Apie investavimą pažengusiems: ekspertų prognozės ir profesionalų pamokos

Konferenciją „Investavimas 2025. Pažengusiems“ organizuoja „Verslo žinios“ kartu su „Artea“ bei partneriais: AB „Agathum“, „Profitus“ ir „reefo“. Programoje – akcijų, obligacijų, sutelktinio finansavimo galimybės, Baltijos ir pasaulio biržų situacija, investicijos į rizikos kapitalą ir skirtingas turto klases. Neliko nuošalyje ir šių dienų aktualijos: saugumo ir gynybos pramonė bei pasiruošimas pensijai. Konferenciją vedė Viktorija Orkinė, profesionali investuotoja ir NT ekspertė.

Žvilgsnis į ateitį: juodų debesų nesimato

„Žvelgiant į pasaulinius, o ypač Lietuvos rodiklius, atrodo, kad aukščiau gali būti tik dangus“, – optimistine gaida dieną pradėjo ekonomistas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas. Prognozės taip pat palankios: Eurozonoje nusistovėjo itin žemi nedarbo rodikliai, finansų rinkos demonstruoja absoliučiai santūrią reakciją į bet kokias naujienas, akcijų rinkos muša rekordus. Labiausiai rezultatais stebina ne pirmo būtinumo vartojimo prekių bei finansų sektoriaus kompanijos.

Vis dėlto ekonomistas atkreipia dėmesį, kad išlaikyti šaltą protą verta net ir esant tokioms džiugioms aplinkybėms: užsitęsęs augimas visuomet rizikingas. Nepamiršti diversifikacijos ir atidžiai rinktis bendroves, į kurias investuojama, didesnį dėmesį skiriant mokančioms stabilius dividentus – pagrindinės racionalaus investavimo taisyklės. Tendencija, pasak jo, labai aiški: JAV laikosi ant technologijų kompanijų, tad formuojant investicijų portfelį nematyti didžiojo septyneto jau tampa neįmanoma.

Pagal santykinius rodiklius ir dividendų pajamingumą Baltijos akcijos atrodo ypač patraukliai, o padidėjusi apyvarta ir didesnis vidutinio sandorio dydis indikuoja išaugusį institucinių investuotojų aktyvumą, nepaisant sudėtingos geopolitikos. Taip argumentuodamas, kodėl verta žvalgytis Baltijos biržoje, kalbėjo Arvydas Jacikevičius, „Artea Asset Management“ „INVL Baltijos fondo“ valdytojas. Jo teigimu, į regioną po truputį sugrįžta didieji užsienio investuotojai, o dar didesnis postūmis tikėtinas kitąmet, prasidėjus antrosios pakopos pensijų reformai.

„Nors dar jaučiamas geopolitikos Damoklo kardas ir mūsų šalys tebelaikomos rizikingomis karo akivaizdoje, o tai pristabdo vietos bendrovių akcijų brangimą, Baltijos kompanijų akcijos duoda didelę dividendų grąžą. Galima sakyti, tęsiasi dividendų pasaka: Baltijos kompanijų dividendų pajamingumo vidurkis šiemet buvo 6,2 proc. Jei dalis lėšų, atsiimtų iš pensijų fondų, bus investuota vietos kapitalo rinkoje – o aš remdamasis Estijos patirtimi prognozuočiau, kad vietos kapitalas gali pritraukti apie 1–5 proc. atsiimamo turto – tai labai prisidės prie regiono kapitalo rinkos vystymo ir likvidumo“, – tikina A. Jacikevičius.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/3267?placement=

Obligacijos ir sutelktinio finansavimo platformos įgauna pagreitį

Kiek realu uždirbti milijoną iš obligacijų? Tokį provokuojamą klausimą kėlė Eglė Džiugytė, „Artea“ banko finansų rinkų departamento vadovė.

Paneigusi mitą, kad ši turto klasė skirta tik investuojantiems pensininkams („Fondų portfeliuose šiandien matome atsirandant daug daugiau fiksuotos grąžos produktų, o obligacijos yra antros pagal populiarumą pasaulyje po investicijų į nekilnojamąjį turtą“), ji tikina: su disciplina ir pastoviais pinigų srautais ir iš fiksuotos grąžos instrumento galima sukaupti reikšmingą sumą – ne tik milijoną, bet ir daugiau. Obligacijos yra instrumentas, kuris nė kiek nenusileidžia kitiems, be kita ko,  nereikalaujantis didelio pradinio kapitalo.

„Svarbiausia – ne kiek investuojate, o kada pradedate investuoti. Klausimas turėtų būti ne „ar galiu sau tai leisti“, o „kiek man kainuoja laukti“. Nėra blogesnio sprendimo negu nepriimtas sprendimas – tą įrodo paprasti matematiniai modeliai. Praėjus 7–10 metams įsijungia sniego gniūžtės efektas, kai pinigai pradeda uždirbti daugiau nei mes patys. Pradėjus nuo 10 tūkst. ir investuojant po 500 eurų per mėnesį ir reinvestuojant palūkanas, per 30 metų iš investicijų į obligacijas galima sukaupti milijoną eurų santaupų“, – tikina E. Džiugytė.

Ji ragina renkantis šį instrumentą ypač atkreipti dėmesį į užtikrinimo priemones, kurios bus svarbios atgaunant investuotas lėšas ištikus nesėkmei. 

„Lietuvos sutelktinio finansavimo rinka jau pasiekė brandos etapą – augimas tampa tvaresnis, investuotojai brandesni, o rizika geriau suprantama. Artimiausiais metais svarbiausia ne skaičiai, o kokybė – skaidrumas, duomenys ir pasitikėjimas“, – sako Miglė Grybinienė, sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ rinkodaros vadovė, kalbėdama apie Lietuvos sutelktinio finansavimo rinkos padėtį šiandien.

Jos teigimu, Lietuva išties stipriai yra įvaldžiusi sutelktinio finansavimo įrankį ir yra matoma tarptautiniu mastu. Liepos mėnesį paskelbta didelės apimties Europos Sąjungos sutelktinio finansavimo platformų atitikties Reglamentui analizė, įtraukianti 236 platformas, parodė, jog pažangiausios yra Baltijos šalys, turinčios aukštesnį nei vidurkis atitikties balą. Lietuvos banko duomenimis, sutelktinis finansavimas mūsų šalyje praėjusiais metais augo 21 proc. ir rikiuojasi trečioje vietoje lyginant investicijų pasiskirstymą pagal turto klasę, vydamasis obligacijas. 2024 m. vidutinė investuotojo suma pernai buvo 3810 Eur. ir augo 56 proc. – tai gerokai didesnės sumos nei bendrai Europos šalyse.

Investavimo logika išlieka: diversifikacija svarbu

„DI jau keičia mūsų kasdienybę, ir tai atsispindi rinkose: įmonės, kurios vienaip ar kitaip dirba su DI, šiandien sudaro beveik 20 proc. „Vanguard Total World“ indekso – tai reiškia beveik penktadalį visos pasaulio akcijų vertės. Ar mes, investuotojai, esame saugūs tokioje aplinkoje? Ar DI yra pavojingas burbulas investuotojams ar ateitis?“ – tokius klausimus kėlė Algirdas Pukis, NT ir investicijų valdymo bendrovės „Agathum” vadovas, kalbindamas Martyną Kairį, „Finansai paprastai.lt” įkūrėją.

Pašnekovai diskutavo, kaip apsisaugoti nuo nuostolių, investuojant į DI kompanijas, kurios pasižymi  ne tik dideliais įverčiais, bet ir didele rizika, ir kodėl DI neturėtų keisti investavimo logikos. „DI yra tikrai transformuojanti technologija, bet panašu, kad tai ir šioks toks investicijų burbulas. Kaip taikliai pastebėjo D. Bezosas, realybė visada laimi ir ji yra nenugalima“, – diskusiją  apibendrino „Agathum” vadovas.

„LT statistika atskleidžia, kad net 40 proc. gyventojų negalėtų sau leisti patirti nenumatytų išlaidų (400-500 Eur). Turbūt čia ir yra bėda, kad kaupia tik dalis žmonių, o pernelyg didelė dalis to nedaro – ne tik pensijai, bet ir apskritai. O vertėtų, nes demografinė padėti tai aiškiai rodo“, – pokalbį apie pasiruošimą pensijai pradėjo Vaidotas Rūkas, „Artea Asset Management“ vadovas.

„Profesionalus pasiruošimas pensijai prasideda nuo sprendimų, kurie leidžia pinigams dirbti už jus. Viena pagrindinių alternatyvų pensijų fondams yra nekilnojamas turtas. Jis išlieka viena patikimiausių kapitalo kaupimo formų, tačiau šiuolaikiniam investuotojui vis svarbesnis tampa ir efektyvumas ir laiko taupymas. Todėl vis dažniau siūlomi sprendimai, leidžiantys gauti pajamas be kasdienės priežiūros“, – tikina Žilvinas Bliznikas, kūrybinės NT vystymo bendrovės „reefo“ partneris.

Vienas tokio modernaus ir patikimo būdo kaupti kapitalą ateičiai pavyzdys – „Corner“ projektas Naujamiestyje. Įsigytus apartamentus savininkai gali perduoti viešbučio veiklai ir gauti garantuotas mėnesines pajamas, o viskuo kitu pasirūpina profesionali komanda.

Konferenciją baigė diskusija apie investicijų valdymą Lietuvoje ir valdytojų užsiaugintus raumenis, perėjus ne vieną nuosmukio periodą.

Vaidoto Rūko, „Artea Asset Management“ vadovo, turinčio 20 metų investavimo patirties, teigimu, užgrūdina ne geri laikai, o sunkūs – vieni krizės metai atstoja bene 10 sėkmingų metų patirties.

„Iki 2008 m. žinojau, kad kapitalo rinkos gali kristi 30–50 proc., o pasirodė, kad gali ir 80, ir 90 proc. Todėl vėliau mano ir kaip investuotojo, ir kaip fondų valdytojo tikslas visada buvo dirbti taip, kad būtų išvengta tokios situacijos, kad pinigai būtų išsaugoti net pačiais neramiausiais laikais, dargi ir neprarandant galimybės uždirbti investuotojams“, – patikino „Artea Asset Management“ vadovas.