Klaipėdos uosto virsmas – technologinės pažangos ir tvarumo kryptimi

Lietuvos jūrų uostui valstybė visada skyrė daug dėmesio, teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas. Pavyzdžiui, tarpukariu į uosto plėtrą investuota 46 mln. litų. Dabar tai – labiau istorinis faktas, tačiau uostas keitėsi nuolat. Iki nepriklausomybės atgavimo uostas buvo padalintas – veikė atskiri žvejybos, prekybos uostai, žvejų ūkis, naftos bazė.

Didžiausia pažanga matyti per pastaruosius daugiau nei tris dešimtmečius. Įrengti nauji modernūs, automatizuoti terminalai, atliepiantys rinkos poreikius: konteinerių, žemės ūkio produktų, cemento krovos, ro-ro, kruizinių laivų, suskystintųjų gamtinių dujų. Šiuo metu uoste veikia 14 didelių įmonių ir daugiau nei 30 skirtingos paskirties terminalų. Pastatyta naujų krantinių, esamos rekonstruotos, iki 15,5 metro išgilinta uosto akvatorija, Malkų įlanka per keletą dešimtmečių pasikeitė neatpažįstamai. Klaipėdos uostas išnaudoja visas įmanomas galimybes išlikti lyderiu Baltijos rytinėje pakrantėje, sako A. Latakas. 

Žingsniai iki šiandienos rekordų

„Didžiąsias permainas, uostui virstant į technologiškai pažangų kompleksą, matėme jau po nepriklausomybės atkūrimo. 1991 m. įkūrus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją, atsirado aiški vizija – valdyti uostą pagal vadinamąjį „landlord“ modelį, skėtinę valdymo struktūrą, būdingą daugeliui Europos uostų, – pasakoja A. Latakas. –  Tai reiškia, kad direkcija rūpinasi uosto veiklos, laivybos organizavimu, infrastruktūra, saugumu ir aplinkosauga, o krovos veiklą vykdo privatūs operatoriai. Pagal šį vakarietišką modelį Klaipėdos uostas dirba ir šiandien.“

Netrukus į uosto veiklą įsiliejo privačios įmonės. Pirmoji privati įmonė įsikūrė 1992 m. Vietoj senųjų statinių kilo modernūs terminalai, pritaikyti vakarietiškoms krovos technologijoms.

„Man pačiam teko dalyvauti statant „Klasco“ terminalus, tai buvo labai įdomus uosto laikotarpis. Šiaurinėje uosto dalyje buvo įrengtas skystų ir birių trąšų, grūdų terminalai. 1999–2005 m. pokytis buvo toks, kad kai kurios technologijos Klaipėdoje buvo netgi naujesnės nei Vakaruose – jas diegėme naujai, o kituose uostuose jos jau buvo naudojamos ilgiau“, – pažymi uosto vadovas.

1994 m. Klaipėdoje atsirado konteinerių terminalas – žingsnis, kuris įtvirtino uosto kryptį ir leido integruotis į globalią konteinerinės laivybos sistemą. Šiuo metu uoste veikia du konteinerių terminalai, juose per metus perkraunamas rekordinis kiekis krovinių. Jau šiemet spalį pasiektas naujas rekordas – nuo metų pradžios perkrauta daugiau nei 1 mln. TEU konteinerių, o anksčiau šį rodiklį uostas pasiekdavo per visus metus. Per visus 2025-uosius tikimasi perkrauti 1,2-1,3 mln. TEU.

Uostas negyvena pats sau – jis veikia šalies ekonomikai, pramonei, miestui, gyventojams, pabrėžia A. Latakas: „Uostas didele dalimi vystosi pagal tai, kokie kroviniai jį pasiekia. Ilgą laiką buvo atsižvelgiama į pagrindinį poreikį – perkrauti birius krovinius, trąšas, grūdus. Vėliau atsirado poreikis perkrauti cementą, naftos produktus. Taigi, Lietuvoje veikianti pramonė diktuoja ir pokyčius uoste.“

Pietinė teritorija: nauji plėtros planai

Naujojo tūkstantmečio pradžioje Klaipėdos uostas toliau diegė pažangias elektronines sistemas. 2006 m. pradėta kurti „community system“ – elektroninė vieno langelio principu veikianti platforma, kurioje sutelkiama visa būtina informacija apie laivybą, leidimus, krovinius ir aplinkosaugą.

Sistema veikia realiu laiku – leidimai gaunami per sekundes, o visa uosto ekosistema veikia kaip integruota skaitmeninė bendruomenė. Uoste veikia moderni laivų eismo valdymo sistema. Technologijų pažanga matoma ir terminaluose: modernūs krovos įrenginiai, iš dalies automatizuoti procesai ir nuolat tobulinamos technologijos. Laivai, kurie anksčiau Klaipėdoje užsibūdavo 20–30 dienų, šiandien aptarnaujami vos per pusdienį.

Konteinerinė laivyba ir toliau išlieka Klaipėdos uosto prioritetinė kryptis. Uosto veiklos lauke – ro-ro terminalai, kruizinė laivyba bei jūrinė inžinerinė pramonė, kurianti didelę pridėtinę vertę. Ypatingas dėmesys skiriamas energetikos sektoriaus plėtrai. Šiuo metu uoste įgyvendinamas žaliojo vandenilio gamybos projektas, kuriama infrastruktūra jūrinio vėjo jėgainių priežiūrai. Tai sustiprins uosto pozicijas atsinaujinančios energetikos grandinėje.

Tiesa, kaip pastebi A. Latakas, jau dabar matomas teritorijų stygius – uosto plėtros lauką riboja miestas, Kuršių nerija, saugoma „Natura 2000“ zona.

„Sprendimą matome pietinėje uosto dalyje, jau nutarta ją plėtoti. Tai apie 100 hektarų teritorija, kurioje galėtų vystytis papildoma konteinerių krovos veikla. Išplėtojus šią teritoriją, būtų galima tikėtis naujų pasaulinių konteinerinės laivybos linijų dėmesio. Neabejoju, kad, suradus naujus krovos partnerius šiai teritorijai, jie atneštų į uostą dar daugiau technologinės pažangos“, – paaiškina A. Latakas.

Konkurencinis pranašumas

Viena iš priežasčių, kodėl Klaipėdos uostas išsiskiria tarp visų Baltijos šalių uostų, – gebėjimas išlaikyti stabilią strateginę plėtros kryptį, netgi nepaisant geopolitinių, ekonominių svyravimų. Tą didele dalimi lemia plačiai išvystyta veiklos diversifikacija – tiek pagal krovinių rūšis, tiek pagal veiklos sritis.

Klaipėdos uostui šiuo metu tenka apie 41 proc. visos Baltijos šalių krovos. Tokį rezultatą uostas pasiekė dėl diversifikacijos įdirbio – čia galima perkrauti beveik visų rūšių krovinius, išskyrus bakteriologinius, pažymi uosto vadovas.

Kruizinė laivyba skatina veikti

Į Klaipėdos uostą jau daugiau kaip 20 metų atplaukia ir kruiziniai laivai. Šiemet spalio 14 d. Klaipėdos uostas fiksavo dvigubą rekordą – tą dieną buvo prišvartuotas didžiausio tūrio kruizinis laivas „Norwegian Prima“, atgabenęs daugiau nei 3000 keleivių. Juos įskaičiavus, Klaipėdoje minėtą datą jau buvo pasiekęs rekordinis kruizinių keleivių srautas – per 76,6 tūkst.

Prognozuojama, kad 2027 m. Klaipėdą aplankys 95 kruiziniai laivai, o iki šiol jų atplaukdavo apie 60 per metus. Jau dabar uostas susiduria su infrastruktūros stygiumi priimant didžiuosius lainerius arba kai vienu metu pageidauja atplaukti du kruiziniai laivai.

„Tai irgi diktuoja naujus darbus. Iki 2027 m. planuojame užbaigti naują kruizinių laivų krantinę. Tada turėsime dvi naujas pritaikytas krantines – 365 ir 222 metrų ilgio – ir būsime paruošę infrastruktūrą prognozuojamam kruizinės laivybos pakilimui“, – sako A. Latakas.

Uosto vadovas sako kartais girdįs pastebėjimų, esą, ar tikrai reikia tiek investuoti į naujus projektus, kam jų tiek daug.

„Žinote, uostas – tarsi viešbutis, nėra visuomet visiškai užpildytas. Galbūt atskirais etapais vyksta mažiau veiksmo vienoje ar kitose uosto veiklos srityje, tačiau turime būti pasiruošę ir infrastruktūrą vystyti iš anksto. Kai pasaulinės laivybos linijos ieško, į kurį uostą atvykti, jos nesidomi, ką mes žadame padaryti. Jos teiraujasi, ką galime pasiūlyti jau dabar“, – pabrėžia A. Latakas.

Uosto žinutė pasauliui

Apkeliavęs daugybę pasaulio uostų – nuo Europos ir Baltijos iki Pietų Korėjos, Japonijos, Indijos ar Brazilijos – Klaipėdos uosto vadovas A. Latakas sako, kad pirmas įspūdis kiekviename uoste būna aiškus iškart: matyti, kiek uostas yra diversifikuotas, kokie kroviniai čia kraunami, kiek jis atviras naujoms technologijoms ir energijos rūšims.

„Didžiuojuosi Klaipėdos uostu, sugebančiu išlaikyti vystymosi kryptį ir toliau vystyti veiklą, nepaisant išorės veiksnių. Tikiu naujai įgyvendinamų projektų perspektyvomis ir diegiamomis naujausiomis technologijomis, kurios leis mums atitikti keliamus tvarumo, energetinės transformacijos reikalavimus. Šios mūsų pastangos – svarbi žinutė pasauliui apie Klaipėdą ir jos uosto galimybes“, – įsitikinęs A. Latakas.

Išsamų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vadovo Algio Latako pasakojimą apie Klaipėdos jūrų uosto pokyčius galite išklausyti čia: https://www.vz.lt/app/logistika-2026/2025/10/22/klaipedos-juru-uostas-keiciasi-istorinis-virsmas-i-modernu-logistikos-centra-574667