Baltijos akcijų rinkos paradoksas – patraukli, bet investuotojai dvejoja
Arvydas Jacikevičius, „Artea Baltijos fondo“ valdytojas, pastebi, kad dalis investuotojų žvalgosi į JAV ar Vakarų Europos rinkas, nes Baltijos regione įžvelgia papildomų rizikų.
„Nors Baltijos regionas ir nedidelis, tačiau tai – ne vakuumo dalelė pasaulyje, mūsų šalis veikia JAV politika bei ekonominiai viražai, prekybos karai bei muitų konfliktai, pagaliau, visų kitų svarbių ekonomikos dedamųjų rinkinys – infliacija, palūkanų lygis, nedarbas. Europoje investuotojai atidžiai stebi sprendimus, priimamus dėl finansavimo didinimo saugumo bei gynybos infrastruktūros sritims.
Baltijos regione dominuoja karo Ukrainoje ir geopolitinio trapumo tema. Estijos ekonomika via dar neįgyja pagreičio.
Kontekstas, formuojantis investuotojų nuotaikas, labai platus, ir norint jame įžvelgti Baltijos šalių akcijų rinkos privalumus, verta atsižvelgti į tam tikrų aplinkybių derinį“, – sako A. Jacikevičius.
Ne toks ir bjaurus ančiukas
Jau paskelbti šių metų 9 mėnesių Baltijos šalių įmonių rezultatai rodo: bendrovės dirba pelningai ir gana stabiliai. Rinkai tai turėtų būti geras signalas, tačiau jį slopina geopolitika ir lėtas Estijos ekonomikos atsigavimas.
„Pasaulyje akcijos brango nuo 2022 m., tai tęsiasi ir dabar. Vidurio Europos regione – Lenkijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje – akcijos per šį laikotarpį brango kone 2-3 kartus, tiesa, šiemet šis tempas sulėtėjęs. O Baltijos šalys – lyg bjaurieji ančiukai, akcijų brangimas gerokai lėtesnis. Remiantis „OMX Vilnius“ indeksu, Lietuvoje akcijos per trejus metus brango beveik 40 proc., kas būtų neblogas rodiklis, bet palyginti su pasauliniais šuoliais, atsiliekame“, – pažymi A. Jacikevičius.
Lietuvoje optimistiškai nuteikė ruduo, pradedant rugpjūčio pabaiga – akcijos brango, bet Estijos kreivės „žemyn“ investuotojams neleido pernelyg pasitikėti Baltijos šalių akcijomis.
Atrodytų, keblus kontekstas. Bet lūkesčiai ir nuotaikos yra viena, o skaičiai – kas kita. Ir šie skaičiai – palankūs Lietuvai. Pagal aukštą dividendų pajamingumą (6,8 proc.) ir žemą P/E (angl. Price-to-Earnings ratio) rodiklį, kuris siekia 5,5, Lietuva išsiskiria visoje Vidurio Europoje ir net pasaulyje, tą patvirtina „Bloomberg“ duomenys pagal „MSCI Lithuania“ indeksą. Kapitalo grąža artėja prie 10 proc. ir taip pat nuteikia pozityviai.
Palyginti, Europos „Stoxx 600 Europe“ indekso P/E rodiklis siekia 16,7, dividendų pajamingumas – 3,1 proc. JAV „S&P 500“ atitinkami rodikliai – 28,6 ir 1,2 proc.
„Nors ekonomika Estijoje ir stringa, nors ir susiduriame su geopolitinėmis rizikomis, tačiau žemas likvidumas sukuria ir tam tikrą likvidumo premiją, dėl to Baltijos akcijos atrodo pakankamai patraukliai“, – teigia „Artea Baltijos fondo“ valdytojas.
Kad Baltijos šalių akcijų rinka kvėpuoja lengviau, įrodo ir dar keli rodikliai – „Nasdaq Vilnius“ duomenimis, šiemet vidutinis akcijų sandorio dydis išaugo beveik 50 proc., palyginti su 2024-aisiais. Tai liudija, kad į regioną grįžta instituciniai investuotojai, beje, tarp jų – ir didžiausias pasaulyje investuotojas į akcijas Norvegijos naftos fondas.
II pakopos pensijų reformos reikšmė
Kas galėtų išjudinti mažmeninius investuotojus, kad jie pradėtų labiau domėtis akcijomis? Žinoma, pirmiausia – žinios ir domėjimasis.
„Nepakanka besti pieštuku į vieną bendrovę, svarbu atlikti analizę, pasirinkti perspektyviausius variantus. Galima remtis 19 įmonių akcijų, kurios įeina į Baltijos „OMX Baltic“ indeksą, stebėjimu ir analize. Vidutinė šio indekso grąža nuo metų pradžios buvo 13 proc., tačiau akcijų dinamika labai nevienoda, vienos brango labai smarkiai, o vienos įmonės akcijos netgi smuko“, – pasakoja A. Jacikevičius.
Netrukus atsidarys vienas platus langas, kuris gali turėti reikšmingos įtakos Baltijos akcijų rinkai – tai II pakopos pensijų reforma, kuomet piliečiai galės priimti individualius sprendimus, ar kaupti šioje pakopoje toliau, ar atsiimti sukauptas lėšas.
Lietuvos banko duomenimis, rugsėjo pabaigoje pensijų fonduose šalies gyventojai buvo sukaupę 10 mlrd. eurų, per ketvirtį ši suma išaugo 0,6 mlrd. eurų. Pensijai kaupia 1,5 mln. žmonių, jų vidutinė sukaupta suma siekia beveik 7 tūkst. eurų.
Prieš ketverius metus analogišką pensijų reformą įgyvendino Estija, estai anuomet atsiėmė apie 35 proc. turto. Mūsų kaimyninė šalis pripažįsta: didžioji dalis šių lėšų buvo suvartota, „pravalgyta“ ir neatėjo į kapitalo rinkas.
„Prognozuojame panašiai, kad ir Lietuvoje gali būti atsiimta apie 30-40 proc. II pensijų pakopoje sukaupto turto. Taip pat tikėtina, kad didžioji dalis pinigų bus suvartota, o ne investuota. Raginame gyventojus priimti ne emocijos pagrįstus, o didžiausią ilgalaikę naudą jiems nešančius sprendimus. Pensijų fondai skirti padėti gyventojams sukaupti daugiau turto pensijai. Ir nors praeities rezultatai ateities rezultatų negarantuoja, iki šiol pensijų fondai buvo vienas geriausių dalykų, kurie nutiko gyventojams.
Jeigu ten nieko nebūtų pavykę sukaupti, nebūtų tiek gyventojų, svarstančių, kaip panaudos sukauptas lėšas. O jeigu jau svarstote panaudoti, tai vertėtų investavimą tęsti ir skirti tam ne mažiau lėšų negu iki šiol“, – sako A. Jacikevičius.
Jis tikisi, kad apie 5 – 10 proc. atsiimtų lėšų grįš į investicijas, tarp jų ir į Baltijos biržos įmonių akcijas.
„Baltijos regionas yra arčiausiai mūsų. Mes geriausiai pažįstame čia veikiančias bendroves, jau vien dėl to, kad kalbame vietos kalba ir greitai sužinome naujienas. Turint daugiau vietinio supratimo apie namų rinką, joje patogu investuoti. Taigi Baltijos šalių įmonių akcijos – logiškas pasirinkimas“, – pataria „Artea“ atstovas.
Kiek laikys suspausta spyruoklė?
Tinkamai pasirinkus, Baltijos rinkos akcijos gali tapti ne investicijų portfelio dalimi, o jo grąžos varikliu. Baltijos rinkoje susitinka aukšta dividendų grąža (šiemet dividendų vidurkis siekia 6,2 proc.), neblogas likvidumas – dešimties įmonių akcijų apyvarta per dieną siekia apie 50 tūkst. eurų.
Nemažos dalies Baltijos šalies bendrovių akcijų P/E rodiklis yra vienženklis, tai reiškia, kad įmonė gali generuoti grąžą vien iš to, kad uždirba aukštą pelną.
VERSLO TRIBŪNA
Prestižiniuose Europos šalių pensijų fondų apdovanojimuose „IPE European Pension Fund Awards“ „Kylančios žvaigždės“ (Rising star) apdovanojimą* pelnė „Artea“ III pakopos pensijų fondas „Artea Ambicingas Active 16+“.
Baltijos šalių akcijų rinka šiuo metu – pakankamai patraukli, tačiau vis dar vertinama atsargiai. Teigiami pokyčiai akivaizdūs: nuo 2021 m. Baltijos rinkoje buvo stebimas nuoseklus akcijų apyvartos mažėjimas, o šiemet akcijų apyvarta ir sandorių skaičius pradėjo augti. Į regioną palaipsniui grįžta užsienio investuotojai. Kokias galimybes investuotojams dabar atveria mūsų „namų rinka“?
Lietuvos nekilnojamojo turto rinka per pastaruosius metus išgyvena reikšmingą lūžį – investuotojų ir pirkėjų žvilgsniai vis dažniau krypsta į regionus. Jei anksčiau būstas regione daugeliui neatrodė kaip patraukli alternatyva, šiandien mažesni miestai sulaukia vis daugiau dėmesio tiek iš norinčiųjų čia kurtis, tiek iš ieškančių naujų investicinių krypčių.
Lietuvoje veikiančią pensijų sistemą per artimiausius dešimtmečius neišvengiamai transformuos įsibėgėjusios demografinės slinktys. Investavimo ekspertai akcentuoja, kad norint pasirūpinti oria senatve ir patrauklia pensija, pasitikėti valstybės socialine politika neužtenka – būtina patiems sąmoningai formuoti finansinę strategiją ir kaupti ateičiai.
„Baltijos akcijų rinka nuvertinta ne dėl blogų rezultatų, o dėl nuotaikų ir geopolitinių baimių. Vienos bendrovės dirbo geriau, kitos blogiau, bet nuo karo pradžios, tokio didžiulio sukrėtimo, dauguma iš jų generavo pelną, kūrė vertę sau ir savo akcininkams.
Atsirado suspaustos spyruoklės efektas – akcijų kainos augo nuosaikiai, o pelnai greičiau, taigi vertinimo rodikliai tapo patrauklesni, ypač palyginti su Vidurio Europos šalių akcijų santykiniais vidurkiais. Jei atsitrauktų Damoklo kardas – geopolitinė rizika – suspausta Baltijos šalių akcijų rinkos spyruoklė įspūdingai atsilaisvintų“, – mano „Artea Asset Management“ „Artea Baltijos fondo“ valdytojas A. Jacikevičius.
Svarbu žinoti:
Pateikiama informacija negali būti vertinama kaip rekomendacija ar pasiūlymas įsigyti kurių nors finansinių priemonių, jas parduoti ir (ar) sudaryti sandorį (-ius). Investavimas yra susijęs su rizika, todėl, prieš priimdami sprendimą investuoti, susipažinkite su pasirinkto investicinio fondo taisyklėmis, prospektu, pagrindinės informacijos investuotojams dokumentu, investavimo strategija ir taikomais mokesčiais svetainėje www.artea.lt. Jūsų investicijų vertė gali tiek didėti, tiek mažėti, o tam tikromis aplinkybėmis jūs galite prarasti visus investuotus pinigus. Investavimo rezultatai negarantuoja tokių pačių rezultatų ir pelningumo ateityje, todėl praėjusio laikotarpio rezultatai nėra patikimas būsimų rezultatų rodiklis. AB „Artea“ bankas nėra atsakingas už Jūsų sprendimus, priimtus remiantis čia pateikiama informacija.
