama ne be A. Lukašenkos režimo žinios.
D. Matulionis: tarnybų bendradarbiavimas jau davė rezultatą
Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis sako, kad nepaisant iš Baltarusijos atskrendančių kontrabandinių balionų, Vilniaus oro uostas pirmadienio vakarą ir naktį nebuvo uždarytas dėl glaudesnio institucijų bendradarbiavimo.
Pasak patarėjo, po naujausių sprendimų „Oro navigacijos“ specialistai turi galimybę stebėti kontrabandinių balionų judėjimą Lietuvoje ir spręsti, ar jie išties skrenda link oro uostų.
„Duoda rezultatą vakar priimta priemonė, kai „Oro navigacijos“ specialistai tiesiogiai dalyvauja Karinių oro pajėgų Oro stebėjimo centre ir stebi situaciją danguje“, – Žinių radijui antradienį sakė D. Matulionis.
„Manau, kad tai bus viena efektyvesnių priemonių, kad padėtume labai tiksliai nustatyti tuos balionų maršrutus, kad išvengtume ilgalaikio oro uosto uždarymo“, – pridūrė jis.
Anot D. Matulionio, iki šiol „Oro navigacijos“ specialistai nematė pilno Lietuvos oro erdvės vaizdo, nes jų turimi radarai yra kitokie.
„Jeigu bus kiek galima glaudus bendradarbiavimas tarp šių dviejų institucijų, daugeliu atvejų galėsime išvengti tokių ekscesų, kurie buvo pastarąją savaitę, uždarant oro uostus po keturias, šešias, aštuonias valandas“, – teigė prezidento patarėjas.
D. Matulionis pakartojo kontrabandinių balionų įskridimus iš Baltarusijos laikantis hibridine ataka. Patarėjas pažymėjo, jog didelė dalis į ES atkeliaujančių cigarečių yra pagaminama apie 170 kilometrų nuo Vilniaus nutolusio Gardino „Nemano“ tabako fabrike.
„Tai yra (autoritarinio Baltarusijos prezidento Aliaksandro – BNS) Lukašenkos valdomas fabrikas. Tas dar kartą patvirtina, kad tai yra papildomas nelegalios, neapskaitytų pajamų šaltinis režimui. Net ir jeigu tai sukelia tiktai ekonomines pasekmes, tai jau yra tam tikra hibridinė ataka“, – sakė jis.
Patarėjo teigimu, jog prie kontrabandos prisideda arba prisidėjo Minsko tarnybos, įrodo tai, kad norint paleisti balionus reikia turėti gilias meteorologines žinias, atlikti matematinius apskaičiavimus.
Premjerė Inga Ruginienė yra sakiusi, kad dėl balionų grėsmių ypač aktyviai komunikuojama su Lenkija ir Latvija. Anot D. Matulionio, šios šalys taip pat patiria tokias atakas, tačiau dėl tolimesnio atstumo nuo Gardino, jos yra mažesnio mąsto.
